Infliacija ir investavimas į NT: ar verta ir kokia dabar situacija rinkoje?

Beveik istorinius rekordus siekiantys lietuvių indėliai bankuose, kurių bendra suma šiandien, Lietuvos banko duomenimis, siekia beveik 20 mlrd. Eurų, kelia ne džiaugsmą, o galvos skausmą daugeliui žmonių. Tai lemia Europos Sąjungoje pirmaujantys metinės infliacijos duomenys – balandžio mėn. ji siekė 16,6 proc. Ekspertai pastebi, kad investicijos į NT populiarėja kaip atspariausia infliacijai investavimo forma ir tai skatina NT rinkos judėjimą.

Ekonomistas: NT yra viena sričių investicijoms išaugusios infliacijos sąlygomis

Penkto didžiausio JAV banko „U.S.Bank“ analitikų išvadose teigiama, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą yra investicijos, atspariausios didelei infliacijai, kokią šiandien turime Lietuvoje. 

Analitikų nuomone, investicijos į akcijas infliacijos augimo periodu nėra labai tvarus sprendimas, nes išsivysčiusiose užsienio rinkose augant infliacijai pastebimas ir akcijų kainų kritimas, o besivystančiose rinkose – neigiamas infliacijos poveikis akcijų kainai yra dar didesnis. Išvadose taip pat apžvelgiamas ir infliacijos poveikis investicijoms į obligacijas: daugumos fiksuotų pajamų vertybinių palūkanų norma išlieka tokia pati iki išpirkimo, tad palūkanų mokėjimų perkamoji galia mažėja didėjant infliacijai. 

„U.S. Bank“ analitikams antrina ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas: „Šiuo metu Lietuva ir kitos Euro zonos valstybės narės gyvena padidintos infliacijos laikotarpyje, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl verta investuoti. Nieko nedarant su pinigais, jų vertė krenta, t. y. pinigai nuvertėja, ir kuo sparčiau auga kainos, tuo sparčiau nuvertėja ir pinigai. Nekilnojamasis turtas yra viena sričių, į kurią investicijos net ir išaugusios infliacijos sąlygomis, dažniausiai yra pelningos, nors, kaip ir visos, yra susijusios su rizika. 

Be to, Lietuvos ekonomika santykinai gerai atlaikė Covid pandemiją, Lietuvos BVP jau viršija prieš pandemiją buvusį lygį, o kartu su ekonomikos augimu didėja ir NT objektų paklausa atitinkamai didinanti NT kainas“, – teigia ekonomistas.

Investuotojų kuriama paklausa neleidžia NT tempams lėtėti

Remiantis „CityNow“ NT analitikos platformos surinktais duomenimis, šių metų balandžio mėnesį Vilniuje buvo fiksuota lygiai 300 susitarimų dėl naujos statybos butų pardavimų. Gegužės mėnesį turėtų būti pasirašyti susitarimai dėl 200 butų pardavimų. „Tai normalus kiekis, turint omenyje nedidelę pasiūlą ir tai, kad žengiame į vasaros sezoną, kai rinka paprastai būna mažiau aktyvi“, – komentuoja Vilius Visockas, nekilnojamo turto analitikos platformos „City Now“ įkūrėjas. 

Pasak jo, pirkėjus investuoti į NT sostinėje skatina itin aukšta infliacija Lietuvoje bei drastiškai sumažėjusi nuomos pasiūla, kai atvykus dideliam skaičiui pabėgėlių iš Ukrainos bei toliau kraustantis verslams iš Baltarusijos, Vilniuje nuomojamų butų sumažėjo nuo kelių tūkstančių iki mažiau nei 400.

„Daugiausiai investuojama į didžiųjų plėtotojų projektus, kurie bus baigti jau šiais metais. Pirkėjai itin atidžiai vertina plėtotojų reputaciją ir galimybę sėkmingai užbaigti statybas, o vystytojai vis labiau butus rinkai siūlo ne iš brėžinių, o jau pradėję statybas“, – sako V. Visockas.

Daugiau dėmesio sulaukia sutelktinio investavimo platformos

Sutelktinio investavimo į komercinius NT objektus platformos „Letsinvest“ projektų vadovas Martynas Cimbalas teigia, kad taip pat jaučiamas ir lietuvių aktyvesnis domėjimasis investicijomis į NT būtent per ko-investavimo platformas: „Pastaruoju metu, intensyviai pradėjus augti infliacijai, jaučiame didesnį susidomėjimą investavimu per sutelktinio investavimo platformas. Žmonės domisi atsargiai, nes toks investavimas vis dar daugelio nėra išbandytas, tačiau supranta, kad norint sėkmingai investuoti į NT, savarankiškai tai daryti nėra lengva: reikia išmanyti NT rinką, gebėti atsirinkti tvarius projektus, o vėliau užsiimti jų priežiūra, nuoma. Tokį suvokimą pastebime ne tik iš mažųjų investuotojų, vis daugiau didžiųjų, investuojančių dešimtis tūkstančių eurų, taip pat ima svarstyti ir rinktis investavimą per platformas vietoj tiesioginio NT objektų pirkimo, mat tai tiesiog yra gerokai paprasčiau: nereikia savarankiškai analizuoti projektų, užsiimti pirkimo, o vėliau  – ir nuomos procesu“.

„Letsinvest“ projektų vadovui pritaria ir ekonomistas A. Izgorodinas, kuris teigia, kad nerekomenduojama savarankiškai investuoti į tą sritį, kuria visiškai nesidomima: „Prieš savarankiškai investuojant į NT, t. y. perkant NT objektus, būtina pasidomėti dabartine situacija NT rinkoje, perspektyvomis, pasikalbėti su rinkos ekspertais. Tuo tarpu renkantis sutelktinio investavimo platformas, profesionalūs NT investuotojai „gyvena“ NT rinkoje, kasdien seka rinkos tendencijas ir gali užtikrinti didesnę grąžą nei tuo atveju, jei į NT investuojate savarankiškai“. 

Pasak ekonomisto, net ir renkantis investuoti per patikimas platformas, vis tiek būtina suprasti, kad bet kokios investicijos yra susijusios su rizika, o investicinį portfelį patartina diversifikuoti.

Pranešimą paskelbė: Martynas Cimbalas, Letsinvest