Gyventojų siaubas – kas valandą šalyje užliejama bent po vieną būstą

Viena iš dažniausių būsto žalų priežasčių yra užliejimai, su kuriais gyventojai susiduria kiekvieną dieną. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kasdien šalyje yra užliejama vidutiniškai po 28 būstus. Nuo šių metų pradžios šio tipo nuostoliams padengti yra išmokėta beveik 5,7 mln. eurų, tai yra 14 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.

Dėl užpylimų – kasdien 23 tūkst. eurų nuostolių

Pastarųjų kelerių metų statistika rodo, kad ženkliai auga išmokų skaičiai, kai reikia padengti nuostolius dėl užlietų būstų.

„Kalbant apie gyventojų būstams nutinkančias nelaimes, vandens užpylimai yra antroje vietoje pagal patiriamus nuostolius po stichinių nelaimių. Užliejimo priežastys būna įvairios – vandens arba nuotekų tinklų avarijos, buitinės technikos, pavyzdžiui, skalbimo mašinų, indaplovių gedimai, vandens padavimo sistemų avarijos. Nereti ir nelaimingi atsitikimai buityje – apversti didesnės talpos vandens indai ar talpyklos, užsimiršus perpilta vonia. Visų šių įvykių prognozuoti tiesiog neįmanoma, jie gali įvykti bet kada“, − sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas.

Vien tik butuose gyvenantiems žmonėms užpylimai kiekvieną dieną pridaro nuostolių už daugiau nei 11,7 tūkst. eurų, o įskaičiuojant kotedžus ir nuosavus namus, kasdien gyventojai patiria nuostolių už 23 tūkst. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.

Kaip sako draudimo ekspertas, žvelgiant į užpylimų atvejų skaičius, per 8 šių metų mėnesius, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ypatingai išaugo užpylimų išmokos – jų augimas siekia 14 proc.

„Tai rodo, kad žmonių būstai ir juose esantis turtas nukenčia vis labiau, turtas yra brangesnės vertės, žmonės įsigyja vertingų daiktų, kuriuos sunku apsaugoti nuo netikėto vandens. Dalis žmonių, rinkdamiesi būsto draudimą, galvoja tik apie lubas, sienas ir grindis, tačiau dažnu atveju būtent dėl namuose esančių daiktų sugadinimo būna patiriama didesnė žala.

Nutikus būsto užpylimui, kartu su interjeru dažnai nukenčia buitinė technika, baldai, paveikslai, namų elektronika. Šiemet per pirmus 8 mėnesius, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinė nuostolio suma augo 6 proc. ir siekia 820 eurų“, – teigia A. Juodeikis.

Rizika sugadinti ir kaimynų turtą

„Lietuvos draudimo“ ekspertas pažymi, kad svarbu prisiminti ir tai, kad užliejimo atveju nukenčia ne tik šeimininkai, pas kuriuos įvyko nelaimė.

„Pavyzdžiui, jei įvykis nutinka viršutiniame būsto aukšte ir kurį laiką namuose nėra asmens, kuris galėtų pastebėti nelaimę – vanduo galimai prasiskverbs net per kelis aukštus žemyn, todėl nukentės ir kaimynų būstas bei turtas jame.

Brangiausi ir skaudžiausi nuostoliai ir nutinka būtent tada, kai nieko nėra namuose. Užpylimo atveju laikas daro itin didelę neigiamą įtaką – tuo metu auga nuostolių apimtys bei sumos. Taip pat reiktų žinoti, kad daugiausia žalos sukelia užpylimas yra karštu vandeniu, nes po tokio incidento beveik visuomet į sienas įsimeta pelėsis, kurį panaikinti yra labai sudėtinga ir nepigu“, – sako A. Juodeikis.

Anot jo, dažniausiai užliejimai nutinka senos statybos namuose. Daugiabučiuose, statytuose po 2000 metų tokių nelaimių būna kiek rečiau, tačiau dažnai naujesniuose namuose yra ir brangesnės buitinės technikos – tiek pas šeimininkus, tiek ir pas kaimynus – todėl nuostoliai būna brangesni.

Kas padės išvengti nelaimės

Turint galvoje, kad laikas šiuo atveju yra pats didžiausias priešas, „Lietuvos draudimo“ ekspertas pataria išvykstant iš namų užsukti ir patikrinti vandens čiaupus, o dar geriau – užsukti karšto ir šalto vandens įvadą į butą.

„Jei nelaimė nutiktų pas kaimynus – verčiau išvykstant iš elektros tinklo išjungti prietaisus, nes jie gali būti sugadinti. Atostogų, ilgųjų savaitgalių laikotarpiu nuostolių būna daugiau, todėl jei planuojate išvykti bent kiek ilgesniam laikui, verta atsižvelgti į tokias smulkmenas“, – pataria A. Juodeikis.

Anot jo, sumažinti ar net išvengti užliejimų rizikos gali padėti tvarkinga ir prižiūrėta santechnikos įranga.

„Ją vertėtų reguliariai tikrinti. Ypač jei gyvenate senesnės statybos name, įvertinti reikėtų ne tik bute esantį vandentiekį, šildymo bei nuotekų sistemas, bet ir pasirūpinti viso namo vamzdyno apžiūra. Kelis dešimtmečius tarnaujantys vamzdžiai greičiausiai bus susidėvėję, todėl reikėtų su kaimynais sutarti dėl jų priežiūros ir galimo atnaujinimo“, – sako draudimo bendrovės atstovas.

Pranešimą paskelbė: Paulina Urbelytė-Kuprienė, Salve Agency (UAB „Salve Agency“)