Įdėti skelbimą

Įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai

1

Įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai

2022 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus įsakymu patvirtinti žemės verčių žemėlapiai. Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos sklypų mokestinės vertės perskaičiuojamos kas 5-ius metus.

Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuojant mokestines vertes, nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms.

Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1429 verčių zonų. Palyginti su
2020 m., nustatyta 30 verčių zonų daugiau. 2021 metais tokių zonų buvo 1399, 2020 metais – 1348, 2019 metais – 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo 413. Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.

Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina – Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias galima nustatyti konkretaus žemės sklypo vertę.

Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis. Išsamiau: (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9f9048e0634111eca9ac839120d251c4).

Žemės mokestis, kuris perskaičiuojamas kas 5-ius metus, paskutinį kartą buvo perskaičiuotas
2018 m. Kitas žemės mokesčio perskaičiavimas vyks 2023 metais. Savivaldybės, apskaičiuodamos žemės nuomos mokesčio dydį, taip pat vadovaujasi žemės verčių žemėlapiais.

Bendrai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2021 m., nuo
2022 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 1,05 karto (Alytaus rajono, Birštono rajono, Joniškio rajono, Kaišiadorių rajono, Kėdainių rajono, Druskininkų savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,05 karto; Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Ukmergės rajono, Varėnos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,11 iki 1,16 karto.)

Vertinant atskiras žemės grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2021 m., nuo
2022 m. sausio 1 d. keičiasi taip:

– gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,04 karto (Varėnos rajono, Šalčininkų rajono, Pagėgių, Molėtų rajono savivaldybėse didėja nuo 1,13 iki 1,16 karto, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Šakių rajono savivaldybėse mažėja nuo 0,95 iki 0,99 karto; Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,02 iki 1,04 karto);

– komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,05 karto (Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Panevėžio rajono, Prienų rajono, Šalčininkų rajono savivaldybėse didėja nuo 1,08 iki 1,14 karto, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,09 karto; Birštono savivaldybėje mažėja 0,98 karto);

– mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,04 karto (Biržų rajono, Elektrėnų, Jonavos rajono, Jurbarko rajono, Pagėgių, Lazdijų rajono savivaldybėse didėja nuo 1,11 iki 1,16 karto; Marijampolės savivaldybėje mažėja 0,98 karto, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,09 karto);

– pramonės ir sandėliavimo vidutinės rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,04 karto (Biržų rajono, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono, Kalvarijos savivaldybėse didėja nuo 1,07 iki 1,09 karto; Birštono savivaldybėje mažėja 0,99 karto; Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,02 iki 1,05 karto);

– žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,07 karto (Alytaus rajono, Anykščių rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Raseinių rajono, Zarasų rajono savivaldybėse didėja nuo 1,09 iki 1,26 karto; Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,05 iki 1,1 karto).

Pranešimą paskelbė: Aušrinė Lisauskienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
SSVA: Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms Ukrainoje sukurti ortofotografiniai žemėlapiai

SSVA: Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms Ukrainoje sukurti ortofotografiniai žemėlapiai

VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms.  2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]


KONFERENCIJOJE „GERVĖ 2026“ APTARTI ESMINIAI STATYBŲ SEKTORIAUS POKYČIAI

KONFERENCIJOJE „GERVĖ 2026“ APTARTI ESMINIAI STATYBŲ SEKTORIAUS POKYČIAI

Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]


Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos

Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos

Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]


KTU tyrėjai primena mokykloms: neužtenka tik apšiltinti, reikia pasirūpinti ir vėdinimu

KTU tyrėjai primena mokykloms: neužtenka tik apšiltinti, reikia pasirūpinti ir vėdinimu

Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo.  2024 metų kovą–gegužę […]


Neries pakrančių rekonstrukcija Vilniaus centrinėje dalyje: išduotas statybos leidimas Goštauto g. atkarpos atnaujinimui

Neries pakrančių rekonstrukcija Vilniaus centrinėje dalyje: išduotas statybos leidimas Goštauto g. atkarpos atnaujinimui

Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]


Statybos leidimų tendencijos: ką atskleidžia 2026-ųjų pirmas ketvirtis?

Statybos leidimų tendencijos: ką atskleidžia 2026-ųjų pirmas ketvirtis?

VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]