Individualių nuotekų tvarkymo įrenginių savininkai kitais metais turės atlikti išleidžiamų nuotekų tyrimą

Individualių nuotekų tvarkymo įrenginių savininkai kitais metais turės atlikti išleidžiamų nuotekų tyrimą

Aplinkos ministerija primena, kad asmenys savo namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus turės atlikti į aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimą laboratorijose. Toks reikalavimas įsigalioja nuo Naujųjų metų, todėl šis tyrimas turėtų būti atliktas iki 2024 m. gruodžio 31 d.  

Tyrimas parodo, ar išleidžiamas į aplinką išvalytas vanduo atitinka normas ir neteršia aplinkos. Tokią prievolę nustato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.

Įsirengusieji rezervuaro tipo individualių nuotekų tvarkymo įrenginius tokio tyrimo neprivalės atlikti, nes šie įrenginiai neišleidžia vandens į aplinką.  

Nuotekų tyrimus gali atlikti laboratorijos, turinčios teisę atlikti privalomų parametrų tyrimus individualiems nuotekų valymo įrenginiams. Šių laboratorijų sąrašas skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Individualių nuotekų tvarkymo įrenginių savininkas turės susisiekti su pasirinkta laboratorija ir užsisakyti šią paslaugą. Tuomet laboratorijos atstovas atvyks nurodytu adresu, paims nuotekų mėginį iš specialiai ėminių tyrimui skirto šulinio. Tyrimo rezultatai nuo tyrimo atlikimo per vieną darbo dieną bus įkelti į Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą (NTIS).

Tiriant nuotekas bus nustatomos biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7), skendinčių medžiagų koncentracijos. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtuose įrenginiuose išvalomose nuotekose taip pat bus tiriamos bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos. Iki 2019 m. spalio 31 d. įrengtuose įrenginiuose išvalomose nuotekose bendrojo azoto ir bendrojo fosforo tyrimai turės būti atliekami nuo 2030 m. sausio 1 d.

Individualių nuotekų tvarkymo įrenginio savininkas per Elektroninių valdžios vartų platformą turės galimybę prisijungti prie NTIS ir susipažinti su atlikto tyrimo rezultatais. Jeigu atlikto tyrimo rezultatai neatitinka normų, individualių nuotekų tvarkymo įrenginio savininkas privalės kreiptis į šį įrenginį prižiūrinčius specialistus.

Tyrimai leidžia namų savininkams įsitikinti, ar individualių nuotekų tvarkymo įrenginys veikia tinkamai, neteršia grunto ar požeminio vandens ir nekelia pavojaus aplinkai, jų pačių ir kaimynų sveikatai.

Aplinkos ministerija šių metų pradžioje sumažino keliamus reikalavimus individualių nuotekų tvarkymo įrenginiams. Norintiems įsirengti vietines nuotekų valyklas nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento (SLD) ir vykdyti statybų užbaigimo procedūrų, išskyrus atvejus, kai jos statomos miestuose, saugomose ar kultūros paveldo objektų teritorijose, kur pirmenybė turi būti teikiama jungimuisi prie centralizuotų tinklų.

2024 m. pradžioje pradėsianti veikti NTIS leis užtikrinti, kad į aplinką išleidžiamos nuotekos būtų išvalytos tinkamai.

Ši informacinė sistema leis užkardyti atvejus, kuomet nelegalūs nuotekų vežėjai arba privatūs asmenys nuotekas išleidžia tam neskirtose vietose arba į šalia esantį vandens telkinį, atsiras galimybė kontroliuoti, ar įrenginiuose nuotekos išvalomos pagal teisinį reglamentavimą ir įrenginio dokumentuose nurodytą išvalymo lygį, bus galima teikti reikiamus duomenis apie individualias nuotekų tvarkymo sistemas Europos Komisijai.

Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, pasinaudodami NTIS kaupiama informacija, galės tirti aplinkosauginius, žalos gamtai klausimus. Savivaldos institucijos kartu su jų įsteigtomis nuotekų tvarkymo įmonėmis informacinėje sistemoje taip pat galės matyti rizikingas vietas ir laiku imtis prevencinių veiksmų suvaldyti potencialius taršos šaltinius.

Pranešimą paskelbė: Audris Kutrevičius, LR aplinkos ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
ERGO pardavė savo centrinio biuro pastatą Vilniuje: jį įsigijo „Eriadas“

ERGO pardavė savo centrinio biuro pastatą Vilniuje: jį įsigijo „Eriadas“

Draudimo bendrovė ERGO pardavė savo centrinio biuro pastatą Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje. Daugiau kaip 6600 kvadratinių metrų ploto pastatą įsigijo nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eriadas“ kartu su uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicine bendrove „DIFF Develop“. Draudimo bendrovę ERGO sandoryje konsultavo nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Colliers International Advisors“, sandorio vertė šalių sutarimu neatskleidžiama. ERGO vadovas […]


Ką veikti su senomis knygomis?

Ką veikti su senomis knygomis?

Senos knygos yra ne tik puikus šaltinis žinioms ir pramogoms, bet ir galimybė kūrybiškai pasireikšti. Jei turite namuose daug knygų, kurių jau neskaitysite ar nebesaugosite, nesudėkite jų į šiukšlių dėžę. Yra daugybė būdų, kaip panaudoti senas knygas naujai ir originaliai. Štai keletas idėjų, ką galima daryti su senomis knygomis: Sukurkite knygų meną. Iškirpkite iš knygų […]


Nelaimingi atsitikimai ir būstas: ką žinoti ir daryti turintiems paskolą

Nelaimingi atsitikimai ir būstas: ką žinoti ir daryti turintiems paskolą

Po įvairių ugnies, gamtos stichijų sukeltų nelaimių išauga susidomėjimas būsto draudimu. Neseniai įvykus nelaimei Vilniaus Viršuliškių rajone ir kasmet palaipsniui dažnėjant ekstremalių orų reiškiniams, kyla klausimų, kaip apsaugoti save ir savo būstą – ypač mokant už jį būsto paskolą. „Pastebime, kad klientai neretai susigundo rinkoje pigesniu draudimu – tačiau mažesnė kaina reiškia ir mažesnės apimties […]


CITUS ekspertai: perku būstą – nuosavybės formos teisinių terminų džiunglės

CITUS ekspertai: perku būstą – nuosavybės formos teisinių terminų džiunglės

Kiekvienas žmogus nuosavybės teise gali įgyti norimus daiktus: perkame butą, automobilio stovėjimo vietą ar kitą nekilnojamąjį turtą, o nuosavybės teisės forma būna nurodyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau nuosavybės teisė, priklausomai nuo situacijos, gali turėti tam tikrų išimčių, kurias svarbu žinoti, siekiant sklandžiai eksploatuoti ir naudotis įgytais daiktais. Ką reikia žinoti apie nuosavybės teisę įsigyjant nekilnojamąjį […]


Būsto draudimas Lietuvoje: pokytis iš „nerūpi“ į „būtina“

Būsto draudimas Lietuvoje: pokytis iš „nerūpi“ į „būtina“

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė Lietuvos gyventojų požiūris į namų saugumą – tai leitmotyvas, kuris itin garsiai pasigirsta su būstu susijusių didelių nelaimių fone. Sprogimas Viršuliškių daugiabutyje, vėliau – Panevėžyje ir Šakių rajone, gausus snygis praėjusį mėnesį, pastarojo rugpjūčio gamtos stichijos – įvykiai, kurie mūsų šalies žmones paskatino veikti. Nemaža […]


MERKO Lietuvoje apyvarta iš generalinės rangos sutarčių  2023 metais buvo 98 mln. eurų

MERKO Lietuvoje apyvarta iš generalinės rangos sutarčių 2023 metais buvo 98 mln. eurų

Pernai UAB Merko statyba pasirašė generalinės rangos sutarčių už rekordinę 290 mln. eurų sumą. Apyvarta iš generalinės rangos sutarčių buvo 97,8 mln. eurų, t. y. 39 proc. didesnė nei 2022-aisiais (70,4 mln. eurų). „Dalis 2023-aisiais pasirašytų rangos sutarčių atkeliavo iš ankstesnių metų. 2022 metais Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, dėl didelės nežinomybės dauguma investuotojų ir užsakovų […]