Galimybe perpus sumažinti sąskaitas už elektrą kol kas pasinaudojo vos 1 iš 1000 butų savininkų

1

Galimybe perpus sumažinti sąskaitas už elektrą kol kas pasinaudojo vos 1 iš 1000 butų savininkų

Palyginti neseniai atsiradę saulės parkai atvėrė galimybe pigia saulės energija pasinaudoti ne tik privačių namų savininkams, bet ir daugiabučių gyventojams. Skaičiuojama, kad naudojant saulės parke gaminamą elektros energiją, kasmėnesinę sąskaitą už elektrą galima sumažinti bene 60 procentų, o investicija į saulės elektrinę atsiperka per daugiausiai 7-8 metus. Tačiau, panašu, dar nedaugelis įvertina realią naudą – saulės energetikai skaičiuoja, kad kol kas, galima sakyti, tik vienas iš tūkstančio butų pasinaudojo tokiomis galimybėmis. Tiesa, suskubti dar nė vėlu – pasak saulės energetikų, šiemet dar galima tikėtis antrojo kvietimo valstybės kompensacijai gauti įsigyjant nedideles, iki 10 kW galios saulės elektrines iš elektrinių parkų sulaukė susidomėjimo.

Šiuo metu energetikos bendrovės „Ignitis“ sukurtoje platformoje „Saulės parkai“ galima rinktis iš 10 projektų. Lietuviškų saulės modulių gamybos ir įrengimo bendrovės „Solet Technics“, jau netrukus pradėsiančios įrenginėti saulės parką „Vytis“ Molėtų rajone, vadovas Andrius Karazinas pastebi, kad gyventojams galimybė įsigyti elektrinę saulės parke dar yra naujovė, kelianti nežinomųjų bei klausimų apie realią naudą. Jis atsako į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus ir dalinasi naudingais patarimais.

Kam skirtos nutolusios saulės elektrinės?

„Turbūt galima drąsiai sakyti – bene visiems. Pirmiausia, tiems, kurie gyvena daugiabutyje, neturi savo namo, ar namų stogai, vietovė yra netinkami įrengti elektrinę, norintiems naudoti švarią energiją, prisidėti prie aplinkos tausojimo. Be to, tai fantastiška galimybė investavimo prasme“, – komentuoja A. Karazinas.

Anot jo, vis dar galima susidurti su klaidinga nuostata, kad elektrinę apsimoka išsipirkti tik tuomet, kai sunaudojama daug elektros energijos. „Tai netiesa, elektrinė saulės parke gali būti naudinga net ir tiems, kurie sunaudoja nedaug elektros energijos. Galima išsipirkti kad ir pusę kilovato. Turintys televizorių, šaldytuvą, šviesos lempas ir naudojantys kasdienius buitinius prietaisus, jau tikrai gali svarstyti apie elektrinės įsigijimą saulės parke“, – pastebi pašnekovas.

Be to, pasak A. Karazino, elektrinė yra alternatyvi investavimo priemonė. „Skaičiuojama, kad saulės elektrinės atsipirkimas, pasinaudojus APVA kompensacija, yra apie 7-8 metai, o po šio laikotarpio elektrinė dar mažiausiai 16-17 metų gamins saulės energiją. Įvertinus 25 metų elektrinės tarnavimo laiką, skaičiuojama, kad ji leidžia turėti apie 6 proc. investicijos grąžos kasmet“, – sako pašnekovas.

Kokios galios elektrinės reikia?

Pirmiausia, reikia apskaičiuoti savo namų ūkio suvartojamą elektros energijos kiekį. „Procesas paprastas – pasiskaičiuoti, kiek elektros suvartojate per metus. Tą galite pasitikslinti ir prisijungę prie savo elektros tiekėjo savitarnos svetainės. Pagalvokite, ar artimiausiu metu neplanuojate įsigyti dar kokių nors papildomų elektros įrenginių. Jei toks planas yra, turėkite omeny, kad elektros gali prireikti daugiau“, – sako A. Karazinas.

Tuomet, kaip pastebi A. Karazinas, reikia žiūrėti, kokias sąlygas siūlo saulės parko projekto vystytojas. Kiekvienas jų deklaruoja, kiek kilovatvalandžių elektros pagaminama iš vieno instaliuoto elektrinės kilovato. Tą galima pasiskaičiuoti ir pagal saulės parko vystytojo pateikiamą skaičiuoklę.

„Štai, pavyzdžiui, keturių asmenų šeima, gyvenanti 60 kvadratinių metrų bute, kuriame yra elektros plytelė, elektrinis gyvatukas, boileris, elektra šildomos vonios grindys, per metus suvartoja apie 4700 kilovatvalandžių. Tokiu atveju reikėtų išsipirkti apie 5 kilovatų saulės elektrinę. Su sąlyga, kad vienas instaliuotas elektrinės kilovatas generuoja tūkstantį kilovatvaladžių“, – pavyzdžiu dalinasi pašnekovas.

Kaip paskaičiuoti, kiek pavyks sutaupyti?

„Kalbant apie atsiperkamumą, būtina sutarti, kaip jį suvokiame. Jeigu žiūrime tik per eurų prizmę, matematika paprasta. Pavyzdžiui, turėdami 5 kilovatų elektrinę saulės parke, kas mėnesį mokėtume už  elektrą apie 20 eurų (pasaugojimo bei priežiūros mokesčius), tuo tarpu dabar savo elektros tiekėjui  vidutiniškai mokame  apie 50 eurų per mėnesį. Žinoma, turime atsižvelgti į tai, kad prieš tai jau investavome į saulės elektrinę. Minėtų 5 kilovatų atveju – investicija siekia apie 3135 eurus, su sąlyga, kad pasinaudota valstybės parama“, – sako A. Karazinas ir priduria, kad bet kuriuo atveju, skaičiuojama, jog pinigai pilnai sugrįžta per 7-8 metus.

„Tiesa, šioje vietoje yra daug niuansų. Pirmiausia, taip skaičiuodami vadovaujamės šiandienine elektros kaina, o ne paslaptis, kad ji vis kyla. Remiantis „statista.com“ duomenimis, vidutinis elektros brangimas ES kasmet sudaro apie 3,3 proc. Reikia nepamiršti, kad elektra brangsta, nes didėja jos paklausa – daugėja elektromobilių, kitų įrenginių. Tad atsižvelgus į tai atsiperkamumo terminas neišvengiamai trumpėja“, – teigia A. Karazinas.

„Solet Technics“ vadovas papildo, kad saulės elektrinės statytojas įsipareigoja prižiūrėti elektrinę. Priežiūros paslauga kainuoja ir ji irgi gali kilti. „Net ir tai įvertinus, vis tiek skaičiuojama, kad pinigų grįžimas bus po 8 metų. O juk reikia nepamiršti, kad po tų 8 metų, elektrinė dar veiks mažiausiai 17 metų“, – teigia A. Karazinas.

Ar turėsiu elektros šaltuoju ir tamsiuoju metų laiku, kai saulės elektrinė nepagamina užtektinai elektros energijos?

„Turėdami saulės elektrinę, turime vertinti metinį elektros poreikį. Tai reiškia, kad nėra svarbu, kiek kuriuo metu, pavyzdžiui, sausį ar liepą, elektrinė gamina elektros“,  – atkreipia dėmesį pašnekovas ir priduria, kad daugiausiai elektros energijos elektrinė sugeneruoja nuo kovo iki spalio mėnesio. Visa per šį laikotarpį pagaminta elektros energija ne visada yra sunaudojama momentiškai, todėl yra atiduodama į tinklą pasaugojimui.

„Rudenį ir žiemą, esant mažai elektros energijos generacijai, nepanaudotas perteklius gražinamas vartotojui. Esant trūkumui, elektra yra perkama iš bendro tinklo“, – komentuoja „Solet Technics“ vadovas.

Kas būna tuo atveju, jei elektrinė generuoja mažiau elektros energijos nei deklaruoja vystytojas?

Prieš sudarant sutartį su saulės parko projekto vystytoju, A. Karazinas pataria būtinai atkreipti dėmesį, ar šis įsipareigoja, kad elektrinė pagamins tam tikrą mažiausią kiekį elektros energijos, ir kas būna tuo atveju, jeigu nepagamins. „Tai garantuos, ar ir kaip bus atlyginti bet kokie galimi nuostoliai. Todėl rinkitės patikimus saulės elektrinės vystytojus“, – pataria pašnekovas.

Kas bus po 25 metų?

Šiuo metu sutartis naudotis saulės elektrinės gaminama elektros energija sudaroma 25 metams – skaičiuojama, kad būtent tiek laiko saulės elektrinė tinkama gaminti elektros energiją. Po šio laikotarpio elektrinė turi būti demontuota. „Tiesa, teisinis reglamentavimas dar gali būti keičiamas galbūt elektrinės tarnavimo laikas bus pratęstas. Bet kuriuo atveju, žmonėms tuo rūpintis nereikia – demontavimu pasirūpins saulės elektrinės projekto vystytojas. Norint būti ramiems, vėlgi prieš pasirašant sutartį rekomenduoju pasidomėti sąlygomis“, – atkreipia dėmesį A. Karazinas.

Jis taip pat papildo, kad net tuo atveju, jei per 25 metus staiga pasikeis gyvenimo aplinkybės ir įsigyta elektrinė bus nereikalinga, ją galima parduoti ar padovanoti.

Kokiu atveju geriau elektrinę saulės parke ne pirkti, o nuomotis?

Pirmiausia, kaip sako A. Karazinas, reikia nepamiršti, kad į valstybės paramą galima pretenduoti tik tuo atveju, jeigu elektrinę ketinama išsipirkti. Be to, verta priminti, kad saulės elektrinių eksploatacijos laikotarpis – 25 metai, tad perkant galima kur kas daugiau sutaupyti.

„Kontraktas nuomai, manau, tinkamas ir prasmingas tuomet, kai ketinimas naudotis saulės gaminama elektros energija – laikinas. Pavyzdžiui, planuojant išvykti į užsienį arba norint tik laikinai pasibandyti, prieš nutariant įsigyti saulės elektrinę saulės parke ar statant savo“, – komentuoja „Solet Technics“ vadovas.

Be to, numojant saulės elektrinę, reikia mokėti už kilovatvalandes ir elektros pasaugojimo mokestį, kuris mokamas elektros tinklams. Šiuo metu jis siekia 31 eurą už vieną kilovatą per metus.

Įsigijus saulės elektrinę, už elektrą nieko mokėti nereikia, tik pasaugojimo mokestį.

Ką naudinga žinoti renkantis saulės elektrinės vystytoją?

Renkantis projekto vystytoją, svarbu atsižvelgti į jo patirtį, jau įgyvendintus projektus, turimą kapitalą, kad būtų pajėgus prisiimti įsipareigojimus visam elektrinės gyvavimo laikotarpiui. Taip pat verta pasidomėti įmonės istorija, atsiliepimais, jos turimais sertifikatais

„Be to, tuo atveju, jeigu saulės parkų platformą administruoja „Ignitis“, jie atlieka parko vystytojo vertinimą, projekto vertinimą ir kontroliuoja, kad projektas būtų įgyvendintas laiku ir atitiktų sutartyse numatytus aukščiausius kokybės standartus. Ne kiekviena kompanija gali patekti į šią platformą“, – papildo pašnekovas.

 

Įmonė „Solet Technics“ veikia nuo 2011 m. Pagrindinė įmonės veikla yra itin aukštos kokybės lietuviškų fotoelektrinių modulių gamyba ir saulės jėgainių su jais įrengimas. Įmonė saulės modulius gamina Lietuvoje, savo gamykloje „Precizika“, todėl visiškai atsako už produkto kokybę, ilgaamžiškumą, gali suteikti likvidžią, realią garantiją. Įmonė yra pelniusi Lietuvos Metų gaminio medalį.

Nuo veiklos pradžios „Solet Technics“ įrengė beveik 10 MW galios elektrinių ne tik Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, bet ir Bulgarijoje, Gruzijoje, Lenkijoje, Italijoje, taip pat įgyvendino unikalius projektus Armėnijoje, Moldovoje, Nigerijoje.

 

Pranešimą paskelbė: Vilius Mackonis, „Virtuozai“, rinkodaros ir komunikacijos agentūra (MB Virtuosus)

Rekomenduojame

SBA grupės „Capitalica Asset Management“ biurų kompleksui Rygoje statyti pasirinko latvių rangovą „Velve“

SBA grupės „Capitalica Asset Management“ biurų kompleksui Rygoje statyti pasirinko latvių rangovą „Velve“

Rygos centre plėtojamą verslo centrą „Verde“ statys Latvijos statybos kompanija „Velve“, su kuria „Capitalica Asset Management“ pasirašė 49 mln. eurų vertės generalinės rangos sutartį. Verslo centro statybos prasidės jau spalio mėnesį, visą kompleksą planuojama užbaigti iki 2023 metų pabaigos. „Tai yra vienas didžiausių ir inovatyviausių statybų sektoriaus projektų Rygoje per keletą pastarųjų metų, todėl konkurso dalyviams […]

Žvėryno rajone pradėtas statyti aukščiausių standartų  projektas

Žvėryno rajone pradėtas statyti aukščiausių standartų projektas

NT agentūra „Resolution“ pristato naują projektą prestižiniame Žvėryno rajone. Lapių g. 3 jau kyla naujas Algirdo Kaušpėdo kurtas butų ir komercinių patalpų projektas „Žvėryno Lapės”. Gyvenamieji namai išsiskiria savo mažaaukšte statyba, „kiemo be automobilių“ vizija ir lokacija viename seniausių ir unikaliausių Vilniaus rajonų. Statybos darbai jau prasidėjo, numatoma pabaiga – 2021 m. IV ketvirtis – […]

Baltijos šalių jaunimas būsto įsigijimą mato kaip investiciją, lietuviai – mažiausiai išrankūs buto įrengimui

Baltijos šalių jaunimas būsto įsigijimą mato kaip investiciją, lietuviai – mažiausiai išrankūs buto įrengimui

Nors jaunosios kartos atstovai demonstruoja laisvą mąstymą, neprisirišimą prie daiktų ir vietų, kalbai pasisukus apie būstą, jaunimas tampa konservatyvus ir sutinka, kad geriau yra nusipirkti savo namus nei juos nuomotis. Kaip rodo „Luminor“ banko atlikta 20-30 metų reprezentatyvi jaunimo apklausa Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, maždaug pusė apklaustųjų ketina pirkti savo būstą, o svarbiausi kriterijai renkantis […]

„Capitalica“ platins 8 mln. eurų NT fondo obligacijų emisiją, platintojas – Luminor ir Šiaulių banko sindikatas

„Capitalica“ platins 8 mln. eurų NT fondo obligacijų emisiją, platintojas – Luminor ir Šiaulių banko sindikatas

Investicijų valdymo įmonė „Capitalica Asset Management“ platins antrąją viešą nekilnojamojo turto fondo trejų metų trukmės obligacijų emisiją, kuria numatoma pritraukti iki 8 mln. eurų Rygos biurų komplekso „Verde“ vystymui. Pirmosios 5 mln. eurų vertės obligacijų emisijos viešas platinimas 2019 metais bendrovei buvo itin sėkmingas – ji išplatinta trimis mėnesiais anksčiau nei planuota. „Naują emisiją nutarta […]