Draudimo bendrovė „Gjensidige“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuo rugpjūtį šėlusios stichijos nukentėjusiems žmonėms jau atlygino daugiau 1,3 mln. eurų už jų būstui, automobiliams ir kitam turtui padarytus nuostolius. Statistika rodo, kad didžiausią žalą visose Baltijos šalyse padarė krušos ledėkai ir gūsingas vėjas.
„Didžiąją dalį klientų jau pasiekė draudimo išmokos už audros metu padarytą žalą. Nukentėjo ne tik žmonių būstai, bet ir transporto priemonės, nusiaubtos viešosios erdvės, sužeisti gyvūnai. Daugiausiai buvo apgadinti namų fasadai bei jų apdailos detalės, krušos ledėkai šįkart išsiskyrė dydžiu, todėl jų kritimas suniokojo pastatų stogus, langus, automobilių kapotus ir stiklus, netgi automobilių salonus. Krušos užkluptos transporto priemonės nukentėjo ne tik stovėjimo vietose, bet važiuodamos keliais ar sustoję kelkraščiuose“, – pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, dėl rugpjūčio mėnesį šėlusios audros dvigubai išaugo gamtos stichijų vidutinė žala, kuri dabar sudaro apie 2500 eurų.
Didžiausių nuostolių šiemet atnešė kruša, kuri iki šiol tik nežymiai pažeisdavo automobilių kapotus ar stogų dangą. Šįkart kruša atnešė dešimtis tūkstančių nuostolių, pavyzdžiui, kiaurai sukapodama septynis vienos sodybos pastatų stogus. Kai kurių klientų nuostoliai sudarė nuo 30 iki 40 tūkst. eurų.
Draudimo bendrovės duomenimis, visose šalyse daugiausia nuostolių atlyginta privatiems bei verslo klientams, apsidraudusiems turto draudimu. „Nukentėjo ne tik privatūs asmenys, bet ir verslo sektorius bei valstybinės įstaigos. Apgadintas įmonės automobilių parkas, sandėlis, ugdymo ir medicinos įstaigos. Draudimo išmokos skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių“, – kalba V. Katilienė.
Ekspertės teigimu, rudens sezonas išsiskiria kritulių, ypač lietaus, kiekiu, todėl žmonės turėtų iš anksto apsisaugoti nuo šiam metų laikui būdingų gamtos rizikų. „Rudenį pasitaiko, kad krentantys lapai užkemša lietaus nubėgimo sistemas ir lietaus vanduo nespėja nutekėti. Sutapdinti (plokšti) stogai tampa „baseinais“ ir tokiu būdu vanduo per įvairias angas sunkiasi į pastatų vidų, o žala padaroma ir viduje esančiam turtui. Šlaitinių stogų vanduo pradeda tekėti fasadais bei juos apgadina”, – sako draudikė.
Pasak V. Katilienės, pasitaiko atvejų, kai stogo dangoje esančios lietaus nuvedimo įlajos užsikemša. „Tada nereikia net stichinio lietaus, kad ant stogo susidarytų „baseinas“. Pagal taisykles, stogai reguliariai turi būti prižiūrimi, lietvamzdžiai valomi, įtartinos siūlės pertepamos izoliacine medžiaga, patikrinama, ar parapetai gerai pritvirtinti. Šiuos darbus pastatų savininkai turėtų atlikti bent kartą per metus, deja, dažnai susirūpinama per vėlai, laiku nesiimant prevencinių priemonių“, – teigia V. Katilienė.
Draudimo bendrovės atstovė įvardija ir svarbiausias priemones, kuriomis žmonės turėtų pasirūpinti rudenį:
Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service (UAB PIAR)
Statybų sektorius – vienas didžiausių aplinkos teršėjų: prie to prisideda ir naujų statybinių medžiagų gamyba, ir didžiulis atliekų kiekis, kuris neretai atsiduria sąvartynuose. Siekiant mažinti šį kiekį ir užtikrinti pakartotinį medžiagų panaudojimą, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) bei Lietuvos statybininkų asociacija sukūrė bendradarbiavimo platformą LSEPO. Tai – galimybė statybos ir statybinių atliekų surinkimo įmonėms […]
Nekilnojamojo turto fondas „Baltic Horizon Fund“ savo turto Estijoje valdymą patikėjo tarptautinei nekilnojamojo turto konsultavimo bendrovei „Newsec“. Taline bendrovės taiko Rygoje ir Vilniuje pasiteisinusį modelį: bendra valdymo įmonės ir fondo komanda, atsisakiusi formalių „klientas-tiekėjas“ santykių, dirba glaudžiai bendradarbiaudama. Tai leidžia pasiekti ne tik didelį operatyvumą, bet ir lanksčią reakciją į projektinius ir rinkos pokyčius. „Rinkos […]
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ baigė „Vilniaus verslo parko“ statybas sostinės Gariūnų gatvėje. Į 8200 kv. metrų ploto prekybinių ir sandėliavimo patalpų (angl. stock-office) kompleksą įmonė investavo 13 mln. eurų. „Didžiuliu privalumu čia jau veikiančios ar galimybe įsikurti besidominčios įmonės laiko itin patogią patalpų lokaciją šalia pagrindinių miesto arterijų bei kokybines patalpų charakteristikas, išskiriančias […]
Šiaulių rajone 2024 m. rugsėjo 24 d. oficialiai atidarytas modernus maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo cechas, kurio tikslas – efektyviai mažinti atliekų kiekį sąvartynuose bei sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Generalinis objekto rangovas – įmonė „RASEINIŲ STATYBA“, įrangą projektavo ir tiekė „UGIRA“. Tokio pobūdžio maisto atliekų apdorojimo cechas – jau antrasis Lietuvoje. Atidarymo ceremonijoje […]
Vilniaus rajone, Didžiojoje Riešėje, gruodžio 6 d. iškilmingai įkasta simbolinė kapsulė, žyminti naujos Šiaurės licėjaus statybų etapo pradžią. Ši inovatyvi ir moderni mokykla ir darželis su baseinu mažiesiems mokytis plaukti jau 2025 m. rugsėjį duris atvers vaikams iš aplinkinių rajonų – Bajorų, Jeruzalės, Didžiųjų Gulbinų, Balsių, Tarandės, Bendorėlių ir kitų sparčiai augančių šiaurinės Vilniaus dalies […]
Ignas Lesauskas, architektūros studijos „nytt“ architektas Iki 2013 m. mažėjęs gyventojų skaičius Palangoje stabilizavosi, o nuo 2018 m. ėmė sparčiai augti. Staiga suaktyvėjo nekilnojamojo turto rinka, o Palangą iš naujo pamėgo ne tik Lietuvos turistai, bet ir vis daugiau naujakurių iš įvairių šalies regionų bei netgi „skaitmeniniai klajokliai“ iš viso pasaulio. Tai nulėmė aktyvi bendruomenė, kuri […]