Gyventojų laukiama parama individualaus būsto atnaujinimui – jau spalio mėnesį

Spalio pradžioje gyventojai, norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, padidinti energinio naudingumo klasę ir tuo pačiu pagerinti savo gyvenimo sąlygas, galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Ne pirmą kartą skelbiamas kvietimas įprastai sulaukia didelio namų savininkų susidomėjimo. APVA dalinasi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį ir kaip pasiruošti.  

Kaip ir anksčiau, didžiausia maksimali galima kompensacinė išmoka vienam namo atnaujinimo projektui sieks 14,5 tūkst. eurų. Kompensacinės išmokos dydis bus apskaičiuojamas padauginus namo naudingą plotą iki modernizavimo iš fiksuoto dydžio. Fiksuotas dydis už 1 m² namo naudingo ploto – 75 eurai. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos šiam kvietimui bus skiriama  10 mln. eurų.  

„Tai ne tik galimybė pagerinti savo gyvenimo sąlygas, bet ir prisidėti prie bendrų mūsų šalies pastangų mažinti energijos suvartojimą ir kovoti su klimato kaita. Seni, žemos energinės klasės pastatai yra energijos naudojimo ir švaistymo mašinos. Jų modernizavimas – visų bendras interesas“, – teigia Gintarė Burbienė, APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė.    

Dėl kompensacinių išmokų galės kreiptis fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą. Parama bus išmokama, kai atnaujinus gyvenamąjį namą bus pasiekta ne mažesnė nei B namo energinio naudingumo klasė (sertifikatas registruotas VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūroje (SSVA)) ir sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos ne mažiau kaip 40 proc. lyginant su buvusiomis iki atnaujinimo. Projektą įgyvendinti ir pateikti išlaidų kompensacijos prašymą reikės per 15 mėn. nuo kvietimo pabaigos, t.y. iki 2026 m. sausio 30 d. 

Būtini dokumentai ir dažniausiai pasitaikančios klaidos 

Kartu su paraiška gyventojai turės pateikti pastatų energinio naudingumo eksperto pažymą, kurioje būtų nurodyti skaičiavimai, kad įgyvendinus konkrečias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, po modernizavimo bus pasiekta B ar aukštesnė namo energinio naudingumo klasė bei 40 proc. sumažintos šilumos sąnaudos. Pažymoje turi būti įrašytas pastatų energinio naudingumo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo numeris, pažyma patvirtinta parašu. Pabrėžtina, kad ši pažyma nėra turimo namo energinio sertifikato atitikmuo – tai du skirtingi dokumentai.  

Kalbant apie namo energinio naudingumo sertifikatą, jis taip pat bus tikrinamas, tad svarbu įsitikinti, kad sertifikatas būtų galiojantis ir užregistruotas SSVA. Patikrinti sertifikato registracijos ir galiojimo duomenis galima SSVA puslapyje.   

Teikiant paraišką reikės pasirūpinti ir planuojamo atnaujinti namo nuotraukomis. Nuotraukose turės matytis ne tik namas iš visų jo pusių, bet ir įvairios namo vietos, susijusios su energijos vartojimo efektyvumu ir nurodytos eksperto pažymoje, pavyzdžiui, neapšiltintas stogas ar perdangos, neapšiltintos grindys, nesandarios durys, langai ir pan. 

APVA specialistai pabrėžia, kad atlikus namo atnaujinimo darbus būtina kreiptis į akredituotas laboratorijas ir atlikti pastato sandarumo testą, kaip to reikalaujama pagal statybos techninio reglamento reikalavimus B energetinės klasės pastatams. Akredituotų pastatų sandarumo bandymų laboratorijų sąrašas pateikiamas čia. Faktą apie namo atnaujinimui gautą finansavimą iš valstybės ir (ar) ES biudžeto lėšų, būtina nurodyti užsakant namo sertifikavimo paslaugą. 

Primenama, kad mokėjimo prašymą kompensacijos išmokėjimui galima teikti tik pastatui pasiekus B ar aukštesnę energinę klasę. Po atnaujinimo pasiekta energetinio naudingumo klasė turi būti užfiksuota sertifikate, registruotame SSVA.    

Paraiškos kompensacinėms išmokoms bus teikiamos nuo 2024 m. spalio 1 d. iki spalio 30 d. per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS). Prieš teikiant paraiškas, susipažinti su paruošta metodine medžiaga ir instrukcijomis galima „Dažniausiai užduodamų klausimų“ skiltyje. 

Pranešimą paskelbė: Eglė Pliuskuvienė, Aplinkos projektų valdymo agentūra