Didelis oro drėgnumas ir netinkamas patalpų vėdinimas. Šių dviejų aplinkybių pakanka, kad namuose įsiveistų interjerą bjaurojantis ir sveikatai itin kenkiantis įnamis – pelėsis. Norint nuo jo apsisaugoti, ypač didelį dėmesį būtina skirti tinkamai oro cirkuliacijai namuose užtikrinti. Tiesa, ekspertai pažymi, kad išvengti nekviesto svečio padeda ne tik langų atvėrimas ar mechaninio vėdinimo sistema, bet ir tam tikras šildymo tipas.
Drėgmės šaltiniai – ir puodai, ir prakaitas
Ar žinote, kad keturių suaugusių asmenų šeima prakaituodama ir kvėpuodama per valandą išskiria apie 0,3 litro vandens garų, o po vieno apsilankymo duše jų papildomai pasklinda dar 0,3 litro? Drėgmės lygį bute didina ir daugybė kasdienių veiklų – nuo maisto gaminimo iki grindų plovimo bei skalbinių džiovinimo kambariuose. Todėl stebėti, kad jūsų būste nesusidarytų drėgmės perteklius, būtina.
„Drėgmės perteklių, esantį vidaus patalpose, dažnai išduoda langų rasojimas. Todėl patikrinkite, ar ant langų nėra vandens ar ledo. Taip pat pasižiūrėkite, ar ant lubų bei spintų nėra drėgnų plotų. Vandens pripildytos lauko sienų dažų sluoksnio pūslės taip pat gali išduoti apie vidaus patalpų drėgmės perteklių, kuriam esant veisiasi pelėsis“, – pataria langus ir duris gaminančios įmonės „Alseka“ gamybos skyriaus viršininkas Ramūnas Bacevičius.
Anot pašnekovo, būtent ant langų susidaręs kondensatas gali būti įspėjamasis signalas apie vidaus patalpų drėgmės daromą nematomą žalą jūsų namams. Tiesa, jis priduria, kad pats pasirinktų langų tipas pelėsio atsiradimui bute įtakos beveik neturi.
„Daugiau įtakos turi lango padėtis sienoje ir kokybiškas lango montavimas“, – pažymi specialistas ir paaiškina, kad šiuolaikiniai langai pasižymi šilumos taupymu ir sandarumu, pavyzdžiui, A klasės „Birželio namuose“ montuojami netgi A+ energinio efektyvumo klasę atitinkantys 6 kamerų plastikiniai langai su 48 mm storio dviejų kamerų stiklo paketais. Todėl esant santykinai didelei patalpų drėgmei, būtent pastaroji tampa postūmiu pelėsiui vystytis.
Gali apsaugoti ir mechaninis vėdinimas
Mažinti pelėsio atsiradimo namuose riziką R. Bacevičius siūlo paprastai – teisingai ir reguliariai vėdinant namus. Ryte patariama atverti langus ir vėdinti patalpas, ypač miegamojo ir vonios (jei yra galimybė – natūraliai, jei ne – priverstinai), nuo 20 iki 30 minučių. Apskritai kambariai turėtų būti vėdinami 3–4 kartus per dieną, sudarant skersvėjį. Taip pat patariama įleisti gryno oro į butą po kiekvieno pasinaudojimo vonia arba dušu bei maisto ruošos.
Besibaiminantiems šilumos praradimo ir didesnių sąskaitų už šildymą, R. Bacevičius primena, kad susikaupusį drėgną orą bute šildyti yra brangiau nei šviežiai prileistą vėsų orą.
O ką daryti jeigu kambarių vėdinti keturis sykius per dieną nesigauna, o ir galimai atkeliaujančio užteršto oro įsileisti nesinori taip pat, kaip ir pelėsių ant sienų? Išeitimis gali tapti mechaninis vėdinimas bei grindinis šildymas.
„Grindinio šildymo sistemos privalumas tas, kad išplautos grindys labai greitai išdžiūva ir visuomet yra tokios temperatūros, kuri neleidžia veistis ne tik pelėsiui, bet ir dulkių erkutėms“, – tikina bendrovės „Keista“, prižiūrinčios Vilniaus Naujamiestyje kylančio daugiabučių namų komplekso „Birželio namai“ statybas, specialistas Marius Tamošiūnas.
Dar vienu patikimu išsigelbėjimu nuo pelėsio gali tapti vis didesnio naujakurių dėmesio sulaukianti ir naujos statybos daugiabučiuose dažnai įrengiama rekuperacinė vėdinimo sistema.
„Mechaninė vėdinimo sistema padeda ne tik sutaupyti šilumą bute. Ji efektyviai šalina susikaupusį drėgmės perteklių bei vadinamąjį „stovintį orą“, taip užkirsdama kelią pelėsio atsiradimui“, – pridūrė M. Tamošiūnas.
Pranešimą paskelbė : – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai”
Vilnius – sparčiai augantis miestas, todėl nenuostabu, kad daugybė žmonių čia ieško naujo būsto. Nauji butai Vilniuje vilioja ne tik modernia architektūra, bet ir galimybe gyventi patogioje, strategiškai išvystytoje aplinkoje. Tačiau kaip išsirinkti būstą, kuris geriausiai atitiktų Jūsų poreikius ir ilgalaikius lūkesčius? Štai keli svarbiausi patarimai, padėsiantys priimti teisingą sprendimą. Butai Šeškinėje ar kitame Vilniaus […]
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ užbaigė pagrindinės šalies kelių transporto arterijos – A1 magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda – ruožo nuo 70,9 km iki 80,5 km dešinės pusės kapitalinio remonto darbus. Rekonstrukcijos darbų vertė siekė daugiau kaip 9 mln. eurų, o juos atliekant buvo pasitelktos modernios technologijos – asfalto dangą skenuojantis dronas. Sutvarkytame kelio ruože […]
„Siniat“ yra viena iš pirmaujančių gipskartonio plokščių ir sausos statybos sistemų gamintojų Europoje bei pasaulyje. Įmonė priklauso tarptautinei „Etex Group“ bendrovei, kuri vykdo veiklą Europoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Amerikoje. „Siniat“ kartu su „Promat“ sudaro „Etex Building Performance“ padalinį, kuris specializuojasi kuriant inovatyvius ir aukščiausius standartus atitinkančius statybos sprendimus. Tarptautinė patirtis ir aukščiausi kokybės […]
Lietuva turi unikalią galimybę išnaudoti savo jūrinį potencialą, tapdama svarbiu mažosios laivybos ir jūrinės energetikos centru Baltijos regione. Ilgą laiką jūros reikšmė buvo vertinama siaurai, tačiau šiandien vis aiškiau matyti, kad modernizuota uostų infrastruktūra gali tapti ne tik traukos centru mažajam laivynui, bet ir svarbia grandimi plėtojant jūrinę vėjo energetiką bei stiprinant regioninį saugumą. Istoriniai […]
Klimato kaita ir dažnėjančios ekstremalios oro sąlygos kelia vis didesnių iššūkių statybos sektoriui. Stogai – viena pažeidžiamiausių pastato dalių, kurios gedimai gali sukelti didelius finansinius nuostolius. Netinkamai parinktos medžiagos, nepakankamas vėjo apkrovų įvertinimas ar prastas montavimas gali lemti stogo dangos pažeidimus, pratekėjimą ar net visišką konstrukcijos sugadinimą. Ypatingai ši problema aktuali logistikos centrams, sandėliams ir […]
Sparčiai augant Europos miestams, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai bei architektai vis daugiau dėmesio skiria urbanistinių erdvių atnaujinimui. Seni industriniai pastatai transformuojami į biurus ar gyvenamąsias erdves, gamyklos pamažu slenkasi iš miestų centrų į priemiesčius ar net toliau, užleisdamos vietą miestiečių poreikiams ir tuo pačiu – spręsdamos įvairias taršos problemas. Tokios permainos Lietuvoje – taip pat […]