IKEA tyrimas: lietuviai – tarp labiausiai savo namus mylinčių žmonių

1

IKEA tyrimas: lietuviai – tarp labiausiai savo namus mylinčių žmonių

Tarptautinis IKEA tyrimas rodo, kad pasaulyje ryškėja tendencija, jog vis daugiau žmonių savo namus sieja nebe su gyvenamąją vieta, bet tiesiog su vietomis, kuriose jaučiasi gerai ar dažniausiai lankosi. Tuo metu lietuviams namai – vis dar viena svarbiausių gyvenimo erdvių. Tiesa, ir čia netrūksta streso – lietuviai namuose labiausiai nesutaria dėl tvarkos ir asmeninės erdvės trūkumo.

Lietuviai namuose jaučiasi geriausiai

IKEA „Gyvenimas namuose“ tyrimo rezultatai atskleidė, kad lietuviams namai yra viena svarbiausių erdvių gyvenime. Du trečdaliai respondentų ją apibūdina kaip ramybės uostą, beveik tiek pat – kaip vietą, kurioje jaučiasi geriausiai.

Tuo tarpu pasaulyje ryškėja priešinga tendencija – per pastaruosius metus 70 proc. ūgtelėjo respondentų, teigiančių, kad jų gyvenamoji vieta nėra namai. Namais tarptautinio tyrimo dalyviai pradeda įvardinti erdves ir vietas, kuriose tiesiog jaučiasi saugūs ir priklausą. Ir nors tokių respondentų kol kas yra tik 29 proc., tačiau jų skaičius sparčiai auga.

„Lietuvoje tik 21 proc. respondentų teigia, kad namai jiems tiesiog vieta pernakvoti. Tyrimas rodo, kad mums namai – tai erdvė, kurioje vyksta gyvenimas: čia mėgstame pasikviesti svečius (41 proc. respondentų), geriau perkame daiktus namams, negu dar vieną batų porą (37 proc.)“, – sako Kristina Mažeikytė, IKEA Rinkodaros vadovė Baltijos šalims.

Rezultatų pristatyme dalyvavę redaktorė Jurga Baltrukonytė ir fotografas, dailininkas Algis Kriščiūnas pripažino, kad jų gyvenimo būdas labiau atitinka globaliai vyraujantį požiūrį į namus, nei Lietuvoje pastebimas tendencijas.

„Šiuo metu namais vadiname tris skirtingas vietas – Kanarų salas, Vilnių ir savo pirmuosius – „atsiminimų“ – namus. Vienintelių, pačių tikriausių namų tiesiog neturime. Šį jausmą kuria aplink esantys žmonės, o ne fizinis būstas. Kur esame kartu – ten ir jaučiamės kaip namuose. Tiesa, fiziniai namai mums irgi svarbūs: ten keliauja mūsų knygos, mielos senienos, vyksta gyvenimas“, – teigia pora.

Trečdalis norėtų gyventi su mažiau daiktų

Nors lietuviai kalba apie namus kaip ramybės uostą, tačiau tyrimas rodo, kad esame ir viena dažniausiai namuose diskutuojančių tautų. Net 7 iš 10 lietuvių ir latvių namuose pasiginčija su namiškiais. Pagrindinės nesutarimų priežastys – ne vietoje padėti asmeniniai daiktai (46 proc.), nesutarimai dėl daiktų, kuriuos reikėtų išmesti (32 proc.) ir asmeninės erdvės trūkumas (27 proc.). Remiantis pasaulinio tyrimo rezultatais, mažiausiai namuose diskutuoja danai bei japonai – tik 3 iš 10, tačiau nesutarimų priežastys panašios visame pasaulyje.

„Įvardindami nesutarimų priežastis, respondentai labai aiškiai nurodo ir kas padeda problemas išspręsti. Įvardindami stresą dėl per daug daiktų, lietuviai iš karto pasako, kad bandydami tai spręsti jie dukart pagalvoja prieš įsigydami kokį nors naują daiktą, taip pat teigia, kad sumažinę daiktų kiekį jaučiasi geriau. Tačiau net jei 35 proc. apklaustųjų norėtų gebėti gyventi su mažiau daiktų, 44 proc. pripažįsta vis dėl to nesugebantys jų išmesti“, – sako K. Mažeikytė. Pasak jos, būtent tokios įžvalgos padeda formuoti IKEA katalogo turinį ir siūlyti sprendimus, aktualius vietos rinkoms.

Nedrįsta prašyti asmeninės erdvės

Tyrimo rezultatų pristatyme dalyvavusi psichologė Irma Skruibienė teigia, kad namuose žmogui itin svarbi jo asmeninė erdvė. Tai pagrindžia ir respondentų atsakymai – 7 iš 10 lietuvių pripažįsta, kad asmeninė erdvė jiems suteikia ramybę, 6 iš 10 teigia, kad ji užtikrina pasitenkinimo jausmą. Visgi, tyrimo rezultatai parodo, kad prašydami asmeninės erdvės patogiai jaučiasi tik ketvirtadalis lietuvių. Tuo metu pasaulyje beveik 60 proc. respondentų sako, jog moka apibrėžti savo asmeninę erdvę namie.

Psichologė ragina drąsiau pasakyti apie asmeninės erdvės poreikį.

„Esame linkę manyti, kad paprašę daugiau erdvės sau, sukursime bendrauti vengiančio žmogaus įspūdį, tačiau išties šis poreikis – natūralus ir svarbus darniems santykiams. Jei vengiame jį patenkinti, po truputėlį besikaupianti įtampa gali virsti nesutarimais ir ginčais, kylančiais dėl nereikšmingų smulkmenų“, – teigia namų psichologijos specialistė.

Namuose nerandantiems asmeninės erdvės I. Skruibienė pataria atidžiau pažvelgti į savo poreikius ir būdus juos iškomunikuoti. Anot psichologės, dažnai šias erdves turime išsirinkę pasąmoningai, tiesiog šeimos nariams garsiai apie jas nepranešame. Tam nebūtina visa kambario erdvė – pakanka baldo ar konkretaus namų kampelio. Kaip rodo tyrimo duomenys, daugiau nei ketvirtadaliui (27 proc.) lietuvių svarbiausia asmeninė erdvė yra sava lovos pusė, nedaug savo svarba nusileidžia ir darbo stalas (24 proc.), į antrą planą nustumdami lentynas spintose, vietą ant sofos ar prie valgomojo stalo.

Apie IKEA:

IKEA yra tarptautinis mažmeninės baldų ir namų įrengimo prekių prekybos tinklas, veikiantis 50 valstybių ir valdantis daugiau nei 400 parduotuvių. Lietuvoje IKEA valdo parduotuvę Vilniuje bei prekių užsakymo ir atsiėmimo vietas Kaune bei Klaipėdoje. 2017 m. IKEA parduotuvė Vilniuje buvo išrinkta geriausia IKEA tinklo parduotuve pasaulyje.

Apie „Gyvenimas namuose“ tyrimą:

Tyrimą „Gyvenimas namuose“ IKEA užsakymu Latvijoje ir Lietuvoje atliko RAIT bendrovių grupė. 2018 m. liepos mėnesį internetu buvo apklausta daugiau nei 1000 respondentų abiejose šalyse. Tarptautinis „Life at home“ tyrimas IKEA užsakymu 2017 m. buvo atliktas 22 šalyse, apklausta daugiau nei 21 tūkst. respondentų. Tyrimo metu siekiama išsiaiškinti gyvenimo namuose specifiką, iššūkius skirtingose pasauliose šalyse. „Gyvenimo namuose“ įžvalgos vėliau naudojamos kuriant IKEA katalogą, produktus bei siūlant sprendimus namams.

Pranešimą paskelbė: Kotryna Dzikaraitė, UAB „INK agency“

Rekomenduojame

D. Andrulionienė. Nauja realybė NT sektoriuje: kaip verslo įmonės kartu gali užtikrinti jo sveikatą?

D. Andrulionienė. Nauja realybė NT sektoriuje: kaip verslo įmonės kartu gali užtikrinti jo sveikatą?

Valstybių, taip pat – ir Lietuvos, ekonomikas suparalyžiavusią Covid-19 ligos pandemiją, tapo madinga lyginti su 2008-ųjų krize. Kaip rodo įvairios analizės, kai kurioms ūkio šakoms padaryta žala iš tiesų prilygsta arba netgi pranoksta žalą, kurią nulėmė prieš 12 metų užfiksuoti įvykiai. Vis dėlto, situacija Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriuje visiškai kitokia – net ir sudėtingomis aplinkybėmis […]

LEISTA INVESTUOTI Į PREKYBOS CENTRĄ „VILNIUS OUTLET“ VYSTANČIĄ BENDROVĘ

LEISTA INVESTUOTI Į PREKYBOS CENTRĄ „VILNIUS OUTLET“ VYSTANČIĄ BENDROVĘ

„MG Baltic Investment“ ir „Extera Baltic“ galės vykdyti koncentraciją investuojant į bendrovę „Trečioji kregždė“ ir kartu su esamais akcininkais „Gamaekspresas“ ir „3K investicija“ įgyti bendrąją pastarosios kontrolę. Leidimą vykdyti šią koncentraciją davė Konkurencijos taryba. Pranešimas apie ketinimą vykdyti koncentraciją gautas 2020 m. balandžio 22 d. Sandorį planuojama įgyvendinti investuojant į įmonę „Trečioji kregždė“ ir įgyjant po 24,75 […]

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui pradėti skaitmeninti šalies statybos sektorių

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui pradėti skaitmeninti šalies statybos sektorių

Šiandien Vyriausybė Aplinkos ministerijos siūlymu priėmė itin svarbų statybos sektoriaus ateičiai sprendimą, atveriantį kelią jam skaitmeninti. Nustatyta prievolė nuo kitų metų viešųjų statinių statybai pradėti palaipsniui taikyti informacinį modeliavimą, kuris pasaulyje žinomas santrumpa BIM (Building Information Modelling).  „Statybos sektoriaus skaitmeninimas svariai prisidės prie šalies ekonominės pažangos ir didesnio konkurencingumo, – sako aplinkos viceministras Marius Narmontas. […]

STATYBŲ INDUSTRIJOS ATEITIS – BEKONTAKTIS REMONTAS.

STATYBŲ INDUSTRIJOS ATEITIS – BEKONTAKTIS REMONTAS.

Pranešimas spaudai 2020.05.20 Karantinui perdėliojus žmonių prioritetus būdų prisitaikyti prie pasikeitusių klientų įpročių ieško ne tik prekybos sektoriai, tačiau ir statybinių darbų rangovai. Remonto ar įrengimo procese dalyvauja ypatingai daug žmonių – pradedant užsakovu, baigiant dizaineriais, darbų vadovais, meistrais. Kontaktuoti reikia daug, vienu metu objekte dirba po kelis žmones. Vis dėlto,  kompleksiniai remonto darbai jau […]