KAIP GIMSTA VĖJO PARKAI

1

KAIP GIMSTA VĖJO PARKAI

DARIUS GRIGALIŪNAS

UAB INIKTI PROJEKTŲ VYSTYMO DEPARTAMENTO VADOVAS

Skaitydami apie vėjo jėgainių parkus, negalime nepastebėti išsireiškimo ”projekto vystymas“. Ne kiekvienas iš tiesų supranta, kas slepiasi po šiais nekaltais žodžiais. Abu jie skamba absoliučiai technologiškai, todėl humanitarui teigiamų emocijų tikriausiai neiššauks, veikiau priešingai…

Kita vertus, šį mąstymo stereotipą lengva dekonstruoti, kuomet kalba pasisuka apie atsinaujinančius energijos šaltinius, klimato kaitą ar tvarumą. Žalioji energetika būtų sunkiai įsivaizduojama be humanistinio ir plačiąja prasme kultūrinio vertybinių aspektų.

Kaip dažnai mėgsta sakyti kompanijos INIKTI generalinis direktorius Aivaras Stumbras, „man patinka sudėtingi procesai, nelengvi sprendimai, reikalaujantys ne tik žinojimo, patirties, išminties ir kantrybės. Dirbam planingai, tikslingai ir maksimaliai intensyviai“.

Žodis „projektas“ (lot. projectus – mestas į priekį ) reiškia iš anksto numatytas ir parengtas veikimo planas arba laikina veikla, galinti peraugti į pastovią, nukreipta į unikalaus tikslo pasiekimą, turinti savo pradžią ir pabaigą bei baigtinius išteklius.

Sąvoka vystymas (aišku, turime galvoje ne kūdikių vystymą, nors ankstyvajame amžiaus tarpsnyje tai be galo svarbu ) turint omenyje filosofinę šio žodžio prasmę reiškia – negrįžtamą, kryptingą, nuoseklų ir dėsningą materialių objektų kitimą.

Kai išgirstame, jog vėjų jėgainių parkas buvo pradėtas vystyti beveik prieš dešimtmetį ir savo baigiamąją stadiją pasiekė tik dabar, gali pasirodyti, kad net 3 656 dienas užtrukęs procesas yra nesėkmingo darbo pasekmė.

Tačiau taip manyti yra klaidinga.

Dažnas nė neįsivaizduoja, kiek žmogiškųjų resursų: energijos ir nervų ląstelių gali pareikalauti procesai, kuriuos tenka suvaldyti. Kiek derinimo procedūrų įveikti, slenksčių numinti, pradedant savivaldybių, baigiant valstybės institucijomis, kiek durų atverti, rankų paspausti, žvilgsnių atlaikyti, kad vėjo jėgainių parko idėja taptų kūnu.

Vystymo projekte viskas turi būti iki smulkmenų apgalvota, preciziškai sudėliota, dokumentuota, suderinta, išstebėta, ištirta, subraižyta ir išmatuota. Jau nekalbant apie žemės sklypų savininkų nuogastavimus , kaimynų abejones ir nerimą.

Tam, kad unikaliame kraštovaizdyje atsirastų iš pirmo žvilgsnio baltų (nors iš tiesų – šviesiai pilko atspalvio) bokštų sparnuočių siluetai, reikia įveikti ne tik derinimo labirintus.

Atrodytų, jog ten, kur turi teisę šeimininkauti tik gervės, gandrai ir kitokie dangaus sparnuočiai, INIKTI strategai ir projektų kūrėjai mato kitokią, dažnai neįgudusiai akiai sunkiai įžvelgiamą viziją – nė kiek netrukdant paukščiams, ypatingai jautriai šalia įkurdinti vėjo jėgainių sparnuočius, kurie savo sparnais neštų tvarią energiją.

Kaip suderinti gamtinį ir praeities kultūrinį paveldą su ateities technologijomis, kvalifikuotos inžinerinės ir techninės komandos ne tik įsivaizduoja, bet ir geba tai įkūnyti realybėje.

Jėgainių parko projektavimo stadijoje, bene svarbiausias aspektas – kokybiškos aplinkos gyventojams užtikrinimas. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą (PAV), privaloma itin preciziškai išmatuoti kiekvienos vėjo elektrinės skleidžiamo garso lygį, minimizuoti besisukančių jėgainės sparnų šešėlių vizualinį diskomfortą.

Specialia WIND PRO sertifikuota programa triukšmo lygis modeliuojamas pagal sudėtingiausias sąlygas, tačiau tikrovėje jos pasitaiko itin retai. Pagal higienos normų reikalavimus vėjo jėgainės skleidžiamas garsas artimiausiose sodybose ar visuomeninės paskirties pastatuose negali viršyti keturiasdešimt penkių decibelų naktį ir penkiasdešimt penkių decibelų dienos metu.

Kita vertus, reikėtų suvokti, jog nė žingsnio negalima žengti be Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijoms artimai ar tiesiogiai su ja besiribojančios vietovės aplinkai ir dėl gamtinių ryšių tarp vietovių, kuriose planuojama ūkinė veikla, reikalavimų atitikties vertinimo. Nevalia neigiamai paveikti Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000” teritorijos vientisumą ar joje saugomas buveines ar rūšis.

Vėjo jėgainių poveikio aplinkai vertinimas gali trukti dvejus ar daugiau metų, tačiau net minimalus techninių charakteristikų pokytis reikalauja vėl naujos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, paukščių bei šikšnosparnių stebėjimas vietovėje turi būti atliekamas vienerius metus iki parko statybos pradžios ir po to trukti dar tris/penkerius metus.

Projektuojant jėgainių parką, kraštovaizdžio pokyčių prasme, svarbu ne tik išsaugoti bei gausinti gamtinę įvairovę, bet ir atsakingai žiūrėti į tvarumą, kuris apima ne tik ekologinių medžiagų naudojimą, bet ir skatina tausoti gamtos vertybes, sukuriančias savitą ir įsimintiną vietovės landšaftą.

Be to, negalima nepaminėti ir saugumo faktoriaus, jeigu projektas vystomas teritorijose, besiribojančiose su valstybės siena, kuri taip pat gali būti ir išorinė Europos Sąjungos siena, taip pat  netoli kitų krašto apsaugos objektų zonų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai.

Ir galiausiai – empatiški santykiai su privačių žemės sklypų savininkais ar ūkininkais, kurių sklypuose numatoma statyti vėjo jėgaines, glaudūs ryšiai su kaimų bendruomenėmis.

Reikėtų pabrėžti, jog vystant vėjo jėgainių parkus ­paprastai susiklosto šilti santykiai su kaimų bendruomenėmis, o pasirašomos ilgalaikės sutartys dėl paramos ilgainiui suformuoja verslo ir visuomenės interesų derinimo gerąją praktiką. Bendruomenė tam tikra prasme tampa patikimu tvarumo ambasadoriumi šiame regione.

Atsinaujinančių energijos šaltinių jėgainės vis labiau tampa neatsiejama Lietuvos energetikos sistemos dalimi, auga naujų parkų masyvai. Ilgainiui kiekvienas turėtume pajausti teigiamus pokyčius, patirti, ką iš tiesų reiškia tvari, švari, ekologiška elektros gamyba mūsų gamtai, ekonomikai, žmogui ir jo gyvenamajai aplinkai.

 

Pranešimą paskelbė: Andrius Palinavičius, UAB INIKTI

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Pusė visų daugiabučių avarijų kyla dėl užkimštos kanalizacijos: papasakojo, kokių keisčiausių daiktų yra radę nuotėkų vamzdynuose

Pusė visų daugiabučių avarijų kyla dėl užkimštos kanalizacijos: papasakojo, kokių keisčiausių daiktų yra radę nuotėkų vamzdynuose

Kanalizacijos avarijos – dažna ir itin nemaloni avarija daugiabučiuose namuose: net 50 proc. visų daugiabučiuose kylančių avarijų yra susijusios su nuotėkų vamzdynais. Kodėl šios avarijos kyla ir kaip jų išvengti pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ regiono vadovas Deividas Karalius. Pusė visų avarijų daugiabučiuose kyla dėl užkimštos kanalizacijos Pasak „Civinity Namai“ atstovo, apie […]


Prestižinių vilų kompleksui Marbeljoje „Evernord“ fondas pritraukė 8,5 mln. eurų investuotojų lėšų

Prestižinių vilų kompleksui Marbeljoje „Evernord“ fondas pritraukė 8,5 mln. eurų investuotojų lėšų

„Evernord Asset Management“ įsteigtas fondas „Evernord Marbella Property Fund I“ pirmuoju lėšų pritraukimo etapu projektui Ispanijos kurortiniame Marbeljos regione pritraukė 8,5 mln. eurų investuotojų lėšų. Pirmuoju etapu pritrauktos lėšos bus skirtos 1,16 ha ploto sklypui prestižiniame Marbeljos Cascada Camojan rajone įsigyti. Projekto metu sklypą ketinama padalinti į 6 mažesnius sklypus, kuriuose bus projektuojamos maždaug 1000 […]


KTU atsižvelgia į studentų poreikius – kaip per dešimtmetį pasikeitė universiteto veidas?

KTU atsižvelgia į studentų poreikius – kaip per dešimtmetį pasikeitė universiteto veidas?

Šiais metais grįžtančius į paskaitas studentus, ar visiškai naują gyvenimo etapą Kaune pradedančius pirmakursius Kauno technologijos universitetas (KTU) pasitiks pasikeitęs. Šiemet užbaigta Studentų gatvės rekonstrukcija, taip pat šiuo metu daug dėmesio skiriama bendrabučių atnaujinimui, pastatų modernizavimui ir saulės elektrinių įrengimui. Be to, atnaujintose erdvėse studentai galės rinktis iš daugybės laisvalaikio praleidimo galimybių – sporto, meno, […]


S. Gentvilas: Žmonės turėtų lengviau įpirkti būstą

S. Gentvilas: Žmonės turėtų lengviau įpirkti būstą

Aplinkos ministerija ieško būdų, kad būstas gyventojams būtų lengviau įperkamas, socialinį būstą būtų galima gauti paprasčiau, efektyviau vyktų namų atnaujinimas. Apie tai aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo pirmadienį vykusioje konferencijoje „Lietuvos būsto forumas 2024“. „Artimiausiu metu bus sukurti aiškiai apibrėžti pastatų priežiūros standartai, kurie užtikrins, kad visi pastatai atitiktų esminius techninius ir saugos reikalavimus. Tai […]


„Citus“ plečia geografiją: pirmasis žingsnis pajūryje – įspūdingos „Nidos bangos by CITUS“

„Citus“ plečia geografiją: pirmasis žingsnis pajūryje – įspūdingos „Nidos bangos by CITUS“

Nida – išskirtinis ir nepakartojamas Lietuvos kampelis, turintis milžinišką trauką daugumai lietuvių (ir ne tik). Nepakartojama, pasauliniu mastu vertinama gamtos oazė ir meniška aura, daugybę dešimtmečių traukianti skirtingų epochų intelektualus, kūrybiškas sielas ir ramybės išsiilgusias asmenybes, sukūrė šiam, tarp dviejų vandenų įsikūrusiam miesteliui sakralią aurą. Bet koks pokytis tokioje vietoje privalo būti labai atidus ir […]


Komercinio nekilnojamo turto krizė jau pasiekia ir Lietuvą?

Komercinio nekilnojamo turto krizė jau pasiekia ir Lietuvą?

JAV jau kurį laiką kalbama apie komercinio NT krizę – poreikis biurams, milžiniškiems prekybos centrams ar gamykloms nustojo augti, o paimtas paskolas vystytojai grąžinti turi. Nerimaujama, kad ši tendencija jau pasiekia ir Europą. Vokietijoje komercinio NT kainos pirmąjį 2024 metų ketvirtį krito net 9,6 proc., o per paskutinį 2023-iųjų ketvirtį šis kritimas siekė net 12,1 […]