Draudimo bendrovė „Gjensidige“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuo rugpjūtį šėlusios stichijos nukentėjusiems žmonėms jau atlygino daugiau 1,3 mln. eurų už jų būstui, automobiliams ir kitam turtui padarytus nuostolius. Statistika rodo, kad didžiausią žalą visose Baltijos šalyse padarė krušos ledėkai ir gūsingas vėjas.
„Didžiąją dalį klientų jau pasiekė draudimo išmokos už audros metu padarytą žalą. Nukentėjo ne tik žmonių būstai, bet ir transporto priemonės, nusiaubtos viešosios erdvės, sužeisti gyvūnai. Daugiausiai buvo apgadinti namų fasadai bei jų apdailos detalės, krušos ledėkai šįkart išsiskyrė dydžiu, todėl jų kritimas suniokojo pastatų stogus, langus, automobilių kapotus ir stiklus, netgi automobilių salonus. Krušos užkluptos transporto priemonės nukentėjo ne tik stovėjimo vietose, bet važiuodamos keliais ar sustoję kelkraščiuose“, – pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, dėl rugpjūčio mėnesį šėlusios audros dvigubai išaugo gamtos stichijų vidutinė žala, kuri dabar sudaro apie 2500 eurų.
Didžiausių nuostolių šiemet atnešė kruša, kuri iki šiol tik nežymiai pažeisdavo automobilių kapotus ar stogų dangą. Šįkart kruša atnešė dešimtis tūkstančių nuostolių, pavyzdžiui, kiaurai sukapodama septynis vienos sodybos pastatų stogus. Kai kurių klientų nuostoliai sudarė nuo 30 iki 40 tūkst. eurų.
Draudimo bendrovės duomenimis, visose šalyse daugiausia nuostolių atlyginta privatiems bei verslo klientams, apsidraudusiems turto draudimu. „Nukentėjo ne tik privatūs asmenys, bet ir verslo sektorius bei valstybinės įstaigos. Apgadintas įmonės automobilių parkas, sandėlis, ugdymo ir medicinos įstaigos. Draudimo išmokos skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių“, – kalba V. Katilienė.
Ekspertės teigimu, rudens sezonas išsiskiria kritulių, ypač lietaus, kiekiu, todėl žmonės turėtų iš anksto apsisaugoti nuo šiam metų laikui būdingų gamtos rizikų. „Rudenį pasitaiko, kad krentantys lapai užkemša lietaus nubėgimo sistemas ir lietaus vanduo nespėja nutekėti. Sutapdinti (plokšti) stogai tampa „baseinais“ ir tokiu būdu vanduo per įvairias angas sunkiasi į pastatų vidų, o žala padaroma ir viduje esančiam turtui. Šlaitinių stogų vanduo pradeda tekėti fasadais bei juos apgadina”, – sako draudikė.
Pasak V. Katilienės, pasitaiko atvejų, kai stogo dangoje esančios lietaus nuvedimo įlajos užsikemša. „Tada nereikia net stichinio lietaus, kad ant stogo susidarytų „baseinas“. Pagal taisykles, stogai reguliariai turi būti prižiūrimi, lietvamzdžiai valomi, įtartinos siūlės pertepamos izoliacine medžiaga, patikrinama, ar parapetai gerai pritvirtinti. Šiuos darbus pastatų savininkai turėtų atlikti bent kartą per metus, deja, dažnai susirūpinama per vėlai, laiku nesiimant prevencinių priemonių“, – teigia V. Katilienė.
Draudimo bendrovės atstovė įvardija ir svarbiausias priemones, kuriomis žmonės turėtų pasirūpinti rudenį:
Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service (UAB PIAR)
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms. 2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]
Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]
Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo. 2024 metų kovą–gegužę […]
Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]