Kaip sutaupyti 20 proc. karštam vandeniui ruošti ir sumažinti užsikrėtimų riziką

1

Kaip sutaupyti 20 proc. karštam vandeniui ruošti ir sumažinti užsikrėtimų riziką

Covid-19 priminė, kad virusai ir bakterijos yra pavojingi. Jeigu nuo koronaviruso ginamės kaukėmis, tai legionelės, sukeliančios sunkią plaučių uždegimo formą, gali tykoti kiekvienuose namuose ir bet kur, kur įrengtas vandentiekis.

Kaip vandentiekis tampa pavojingu įrenginiu?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad legionelės (mokslinis pavadinimas – Legionella) bakterijos plinta per vandens dulksną, dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos. Jos dauginasi, kai vandens temperatūra turi 20–50° C ir žūva, kai vanduo pasiekia >60° C temperatūrą. Tačiau, jei karšto vandens sistema yra užteršta, reikia dar aukštesnės temperatūros. 

Karšto vandens sistemų prižiūrėtojai privalo gyventojams tiekti tinkamos kokybės karštą vandenį, taikyti profilaktines priemones. Būtina, kad, atliekant terminę dezinfekciją, gyventojai atsuktų visus čiaupus. Vieša paslaptis, kad gyventojai to beveik nedaro. Vadinasi, ši priemonė nėra panacėja.

Antra šios problemos dedamoji – paprastai naujos statybos daugiabučiuose įrenginėjamos ilgos vandentiekio sistemos, kurias lemia vis mažesnis stovų skaičius, taip dar labiau didinant užsikrėtimo legionelioze riziką. Prie to pridėjus pomėgį keliauti, įsirengti kuo daugiau įvairių prietaisų vonios ir tualeto patalpose, vandens užsistovėjimas ir karšto vandens atvėsimas sistemoje dar labiau didėja. Tokiu būdu susidaro idealios sąlygos legionelėms veistis.

Kad namų vanduo netaptų rizikos faktoriumi, būtina laikytis 3 taisyklių: 

 1. Karštas vanduo turi būti ne žemesnės negu 60° C temperatūros, o šaltas – ne aukštesnės negu 25° (EN 805 reikalavimai).
2. Vanduo (karšto ir šalto vandens vamzdynuose) privalo nuolat keistis – negalima leisti jam užsistovėti.
3. Karšto vandens geriau neruošti talpose – jos tampa legionelės židiniais.

Atsukus vieną čiaupą, vanduo pasikeičia visame bute

Kad užsikrėtimo rizika nepriklausytų vien nuo administratorių taikomų, bet gyventojų netinkamai vertinamų dezinfekcijų, inžinieriai siūlo alternatyvius vandens tiekimo sistemos sprendinius. 

„Vienas tokių – įrengti karšto vandens recirkuliacinę sistemą, – siūlo įmonės „Uponor“ direktorius Marius Pastarnokas. – Bet praktika rodo, kad tokia sistema labai retai įrengiama teisingai. Šiuo atveju sistemoje reikia palaikyti aukštą karšto vandens temperatūrą, taip didinant energijos nuostolius vamzdynuose, kylant grėsmei nusiplikyti. Taigi šis sprendimas padidina sąskaitas ir nėra saugus.“

Recirkuliacinė sistema buvo montuojama sovietmečio daugiabučiuose, kuomet atskiri butų blokai turėdavo vandentiekio stovą. Priklausomai nuo pastato projekto, jų galėdavo būti ir keli: atskiri vonioje ir virtuvėje. Tokiu atveju atšakos nuo stovų yra trumpos ir užtikrinti higieną paprasčiau.

Naujos statybos daugiabučiuose dominuoja pastatai su vienu stovu laiptinėje, toliau paskirstant karštą vandenį butams nemažais atstumais, dėl ko įspėja ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Naudojant tokią sistemą, pastebi M. Pastarnokas, recirkuliacija užtikrinama tik stove: net terminė dezinfekcija nepasiekia privedamųjų ir paskirstomųjų vamzdžių.

Pažangesnis sprendimas, neleidžiantis užsistovėti vandeniui, – žiedinės vandentiekio sistemos. Tokiu atveju vandens prietaisai jungiami U formos alkūnėmis, o vamzdynas sujungiamas į uždarą žiedą. Skirtingai nuo kolektorinės sistemos, kai iki prietaisų atvedamos atskiros atšakos ir vandens pasikeitimas vyksta tik konkrečioje atšakoje, žiedine sistema sujungus prietaisus, vanduo pasikeičia visame buto vamzdyne. Atsukai vieną čiaupą arba nuleidai vandenį klozete – vanduo pasikeitė visame bute.

„Vandentiekio sistemų standarte (EN 805-5) nurodyta, kad vanduo pastato vamzdyne turi pasikeisti ne rečiau kaip per 7 dienas, o Vokietijoje, kuri itin rūpinasi gyventojų sveikata, – ne rečiau, kaip per 3 dienas. Vadinasi, jeigu gyventojai savaitgalį nebuvo namuose, grįžus būtina pakeisti vandenį sistemose, – sako M. Pastarnokas, aiškindamas, kodėl Europoje vis labiau plinta žiedinio skirstymo sistema, sudaranti sąlygas greitai vandens kaitai, net naudojant tik vieną prietaisą. – Tokiose sistemose nelieka užsistovinčio vandens jokiose vamzdyno dalyse, o tokių rezultatų negali pasiekti, nei trišakinė, nei kolektorinė paskirstymo sistema.“

Tačiau efektyviausiu būdu laikomas karšto vandens sistemų decentralizavimas.

Kodėl geriausia rinktis decentralizuotas sistemas?

Pačiu efektyviausiu būdas, kuris gali užtikrinti tiekiamo karšto vandens higieną daugiabučiuose ir visuomeniniuose pastatuose, – decentralizuotos karšto vandens sistemos įdiegimas. 

Šiuo atveju, kaip aiškina „Uponor“ vadovas, karšto vandens ruošimas yra perkeliamas prie vartotojo – jis butuose ruošiamas momentiniu būdu per šilumokaičius, naudojant šildymo sistemos termofikatą, vadinamąjį šilumos nešėją.

„Taip užtikrinamos visos 3 anksčiau minėtos sąlygos. Kadangi karštas vanduo ruošiamas tik tada, kai jo reikia, t. y. atsukus čiaupą, karšto vandens temperatūra gali būti žemesnė nei centralizuoto karšto vandens ruošimo atveju, nes nebėra karšto vandens ir jo recirkuliacijos nuo vamzdynų iki vartotojo“, – sako M. Pastarnokas.

8 decentralizuotos sistemos pranašumai:

1. Nereikia karšto vandens ir recirkuliacijos magistralių, stovų, vamzdyno, kur paprastai veisiasi legionelės.2. Galima planuoti vieno stovo sistemas, nes lieka tik šalto vandentiekio ir termofikato vamzdynas, kurių atstumas iki vartotojų gali būti didesnis.
3. Didesnis sistemos patikimumas – bendrose pastato patalpose lieka tik vandentiekio ir termofikato vamzdynas, karšto vandens šilumokaičiai butuose veikia prie žemesnių temperatūrų, todėl mažiau kalkėja.
4. Paprasčiau panaudoti alternatyvius šildymo šaltinius (saulė, šilumos siurbliai ir pan.), nes galima panaudoti šildymo talpas, kurioms taikomi mažesni reikalavimai.
5. Vartotojai šildymą ir reguliuojamus „gyvatukus“ gali naudoti ištisus metus – pagal pageidavimą.
6. Sistema efektyvesnė energiniu požiūriu, nes montuojama mažiau šiltų vamzdynų, galima ruošti žemesnės temperatūros karštą vandenį ir nereikia terminio dezinfekavimo.
7. Nereikia karšto vandens apskaitos prietaisų.
8. Vertinant kartu su energijos kiekiu, kurio reikia vamzdynų terminei dezinfekcijai, kasmet galima sutaupyti daugiau kaip 20% visų sąnaudų.

UPONOR iliustr. 

Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius“

Rekomenduojame

carvertical VIN patikra
Vilnius gyventojams teiks teisinę pagalbą dėl daugiabučių renovacijos defektų ištaisymo

Vilnius gyventojams teiks teisinę pagalbą dėl daugiabučių renovacijos defektų ištaisymo

Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą kompensuoti daugiabučių namų butų savininkų patirtas išlaidas teisiniuose ginčuose su darbų rangovais, palikusiais defektus dar garantiniu laikotarpiu. Finansavimas bus skiriamas statybų defektų ekspertizei, statybiniams tyrimams, bandymams, darbams, susijusiems su statybos defektų ekspertizės atlikimu, bei teisinėms paslaugoms. Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunsko teigimu, ši priemonė padės nukentėjusiems daugiabučių namų gyventojams išspręsti […]

Lietuvos paštas sudarė biuro nuomos sutartį su „Technopolio“ biurų parku

Lietuvos paštas sudarė biuro nuomos sutartį su „Technopolio“ biurų parku

Lietuvos paštas pasirašė dešimties metų trukmės nuomos sutartį su „Technopolio“ biurų komplekso valdytoju. Į naująją vietą persikels darbuotojai iš dabartinio bendrovės administracijos pastato sostinės J.Jasinskio gatvėje. Sprendimą keisti Lietuvos pašto administracijos darbo vietą lėmė 2023 m. balandį baigsianti galioti dabartinė nuomos sutartis, kurios pratęsti nebuvo galima. „Didžiausią įtaką pasirenkant naująjį biurą turėjo jo atitikimas iškeltiems […]

„YIT Lietuva“ trečio ketvirčio pardavimai: būsto rinkoje daugiau atsargumo ir mažiau pasiūlos

„YIT Lietuva“ trečio ketvirčio pardavimai: būsto rinkoje daugiau atsargumo ir mažiau pasiūlos

Didėjanti infliacija bei augančios energijos išteklių sumažino apsukas ir šalies būsto rinkoje. Tai rodo tvarios miestų plėtros bei statybų bendrovės „YIT Lietuva“ šių metų trečiojo ketvirčio būsto pardavimo rezultatai. 2022-ųjų liepos–rugsėjo mėnesiais bendrovė Lietuvoje pardavė 23 butus – beveik 54 proc. mažiau nei II-ąjį ketvirtį. Mažesnius pardavimus įmonės atstovai vertina kaip dabartinio gyventojų atsargumo pirkti […]

Advokatė S. Izokaitienė: kiek verslui kainuoja statybos techninio prižiūrėtojo ir statybos vadovo klaida?

Advokatė S. Izokaitienė: kiek verslui kainuoja statybos techninio prižiūrėtojo ir statybos vadovo klaida?

2022 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija priėmė nutartį c. b. Nr. e3K-7-184-421/2022, kurioje pateikė itin statybų sektoriuje veikiančiam verslui svarbius ir aktualius išaiškinimus, susijusius su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangovo, statinio statybos vadovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę už atliktų statybos darbų trūkumus, aiškinimu ir taikymu. Byloje […]

„Citus“ ekspertai: išaugusi pasiūla Vilniuje leido tęstis kainų tendencijai; Kaune – viskas priešingai

„Citus“ ekspertai: išaugusi pasiūla Vilniuje leido tęstis kainų tendencijai; Kaune – viskas priešingai

Vilniaus pirminei būsto rinkai trečiasis metų ketvirtis didelių naujienų neatnešė. Nors paklausa, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, yra stipriai sumenkusi, šis rodiklis paskutinis keturis mėnesius yra labai pastovus. Nors absoliutūs paklausos skaičiai nekilnojamojo turto (NT) ekspertų nedžiugina, jie akcentuoja, kad rinka nėra sustojusi, kainų korekcija, nors ir minimali yra palanki pirkėjams, o pasiūla po truputį pildosi. […]

Elektromobilių įkrovimo stotelių poreikis tampa rimtu iššūkiu pastatų administratoriams Baltijos šalyse

Elektromobilių įkrovimo stotelių poreikis tampa rimtu iššūkiu pastatų administratoriams Baltijos šalyse

Sparčiai auganti elektromobilių rinka ir įkrovimo stotelių poreikis jau per ateinančius penkerius metus taps itin sudėtingu iššūkiu visiems pastatų administratoriams Lietuvoje, Latvijoje bei Estijojes, teigia Gatis Arajums, „Schneider Electric“ produktų vystymo vadovas Baltijos šalyse. Šiuo metu kuriamos viešosios įkrovimo stotelės pakelėse neišsprendžia pagrindinės e. mobilumo problemos, nes dažniausiai žmonės savo elektrines transporto priemones nori įkrauti […]