Gyvenimas mediniame name daugeliui sukuria ramybės oazę, tačiau neretai tenka susidurti su poilsį trikdančiais kenkėjais, kurie, apsigyvenę medinėse sienose, be gailesčio jas graužia. Biologas Liutauras Grigaliūnas, „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės specialistas, teigia, kad turint medinį pastatą ir gyvenant netoli miško, norint apsaugoti jį nuo medį naikinančių vabzdžių, būtina periodiškai prižiūrėti namą.
„Dažnam sunku patikėti, kaip vos 5 milimetrų dydžio vabzdžiai gali pažeisti namo konstrukcijas. Nuo balandžio iki rugsėjo medgraužiai poruojasi ir medienos plyšeliuose patelės deda kiaušinėlius. Išsiritusios lervos graužiasi gilyn ir medienoje raižo tunelius. Lervos vystymasis trunka 1–5 metus: subrendusi lerva virsta lėliuke, o suaugęs vabzdys išsigraužia išorėn, palikdamas medyje angas. Įsivaizduokite, kokią akiai nematomą, bet konstrukcijoms pavojingą žalą tai gali padaryti per penkerius ar daugiau metų, kai medgraužiai gyvena medyje iš kartos į kartą“, – atkreipia dėmesį biologas.
Prevencinės priemonės
Daugelis medinių namų, sodybų ar terasų savininkų patyrė ūsuočių, skaptukų ir širšes primenančių ragauodegių atakų. Norint apsaugoti medinius pastatus ar konstrukcijas nuo šių kenkėjų, patariama periodiškai tikrinti medinius pastatus ir, pastebėjus požymius, kreiptis į specialistus.
Nuo medgraužių ir medienos puvinius sukeliančių grybelių saugo cheminės medienos apsaugos priemonės – jas patartina naudoti dar prieš statybas, purškiant arba tepant medinius paviršius.
„Rekomenduojama dar prieš gamybą tinkamai apdoroti medieną apsauginėmis priemonėmis. Medgraužiai dažniausiai puola suskilinėjusią, pasenusią, cheminėmis medžiagomis neapdorotą, ilgai nedažytą ar nelakuotą medieną, todėl tinkamas jos apdorojimas sukuria veiksmingą apsaugą“, – pataria L. Grigaliūnas.
Įsigyjant senos statybos medinius namus, naudotus baldus ar kitus medinius daiktus, rekomenduojama juos atidžiai apžiūrėti. Jeigu medinėse sienose, balduose ar konstrukcijose matyti mažos apvalios ar ovalios angos, po kuriomis kaupiasi medienos drožlės ar dulkės, o medyje girdisi graužimo garsai, – tai akivaizdūs medgraužių požymiai.
Medgraužių buvimą medyje taip pat gali liudyti ir kiti vabzdžiai. Jeigu ant medinių sienų – tiek išorėje, tiek viduje – pastebimi ropojantys nedideli, ploni vabzdžiai, turintys pilvelio gale ilgą, ploną ataugą (tarsi geluonį), – tai ženklas, jog sienose gyvena medgraužiai.
Naikinimo būdai
Medienos kenkėjai – gerai skraidantys vabzdžiai, todėl į namus gali patekti per atvirus langus ir duris iš netoli esančių miškų, parkų ar kaimyninių užkrėstų pastatų, taip pat atkeliauti su naudota statybine mediena, malkomis, mediniais baldais ar meno dirbiniais.
Įtariant užkrėtimą, dažniausiai mediena purškiama skystais insekticidais, kurie padengia paviršių ir įsiskverbia į gylį – taip žūsta paviršiuje bei netoliese esančios lervos ir suaugę medgraužiai.
„Turint medinį pastatą ir gyvenant netoli miško, chemiją reikia naudoti periodiškai. Po apipurškimo insekticidais, praėjus reikiamam laikui, medinius paviršius galima tepti kitomis medieną apsaugančiomis priemonėmis arba lakuoti. Svarbu užtikrinti žmonių, gyvūnų ir aplinkos saugumą – kad cheminės medžiagos nedarytų neigiamo poveikio gyventojams ir gamtai“, – pabrėžia specialistas ir pataria medgraužių naikinimą patikėti profesionalams.
Pranešimą paskelbė: KRISTINA STRAKAUSKIENĖ, UAB Dezinfa
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]