Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) dažnai gauna klausimų dėl žemės servitutų nustatymo ir atlyginimo sklypo savininkui už nustatytą servitutą.
Servitutas – tai teisė naudotis kitam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju turtu (pavyzdžiui, sklypu ar keliu) tam tikru nustatytu būdu. Tai daroma tam, kad kitas nekilnojamasis turtas galėtų būti patogiai ir tinkamai naudojamas, pavyzdžiui, kad būtų galima privažiuoti prie savo sklypo.
Atkreipiame dėmesį, kad servitutas nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas ir yra vienintelė ir būtina priemonė užtikrinant viešpataujančio daikto savininko interesus.
Servitutai nustatomi administraciniu aktu, sandoriu ir, tam tikrais atvejais, teismo sprendimu.
Administraciniu aktu servitutą nustato NŽT pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius įstatymo nustatytais atvejais. Pavyzdžiui, kai žemės sklypas neturi privažiavimo, o šalia yra valstybinė žemė. Sandoriu servitutas nustatomas, kai nėra galimybės servitutą nustatyti administraciniu aktu, pavyzdžiui, kai žemės sklypas yra apsuptas privačių sklypų, ir tada, kai abu nekilnojamųjų daiktų savininkai susitaria dėl nustatomo servituto ir nekyla ginčų. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, bet yra būtina nustatyti servitutą.
Kreiptis į NŽT dėl žemės servituto nustatymo arba panaikinimo administraciniu aktu, sandorio dėl žemės servituto nustatymo arba panaikinimo patogiausia elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), pasirinkus paslaugą „Sprendimų nustatyti žemės servitutą administraciniu aktu priėmimas / Sprendimų panaikinti administraciniu aktu nustatytą žemės servitutą priėmimas / Sandorių dėl žemės servituto nustatymo sudarymas / Susitarimų dėl žemės servitutų pabaigos sudarymas“
Kad prašymo teikimas vyktų sklandžiai ir be klaidų, parengta atmintinė, kaip naudotis ŽIS ir kokius dokumentus būtina pridėti. Detalias instrukcijas rasite čia.
Kilus klausimų ar sunkumų naudojantis Žemės informacine sistema, visada galima kreiptis konsultacijos telefonu +370 706 86 666, el. paštu nzt@nzt.lt arba atvykti į artimiausią Nacionalinės žemės tarnybos padalinį, iš anksto užsiregistravus konsultacijai.
NŽT atkreipia dėmesį, kad nesvarbu, kokiu iš išvardytų būdų yra nustatomas servitutas, turėtų būti užtikrinta teisinga abiejų nekilnojamojo turto savininkų interesų pusiausvyra, o už nuosavybės teisės suvaržymą teisingai atlyginta. Atlyginimas už nustatytą servitutą gali būti mokamas vienkartine ar periodine kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui.
Kai servitutą nustato NŽT, kompensacijos dydžiui apskaičiuoti ji naudoja specialias, viešai prieinamas skaičiuokles. Kai servitutas nustatomas susitarimu tarp privačių asmenų, šios skaičiuoklės taip pat gali būti naudojamos preliminariai įvertinti galimą kompensacijos dydį, jei šalys susitaria, kad kompensacija turi būti mokama.
Skaičiuoklės yra pasiekiamos per Teritorijų planavimo ir statybos vartus. Taip pat naudotis jomis ir gauti sugeneruotą apskaičiavimo aktą galima prisijungus per Elektroninius valdžios vartus ir pateikus skaičiuoklėse prašomą suvesti informaciją.
Pranešimą paskelbė: Ruslanas Golubovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]