Norint spręsti energijos kainų krizę, Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojo apkarpyti savo dujų vartojimą 15 proc. Vienas iš būdų, galinčių padėti siekti šio tikslo – investicijos į Proptech (angl. property technology) sektoriaus įmones, diegiančias inovacijas nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Ekspertai pasakoja, kaip Proptech segmento skatinimas gali padidinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę bei sumažinti gyventojų sąskaitas.
Šalies Proptech įmones vienijančios asociacijos „Proptech Lietuva“ vadovas Martinas Brazauskas pasakoja, kad Proptech sąvoka apima itin platų spektrą pokyčių, vykstančių NT rinkoje.
„Nors ši žaibiškai auganti sritis Lietuvoje yra itin šviežia, Proptech į lietuvių gyvenamąją ir darbinę aplinką gali atnešti itin reikalingas permainas. Tai apima tokias sritis kaip statybų proceso skaitmenizavimą ir efektyvinimą, tvaresnius medžiagų išgavimų būdus, didžiųjų duomenų panaudojimą NT sektoriuje, modernias naujoves mūsų namuose, biuruose ir kituose pastatuose. Galima sakyti, kad Proptech siekia pergalvoti didžiąją daugumą NT rinkos procesų, glaudžiai susijusių ir su kitomis industrijomis“, – sako M. Brazauskas.
Jis pratęsia, kad jei kitos industrijos per pastaruosius dešimtmečius jau spėjo transformuotis net keletą kartų, tai NT rinka yra tarsi užstrigusi praėjusiame amžiuje.
„Šis sektorius yra pilnas didelių žaidėjų, kuriems ilgus metus nebuvo poreikio keistis. Tačiau į rinką ateinant naujiems, veržliems ir taiklių idėjų pilniems žaidėjams, permainos yra neišvengiamos. Tai jau galime pastebėti ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, kuriasi įvairios investavimo į NT projektus platformos, įgalinančios mažesnius plėtotojus vystyti projektus ir suteikiančios progą žmonėms uždirbti investuojant, sparčiai auga ir vietovės duomenų analitika užsiimančios įmonės, atsiranda nauji verslo modeliai, kaip „nuomokis ir pirk“ (angl. rent-to-buy). Tiesa, daugybė galimybių slypi ir energetikos srityje, tačiau tokių sprendimų mūsų šalyje dar trūksta. Kol kas stipriausi yra pastatų valdymo ir optimizavimo sistemas kuriantys startuoliai“, – teigia ekspertas.
Žymiai sumažina energijos poreikį ir sąskaitas
Pasak Švedijos kapitalo investicijų įmonės „Eastnine“ vadovo Kęstučio Sasnausko, Proptech sektoriuje slypi milžiniškas šilumos ir elektros energijos taupymo potencialas, galintis ne tik apkarpyti gyventojų sąskaitas, bet ir didinti šalies energetinę nepriklausomybę.
„Europos Sąjungos duomenimis, 40 proc. iš visos ES suvartojamos energijos tenka būtent pastatų sektoriui. Šio segmento modernizavimas ir skaitmenizavimas gali padėti sunaudoti mažiau energijos, tokiu būdu didinant tiek atskirų gyventojų, tiek valstybės atsparumą energijos kainų šuoliams“, – pažymi K. Sasnauskas.
Anot jo, įvairios Proptech inovacijos leidžia prižiūrėti energijos suvartojimą ir statant, ir eksploatuojant pastatus, taip pat padeda mažinti energijos švaistymą.
„Pavyzdžiui, daiktų internetu (angl. Internet of Things – IoT) paremtos biurų ir namų valdymo technologijos gali taupyti energiją automatiškai reguliuodamos apšvietimą, šildymą, vandens temperatūrą ir vėdinimą, atsižvelgiant į šių paslaugų poreikį tam tikru metu. Toks sprendimas jau dabar leidžia sumažinti energijos poreikį ir sąskaitas ketvirtadaliu“, – sako „Eastnine“ vadovas.
Apie Proptech svarbą būtina kalbėti vis garsiau
M. Brazauskas priduria, kad Proptech siekia ne tik užtikrinti, kad pastatai taptų pasyvūs aplinkos atžvilgiu ir sunaudotų mažiau energijos resursų, bet ir patys ją gamintų.
„Tikėtina, kad ateityje gyvensime miestuose, kuriuose pastatai sugeneruos daugiau energijos, nei sunaudos. Tai padėtų spręsti ne tik klimato kaitos problemą, bet ir bene eliminuotų papildomą energijos poreikį. Kelias į tokį rytojų veda pro Proptech industriją ir joje kuriamas technologijas, pavyzdžiui, vietoje langų stiklų įrengiant visiškai permatomus saulės kolektorius, išmaniai valdant gatvių ir pastatų apšvietimą, patalpų šildymą bei šaldymą. Todėl turime pradėti aktyviai domėtis inovacijomis NT sektoriuje, kurti Proptech ekosistemą, padėti startuolių kūrėjams ateiti į šią sritį“, – teigia asociacijos „Proptech Lietuva“ vadovas.
Lietuvoje startuoja Proptech inovacijų programa
Siekiant atrasti, paremti bei finansuoti startuolius, kurie padėtų inovuoti Lietuvos nekilnojamojo turto industriją, šių metų lapkritį startuoja Lietuvos Proptech inovacijų programa. Jos pirmame etape planuojamas inkubatorius „Proptech Bootcamp“, kuris vyks finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centre „ROCKIT“.
„Matydami Proptech potencialą spręsti įvairialypes Lietuvos mikro ir makro problemas, suprantame, kaip svarbu yra sudaryti terpę žinių, patirties ir idėjų mainams, norint vystyti Proptech sektorių ir katalizuoti reikalingas permainas NT rinkoje. „Proptech Bootcamp“ inkubatoriuje sieksime padėti Proptech inovatoriams plėsti savo komandą, gauti ekspertinių įžvalgų iš rinkos žaidėjų ir investuotojų, užmegzti naudingus ryšius su vietiniais ir tarptautiniais sektoriaus profesionalais“, – teigia Lina Žemaitytė Kirkman, „ROCKIT“ vadovė.
Lietuvos Proptech inovacijų programą organizuoja „Eastnine“, „ROCKIT“ ir „BalticSandbox“. Registracija į inkubatorių prasidės rugsėjo antroje pusėje.
Pranešimą paskelbė: Monika Besevičiūtė, UAB „coagency”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]