Į Lietuvą atslinkus karščio bangai, žmonės nežino kur dėtis ir griebiasi įvairių apsisaugojimo nuo kaitros priemonių – geria vandenį ar slapstosi šešėliuose, o medikai rekomenduoja dienos metu tiesiog likti namuose. Deja, ne visuomet nuosavi namai tampa prieglobsčiu nuo kaitros – neretai dėl tokių neapgalvotų detalių, kaip karščiui pralaidus stogas ar tamsių spalvų fasadą, viduje gali tapti karščiau nei lauke. Specialistai teigia, kad namus paversti atsparesniais karščiui bei tiesioginiams saulės spinduliams gali korekciniai sprendimai.

Oro temperatūra tendencingai auga

Pasaulio meteorologijos organizacija perspėja, kad yra 50 proc. tikimybė jog per artimiausius penkerius metus (2022–2026 m.), bent vienus metus globali metinė oro temperatūra bus 1,5 °C aukštesnė nei ikipramoninio laikotarpio. Palyginimui 2017–2021 m. laikotarpiu, tokia tikimybė buvo vos 10 proc. ir simbolinė riba nebuvo pasiekta. Artėjame prie situacijos, kuomet 1,5 °C riba gali būti peržengta ne vienerius metus, o kur kas ilgesnį laiką. Tai rodiklis rodantis, kad klimato poveikis žmonėms ir visai planetai tampa vis žalingesnis. Šiuo metu neabejojama (93 proc. tikimybė), jog per artimiausius penkerius metus sulauksime globaliai karščiausių metų per visą meteorologinių stebėjimų istoriją.

Alinant karščiams vis dažniau pagalvojame, kaip būtų gera gyventi namuose, kuriuose žiemą šilta, o vasarą – vėsu. Izoliacinių medžiagų gamintojo, UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska tvirtina, kad tai tikrai įmanoma – pakanka statant ir įrengiant namus dėmesio skirti sprendimams, užtikrinantiems, kad oro temperatūra būtų maloni tiek žiemą, tiek vasarą.

Išeitis – namai apsupti augmenijos

Dr. A. Buska įsitikinęs, kad įšilimo galima išvengti teisingai pasirinkus vietą sklype ir tinkamai suprojektavus namą. Namas neturėtų stovėti plyname lauke, nes didelėje, medžiais neapsodintoje erdvėje, greitai įkais, o pastačius namą medžių apsuptyje – bus maloni oro temperatūra tiek žiemą, tiek vasarą. Verta pasistengti sutvarkyti aplinką taip, kad joje būtų kuo mažiau “kietų” dangų (pvz., asfalto ar trinkelių) ir kuo daugiau augmenijos – tai padės užtikrinti vėsą bet kuriuo paros metu. Namus puikiai gelbsti vijokliai, šešėlį metantys medžiai, o norint pasirinkti tinkamiausius augalus sklypui, rekomenduojama pasikonsultuoti su kraštovaizdžio architektu. Prieš sodinant medžius, derėtų pagalvoti, ar jie nekliudys pro langus patekti dienos šviesai.

Patalpų vėdinimas ir vėsinimo įrenginiai

Keičiantis klimatui ir kylant vidutinei metų temperatūrai, vėsinimo įrenginius įsigyja vis daugiau žmonių. Palaikyti vėsią temperatūrą būste padeda kondicionierius. Populiarūs ne tik stacionarūs, bet ir nešiojami kondicionieriai. Juos naudoti ypač patogu, nes galima pernešti į kitą patalpą pagal poreikį. Naujausiuose kondicionieriuose įdiegta ir oro valymo funkcija, kuri palaiko sveikesnę aplinką namuose.

Nereikėtų pamiršti ir natūralaus vėdinimo. Vyraujant karštiems orams, geriausias sprendimas yra vėdinti būstą naktį arba anksti ryte, kai temperatūra yra nukritusi, o langus uždaryti iki orui pradedant kaisti. Jeigu lauke temperatūra yra aukšta, langų atidarymas ir cirkuliuojančios karšto oro srovės naudos neduos.

Kad pro langus nepatektų saulės spinduliai

Specialistai siūlo užtikrinti, kad saulės spinduliai pro langus nepatektų į vidų. Vienas iš sprendimų – ant langų montuojamos išorinės žaliuzės. Dar vienas greitas ir paprastas būdas, tinkantis tiesioginiams saulės spinduliams sulaikyti – speciali stiklo plėvelė, užtamsinanti stiklą bei leidžianti išlaikyti vėsesnę vidaus temperatūrą. Nuo saulės spindulių puikiai apsaugo roletai, žaliuzės, langinės ir stogeliai virš langų.

Svarbus stogo dangos ir spalvų pasirinkimas

Itin svarbus namo stogo pralaidumo mažinimas. Šiam tikslui pasiekti kažkiek gali padėti molinės ar betoninės čerpės, kurios įkaista kiek mažiau, o stogo konstrukcijoje po danga įrengus šilumą atspindintį sluoksnį, galima labai sumažinti šilumos perdavimą į patalpas.

Ne mažiau svarbus ir namo spalvos pasirinkimas. Pavyzdžiui, šviesi išorinių sienų apdailos spalva mažiau įkaista. Storos sienos, šviesi spalva, nedideli langai – tai sprendimai, skirti užtikrinti vėsai namuose. Verta bent iš dalies pasinaudoti šia praktika, pritaikant ją prie šiuolaikinių technologijų. Rekomenduojama pagalvoti ir apie interjero spalvas – tamsūs pluoštai sulaiko daugiau šilumos nei šviesūs, todėl interjere turėtų būti kuo daugiau šviesių spalvų. Rekomenduojama rinktis šviesius baldų dangalus, kilimus, užuolaidas ir kitus interjero elementus.

Neperkaisti padeda tinkamas apšiltinimas

Pasak dr. A. Buskos, norint visus metus mėgautis komfortiška temperatūra vertėtų nepamiršti atitvarų šiltinimo svarbos. Pastatams šiltinti rekomenduojama rinktis akmens vatą, nes ji puikiai izoliuoja šilumą, yra didesnio tankio nei kitų rūšių šiltinimo medžiagos, pasižymi didele savitąja šiluma, yra nedegi medžiaga, pagaminta iš natūralių žaliavų. Visos šios akmens vatos savybės geriau akumuliuoja šilumą bei užtikrina, kad vasarą namuose nebus per karšta, o žiemą – bus išlaikyta šiluma. Iš patirties žinoma, kad „sunkių medžiagų“ pastatai (pvz., mūriniai), apšiltinti akmens vata, perkaista vėliau nei lengvų konstrukcijų (karkasiniai).  

A. Buska teigia, kad yra įvairių priemonių, padėsiančių sumažinti patalpų įkaitimą, tačiau pabrėžia, jog iš anksto apgalvoti sprendimai yra patys efektyviausi bei greičiau ir pigiau įgyvendinami.

Tendencingai augant oro temperatūrai, verta kompleksiškai pagalvoti, kaip užtikrinti komfortą karštomis vasaros dienomis, tad prieš statant ar atnaujinant būstą, tikslinga pasikonsultuoti su specialistais, kurie padės rasti tinkamiausius sprendimus.

Pranešimą paskelbė: Edgaras Misiukas, UAB ROCKWOOL