Interjero specialistai atsako: kaip ir kodėl virtuvės salos tapo populiariu pasirinkimu lietuvių namuose

1

Interjero specialistai atsako: kaip ir kodėl virtuvės salos tapo populiariu pasirinkimu lietuvių namuose

Virtuvė jau ne vienerius metus yra ne tik valgio ruošimo, bet ir bendravimo vieta. Tai atspindi ir nauji bei praktiški interjero sprendimai. Vienas tokių – Lietuvoje vis populiarėjančios virtuvės salos. Apie ypatingą dėmesį virtuvėms ir pasirinkimą jose įrengti salas pasakoja Edita Motiejūnė, tarptautinės architektūros ir dizaino paviršius kuriančios įmonės „Cosentino Group“ atstovė Lietuvoje, ir interjero dizainerė, prekinio ženklo „NAMIE geriausia“ įkūrėja Brigita Dikevičė.

Sala – ir didelėms, ir mažoms virtuvėms

Lietuviai įrengdami virtuves ieško patogių, jų poreikius pateisinančių sprendimų, todėl daugelis išdrįsta savo namų virtuvėje įsirengti salą. Jeigu prieš kelerius metus virtuvės salos buvo įrengiamos tik didelio ploto virtuvėse, šiandien salos vis labiau populiarėjantis pasirinkimas ir nedidelės kvadratūros būstuose. Interjero dizainerė B. Dikevičė pastebi, kad klientai, rinkdamiesi tarp virtuvės stalo ir salos, vis dažniau renkasi pastarąjį variantą. „Ji yra praktiškesnė: vienoje salos pusėje galima talpinti daiktus, kitoje prisėsti, o jei pakanka vietos – ir įrengti plautuvę ar kaitlentę“, ─ teigia dizainerė. Dabar įprasta virtuvę ir svetainę įrengti bendroje erdvėje, todėl, pasak dizainerės, sala atlieka ir kitą funkciją ─ padeda atskirti šias dvi erdves, suteikia joms privatumo.

„Cosentino Group“ atstovė Lietuvoje E. Motiejūnė akcentuoja, kad įsirengę salą savo namų virtuvėse klientai džiaugiasi ne tik praktišku, bet ir estetišku vaizdu. „Pastebiu, kad klientai, nusprendę virtuvėse įsirengti salą, ieško išskirtinių spalvų, raštų. Sala namų virtuvėje tampa puošmena – jei virtuvės sienoms pasirenkamos vienspalvės spalvos, saloms vis dažniau pasirenkami ryškesni, margesni atspalviai”, ─ sako E. Motiejūnė.

Nusprendus virtuvėje įrengti salą, o joje įmontuoti kaitlentę ar plautuvę, svarbu nepamiršti užtikrinti apsaugą nuo drėgmės ar karščio. Kad virtuvės salos nepaveiktų aplinkos veiksniai, svarbu pasirinkti atsparias ir lengvai prižiūrimas medžiagas. „Tikriausiai nesuklysiu sakydama, kad visi norime kuo lengvesnės priežiūros virtuvėje. Paviršiai turėtų nesibraižyti, būti atsparūs karščiui ar netgi cheminėms medžiagoms, neįgerti skysčių, nekeisti spalvos bėgant metams“, ─ pasakoja E. Motiejūnė. Ji rekomenduoja rinktis natūralias mineralines paviršių medžiagas, pavyzdžiui, „Dekton” ar „Silestone” dangas: „Įvairaus storio plokštės leidžia lanksčiai ir optimaliai realizuoti virtuvės dizaino idėją – salos stalviršiui naudojami storesni paviršiai, o sienelių bei baldų fasadai dailiai atrodo su 4 mm storio akmens apdaila. Be to, didelio formato plokštės užtikrina vientisą salos vaizdą”, ─ priduria E. Motiejūnė. 

Dikevičė įžvelgia ir dar vieną virtuvės salos privalumą – gaminti maistą pasisukus į bendrą erdvę, tuomet dalyvauti gali visi šeimos nariai ar svečiai. „Sakyčiau, kad virtuvėje įrengta sala padeda į maisto ruošimą pažiūrėti kitaip, laikyti tai kultūros dalimi, būti tame procese ir juo mėgautis“, ─ įžvalgomis dalinasi B. Dikevičė.

Išskirtinis dėmesys virtuvėms

Daugumai lietuvių virtuvė – tarsi namų širdis, svarbi gyvenimo dalis, kurioje ne tik įprasta gaminti valgį ir susirinkti prie pusryčių, pietų ar vakarienės stalo, bet ir dirbti, pasidalinti džiaugsmais ar aptarti dienos reikalus. Pasak B. Dikevičės, lietuviai skiria ypatingą dėmesį savo namų virtuvėms. „Žmonės nusiteikę vis daugiau investuoti į virtuvės baldus ir jų nekeisti bent 10 ar daugiau metų. Todėl tiek baldinės medžiagos, tiek stalviršiai, buitinė technika ir kitos detalės pasirenkamos labai atsakingai“, ─ patirtimi dalinasi dizainerė.

Motiejūnė priduria, kad lietuviai linkę ieškoti ir medžiagų išskirtinumo. „Vis dažniau pastebime, kad žmonėms rūpi kokybiškos medžiagos. Norima, kad virtuvės baldai tarnautų ilgai, o remonto klausimai netemdytų kasdienybės ir būtų nukelti į kuo tolimesnę ateitį. Dėl to medžiagoms, jų vaizdui ir techninėms savybėms skiriamas ypatingas dėmesys“, ─ pastebi E. Motiejūnė.

Dikevičė teigia, kad žmonėms patinka keisti virtuvės interjero detales ir kitas mažas smulkmenas, bet vengiama užsiimti virtuvės remontu. „Nusipirkti naują interjero detalę, kitaip nei pradėti remonto darbus ─ paprasta ir greita. Matome, kaip šiandieninė situacija keičia rinką – medžiagos brangsta, patinkančių reikia laukti ilgai. Nepaisant to, pastebima, kad klientai pasiryžta laukti ne vieną mėnesį tinkamų medžiagų, nes žino, kad ilguoju laikotarpiu tai atsipirks“, ─ savo klientų patirtimi dalinasi dizainerė.

Apie „Cosentino“:

„Cosentino Group“ – tarptautinė ispanų šeimai priklausanti įmonė, kurianti naujoviškus architektūros ir dizaino paviršius. Bendrovė savo veiklą vykdo daugiau nei 110 šalių visame pasaulyje, klientams siūlydama dizaino sprendimus, kurie padeda sukurti erdves, įkvepiančias ir praturtinančias kasdienį gyvenimą bei aplinką. Šiuo metu „Cosentino Group“ turi 8 gamyklas (7 iš jų Almerijoje, Ispanijoje, ir 1 Brazilijoje). Taip pat – išmaniąją logistikos platformą bei daugiau nei 140 pardavimo ir verslo padalinių visame pasaulyje. Grupė savo darbą grindžia užsienio rinkų plėtra, novatoriška mokslinių tyrimų ir plėtros programa, pagarba aplinkai ir tvarumui, nuolatiniu įmonės įsipareigojimu visuomenei ir vietos bendruomenėms, kuriose ji vykdo veiklą, švietimui, lygybei, sveikatai ir saugai. Daugiau nei 90 proc. „Cosentino Group“ finansinės apyvartos sudaro pajamos, gaunamos iš užsienio rinkų.

Daugiau sužinoti apie įmonę galite apsilankę interneto svetainėje: www.cosentino.com

Pranešimą paskelbė: Jurgita Pesliakaitė, UAB ADVERUM

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Kaip senas padangas paversti aktualiu statybos sprendimu

Kaip senas padangas paversti aktualiu statybos sprendimu

Įmonė „Ekobazė“ verčiasi atliekų tvarkymu, tačiau prieš porą metų rinkai pateikė naują prekinį ženklą EKOFINA, kuris pretenduoja aktyviai dalyvauti žiedinėje ekonomikoje: įmonė iš atliekų gamina inovatyvius, pažangius ir aktualius gaminius, kurie taip pat naudojami ir statyboje. Garso izoliavimas ir akustinio komforto sukūrimas yra viena iš didžiausių statybos sektoriaus problemų. Statytojams aktualios medžiagos, padedančios užtikrinti privalomą […]

Kelių direkcijos atstovai susitiko su  projektuotojais, kad būtų paspartinti tilto per Nevėžį tvarkymo darbai

Kelių direkcijos atstovai susitiko su projektuotojais, kad būtų paspartinti tilto per Nevėžį tvarkymo darbai

Šiandien, vasario 3 d., AB Lietuvos automobilių kelių direkcijoje įvyko susitikimas su projektuotojais dėl terminų pagreitinimo projektuojant tiltą per Nevėžį Kėdainiuose (valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,339 km), kurio sija šią savaitę įgriuvo į upę, ir veiksmų plano sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Sutarta, kad projektuotojai kitą savaitę pateiks galimus terminus ir veiksmus. Šiuo […]

„Luminor“ bankas finansuoja slaugos namus netoli Jurbarko

„Luminor“ bankas finansuoja slaugos namus netoli Jurbarko

„Luminor“ bankas įmonei „Sematix“ paskolino 2,25 mln. eurų reabilitacijos paslaugas teikiantiems slaugos namams statyti. Įmonė netoli Jurbarko, Klausučiuose, rekonstruoja apleistą pastatą ir kuria modernius namus, kuriuose bus teikiamos apgyvendinimo ir sveikatinimo paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms. Finansavimas šiam projektui skirtas su 50 proc. „Invegos“ garantija. UAB „Sematix“ Jurbarke vysto kelių milijonų eurų vertės slaugos namų investicinį […]

„Citus“ ekspertai: žemas rinkos startas ir paklausos spyruoklė

„Citus“ ekspertai: žemas rinkos startas ir paklausos spyruoklė

Išankstiniais NT paslaugų kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, metai Vilniaus ir Kauno būsto rinkose prasidėjo nuosaikiai – viso abiejuose miestuose sudaryta apie 200 sandorių. Ekspertai vertina, kad dabartinėmis aplinkybėmis kitokio rezultato tikėtis ir nebuvo galima, rinka tam ruošėsi, tačiau įspėja apie galimas įtampas rinkai atsigaunant. Vilniaus pirminėje būsto rinkoje susitarta dėl 151 naujo būsto (butų ir […]

Naujasis išvykimo terminalas Vilniaus oro uoste iš arčiau: apie projekto būtinybę, inovacijas keleivių patirčiai gerinti ir kas laukia jį pastačius ateityje

Naujasis išvykimo terminalas Vilniaus oro uoste iš arčiau: apie projekto būtinybę, inovacijas keleivių patirčiai gerinti ir kas laukia jį pastačius ateityje

Kartu su naujojo išvykimo terminalo Vilniaus oro uoste statybų pradžia Lietuvos oro uostai atvers ir naują veiklos puslapį. Pasak Arno Dūmano, Lietuvos oro uostų operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo, naujasis terminalas bus moderniausias oro uosto terminalas ne tik Lietuvos tinkle, bet ir visame Baltijos šalių regione, o šio projekto pabaiga ateityje leis tęsti esamų terminalų […]

Atsinaujinusioje Rotušėje – įspūdinga muzikos ir šviesų premjera

Atsinaujinusioje Rotušėje – įspūdinga muzikos ir šviesų premjera

Atsinaujinusioje Vilniaus Rotušėje sostinės 700 metų jubiliejaus proga pristatyta išskirtinė premjera – atgimusi Jozefo Haidno oratorija Biblijos motyvais „Pasaulio sutvėrimas“. Simboliška, kad šis kūrinys prieš daugiau nei 200 metų pirmą kartą nuskambėjo ne bet kur, o istorinėje Vilniaus rotušėje ir tik vėliau atlikta kompozitoriaus gimtojoje Austrijoje, Vienoje.   Vasario 1-osios premjeros metu Rotušės scenoje pasirodė […]