Įdėti skelbimą

„Hepsor“ IPO metu akcijų paklausa pasiūlą viršijo beveik 9 kartus

1

„Hepsor“ IPO metu akcijų paklausa pasiūlą viršijo beveik 9 kartus

NESKIRTA TIESIOGIAI AR NETIESIOGIAI SKELBTI ARBA PLATINTI JUNGTINĖSE AMERIKOS VALSTIJOSE (ĮSKAITANT JOS TERITORIJAS IR VALDAS, VALSTIJAS IR KOLUMBIJOS APYGARDĄ), AUSTRALIJOJE, KANADOJE, KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKOS HONKONGO SPECIALIAJAME ADMINISTRACINIAME REGIONE, JAPONIJOJE, PIETŲ AFRIKOJE ARBA BET KOKIOSE KITOSE JURISDIKCIJOSE, KUR TOKIA VEIKLA BŪTŲ NETEISĖTA.

Šis pranešimas nėra reklamos skelbimas ar prospektas pagal Reglamentą (ES) 2017/1129 (toliau – Prospekto reglamentas), taip pat nėra pranešimas apie vertybinių popierių siūlymą. Investuotojai neturėtų priimti jokių investicinių sprendimų dėl šiame pranešime nurodytų vertybinių popierių remiantis kita informacija, nei ta, kuri yra pateikta Finansų priežiūros institucijos (angl. FSA) patvirtintame prospekte, siekiant įvertinti galimą riziką ir susijusią naudą. „Hepsor AS“ paskelbs papildomą informaciją apie prospekto patvirtinimą pagal Prospekto reglamentą ir pateiks aktualią informaciją FSA svetainėje (www.fi.ee) ir Bendrovės svetainėje (www.hepsor.ee/investorile). FSA prospekto patvirtinimas neturėtų būti suprantamas kaip vertybinių popierių patvirtinimas.

Estijos nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Hepsor“ užbaigė pirminį viešąjį akcijų siūlymą (angl. initial public offering – IPO), kurio metu iš investuotojų pritraukė 10 mln. eurų. Lėšas bendrovė ketina skirti tolesniam sparčiam augimui bei naujų projektų įgyvendinimui. 

Lapkričio 19 d. pasibaigusio IPO metu 19.621 investuotojas pasirašė 6.7455.135 akciją. Originaliame siūlyme buvo numatyta išplatinti 777.001 „Hepsor“ akcijas, o tai reiškia, kad akcijų paklausa IPO metu pasiūlą viršijo 8,7 karto. Atsižvelgdama į tai, „Hepsor“ padidino platinamų akcijų kiekį iki 854.701 IPO metu išplatintos akcijos sudaro 22,17 proc. visų kompanijos akcijų.

Dėl didelės paklausos akcijos nebus platinamos bendrovės stebėtojų tarybai ir valdybai. 77 proc. „Hepsor“ akcijų išplatinta mažmeniniams, o 23 proc . – instituciniams investuotojams. 

Visiems investuotojams, pasirašiusiems mažiau nei 8.548 akcijas, nepriklausomai nuo dalyvavimo IPO laiko, bus skirta 100 proc. pasirašytų akcijų iki 20 akcijų. Tai viršijančiam pasirašytų akcijų kiekiui bus skiriama apie 7,3 proc. iki lapkričio 12 d. ir apie 4,3% nuo lapkričio 13 d. pasirašytų akcijų.

Investuotojams, pasirašiusiems 8.540 ar daugiau akcijų iki lapkričio 12 d., rezervuota 7,5 proc. akcijų emisijos, o nuo lapkričio 13 d. – 5 proc. emisijos. Bendrovės darbuotojams ir jų įmonėms skirta 8281 akcijos. 

„Hepsor“ valdybos nario Henri Laks teigimu, tokia kompanijos akcijų paklausa rodo, jog investuotojai tiki „Hepsor“ veikla bei nori būti kompanijos augimo dalimi.

„Akcijų paklausa IPO metu buvo didžiulė ir kelis kartus viršijo mūsų drąsiausius lūkesčius. Labai džiaugiamės dėl to ir esame dėkingi visiems IPO dalyvavusiems investuotojams. Didelis investuotojų susidomėjimas įpareigoja IPO metu pritrauktas lėšas panaudoti atsakingai“, sako H. Laks.

Anot jo, dėl didelės paklausos, išankstinių investuotojų skaičiaus bei bendro investuotojų skaičiaus akcijų paskirstymas buvo sudėtingas.

„Hepsor“ stebėtojų tarybos pirmininkas Andres Pärloja pabrėžia, kad lūkesčius viršijęs IPO rezultatas rodo, kad bendrovės augimo ambicijos buvo įvertintos. 

„Investuotojai suteikė aiškų mandatą įgyvendinti šias ambicijas. Nekilnojamojo turto rinkoje niekas neįvyksta pernakt, tačiau ilguoju laikotarpiu abejonių nėra – tai yra turto klasė, į kurią derėtų atkreipti dėmesį bet kuriam investuotojui“, teigia A. Pärloja.

Akcijos bus pervestos į investuotojų vertybinių popierių sąskaitas apie lapkričio 24 d. „Hepsor“ akcijų prekyba „Nasdaq Tallin“ vertybinių popierių biržos Baltijos oficialiajame prekybos sąraše turėtų prasidėti apie lapkričio 26 d. 

IPO organizavo „LHV Pank AS“, teisines konsultacijas teikė „Ellex Raidla“, o komunikacijos partneriais buvo agentūra „Miltton JLP“.  

„Hepsor“ yra viena didžiausių Estijos NT vystymo bendrovių, sparčiai auganti ir Latvijos rinkoje. Bendrovė buvo pirmoji NT vystytoja Baltijos šalyse, įgyvendinusi inovatyvius inžinerinius ir techninius sprendimus, dėl kurių jų vystomi pastatai yra energetiškai efektyvesni ir kartu draugiškesni aplinkai. Dėmesys tvarumui ir inovacijoms yra vienas svarbiausių „Hepsor“ veiklos aspektų.  

„Hepsor Group“ įkūrėjai ir savininkai yra Andres Pärloja (33.25 proc. akcijų), Kristjan Mitt (33.25 proc. akcijų), Henri Laks (16.6 proc. akcijų) ir Lauri Meidla, kuris yra įsitraukęs į bendrovės veiklą kaip investuotojas (16.9 proc. akcijų).

Pranešimą paskelbė: Neringa Gudišauskaitė, UAB „Bosanova”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Atskleidė, kaip iš tikrųjų atrodo karinis miestelis – čia sporto salės neužtenka

Atskleidė, kaip iš tikrųjų atrodo karinis miestelis – čia sporto salės neužtenka

Dar neseniai karinis miestelis daugeliui asocijavosi su kareivinėmis ir technikos aikštele. Šiandien toks vaizdas – jau per siauras. Šiuolaikiniai kariniai miesteliai primena mažus miestus: su atskirtais gyvenamaisiais kvartalais, sporto zonomis, poilsio vietomis ar erdvėmis susitikimams su artimaisiais. Rūdninkuose kyla didžiausias Lietuvos istorijoje karinės infrastruktūros projektas. Kas iš tiesų telpa tokioje teritorijoje ir kaip ji atrodo? […]


Gargžduose – išskirtinis sprendimas: prie daugiabučio įrengtas didžiulis pandusas

Gargžduose – išskirtinis sprendimas: prie daugiabučio įrengtas didžiulis pandusas

Gargžduose, prie daugiabučio namo, esančio Taikos gatvėje, įrengtas didelis, net kelių pakopų pandusas, skirtas žmonėms su negalia. Naujasis statinys reikšmingai palengvins kasdienybę ne tik judėjimo sunkumų turintiems namo gyventojams, bet ir tėvams, auginantiems mažylius, kuriuos dar reikia vežioti kūdikiams skirtuose vežimėliuose. Šis projektas – išskirtinis ne tik savo apimtimi, bet ir pačia situacija. Daugiabutis yra […]


SSVA: Vilniaus rajone fiksuojamas rekordinis statybos leidimų kiekio augimas

SSVA: Vilniaus rajone fiksuojamas rekordinis statybos leidimų kiekio augimas

Informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą vykdanti VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) statybos leidimų išdavimo statistiką atspindinčias švieslentes papildė 2026 m. balandžio mėn. duomenimis. Išanalizavus juos paaiškėjo, kad ketvirtas metų mėnuo šalyje išsiskiria aktyvumu, o ir taip stipriai besiplėtusiame Vilniaus rajone fiksuojamas rekordinis patvirtintų statybos leidimų šuolis.  2026 m. balandžio mėn. Lietuvoje […]


Tyrimas: trims iš keturių Lietuvos gyventojų būstas – per brangus

Tyrimas: trims iš keturių Lietuvos gyventojų būstas – per brangus

Nors net 73 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būsto kainos šiuo metu yra per aukštos, jaunimui pirmasis būstas išlieka vienu svarbiausiu finansinių tikslų, rodo naujausia apklausa. Apie tai, ar šiandienos rinkoje jaunam žmogui nuosavas būstas tebėra pasiekiamas, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Riboja ne motyvacija, o galimybės Per artimiausius 3 metus beveik […]


Atidarymas – jau netrukus: naująjį viaduką per A1 magistralę išbandė sunkiasvoris transportas

Atidarymas – jau netrukus: naująjį viaduką per A1 magistralę išbandė sunkiasvoris transportas

Viaduko su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis statyba greta Ašigalio gatvės pasitinka darbų pabaigą. Ketvirtadienį sėkmingai atlikti statinio bandymai. Inžinierių komanda tam pasitelkė šešis sunkvežimius, sveriančius po 34 tonas. Atverti naująjį transporto mazgą planuojama birželio pradžioje. „Viadukas per A1 magistralę pastatytas. Lygiagrečiai išlietas asfaltas, sužymėtos juostos, įrengtas apšvietimas. Liko smulkūs estetiniai darbai“, – tikina Kauno meras […]


Laisvės salos ir jų kūrėjai: KTU pradeda tirti Lietuvos architektų palikimą Šiaurės Amerikoje

Laisvės salos ir jų kūrėjai: KTU pradeda tirti Lietuvos architektų palikimą Šiaurės Amerikoje

Kauno technologijos universitetas (KTU) pradeda įgyvendinti projektą, kurio metu bus tiriamas Lietuvos dipukų (angl. Displaced people) – Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių architektų – kūrybinis palikimas Šiaurės Amerikoje.  Projektu „Laisvės salos: architektūrinis Lietuvos dipukų palikimas Šiaurės Amerikoje“ bus siekiama labiau išplėsti Lietuvos architektūros istoriografiją, atskleisti mažai nagrinėtą diasporos paveldą ir jo tipologinę, stilistinę bei ideologinę įvairovę. […]