Įdėti skelbimą

Elektromobilio įkrovimas – jei ne kieme, tai prekybos centro aikštelėje

5

Elektromobilio įkrovimas – jei ne kieme, tai prekybos centro aikštelėje

Tankiai gyvenamuose rajonuose įsikūrę prekybos centrai su stovėjimo aikštelėmis gali tapti strategine grandimi, padedančia Lietuvai siekti ambicingo tikslo – 230 tūkst. elektromobilių iki 2030 metų. Jie jau dabar pradeda spręsti vieną didžiausių potencialių elektromobilių savininkų problemą – ribotas galimybes įsikrauti neturint nuosavo elektros įvado. 

Prieš trejus metus Seimas patvirtino elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planą, numatydamas iki 2030 m. įrengti 6 tūkst. viešųjų ar pusiau viešųjų įkrovimo taškų. Šis skaičius yra būtinas ne tik norint užtikrinti patogų įkrovimą gyventojams, neturintiems savo elektros įvado, bet ir įgyvendinant ES CO2 emisijų mažinimo įsipareigojimus. 

Didelę dalį įkrovimo poreikių žmonės patenkina nuosavuose namuose, kur įsirengti įkrovimo stotelę yra gana paprasta. Tačiau kyla klausimas – o kaip į elektromobilius persėsti miestų daugiabučių gyventojams, kurie šios galimybės neturi? Juk sovietmečiu statytų daugiabučių kiemai ir jų prieigos nebuvo pritaikytos nei automobilių statymui, nei, juo labiau, šiuolaikinėms įkrovimo stotelėms. 

Nors šią miestų planavimo problemą būtų galima išspręsti brangiomis pertvarkomis, prekybos centrai, turintys erdvias stovėjimo aikšteles, gali tapti bei jau tampa pigesne ir greitesne alternatyva. Tai ypač aktualu nakties metu, kai šios aikštelės lieka beveik tuščios ir galėtų būti efektyviai panaudojamos elektromobilių įkrovimui. 

Stovėjimo aikštelės naktimis – neišnaudota galimybė 

Kasdienis elektromobilių įkrovimas dažniausiai vyksta arčiau namų, o 70 proc. ES vairuotojų krauna savo elektromobilius ten, kur praleidžia daugiausiai laiko – namuose, prie biurų, šalia prekybos centrų.  Erdvios, gerai apšviestos ir stebimos stovėjimo aikštelės naktį galėtų būti efektyviai naudojamos elektromobilių įkrovimui, jungiant parkavimo ir įkrovimo funkcijas. 

Prekybos centrų integracija į elektromobilių infrastruktūrą jau sėkmingai vyksta įvairiose Europos šalyse, nes tai daryti įpareigoja ES direktyvos. Lietuvoje taip pat egzistuoja praktika naujai statomuose ar renovuojamose stovėjimo aikštelėse dalį vietų skirti elektromobiliams, tačiau ši taisyklė neišsprendžia pagrindinės problemos – jau egzistuojančių stovėjimo aikštelių, kurių šalyje yra gausu, neišnaudoto potencialo. 

Tuo tarpu Prancūzija demonstruoja daug pažangesnį pavyzdį. Nuo 2025 m. sausio 1 d., pagal Mobilumo orientavimo įstatymą (LOM), kiekviena stovėjimo aikštelė su daugiau nei 20 vietų privalo turėti bent 5 proc. vietų, skirtų elektromobilių įkrovimui. Šis sprendimas jau skatina didžiuosius prekybos tinklus, tokius kaip „Carrefour“ ir „Lidl“, aktyviai diegti įkrovimo infrastruktūrą ir integruoti šią paslaugą į savo veiklą, taip pritraukiant daugiau klientų. 

Toks modelis galėtų pasiteisinti ir Lietuvoje, nes čia sąlyginai mažame plote prekybos tinklai valdo apie 900 parduotuvių, iš kurių dauguma turi stovėjimo aikšteles. Jei kiekvienoje būtų įrengta bent po keturis įkrovimo taškus, šalyje atsirastų apie 3600 naujų viešųjų įkrovimo vietų strategiškai svarbiose lokacijose. 

Lietuvos įkrovimo technologijų kūrėja ir viena didžiausių tinklo operatorių „Inbalance grid“ viename didžiųjų prekybos tinklų jau įdiegė panašų sprendimą, kuris galėtų tapti pavyzdžiu ir kitiems verslams. Jis leidžia elektromobilių savininkams nemokamai parkuotis įkrovimo metu – tiek dieną, tiek naktį. Taip suteikiama galimybė įmonėms ne tik pritraukti naujų klientų, bet ir suteikti alternatyvą gyventojams, kurių daugiabučių kiemuose nėra įkrovimo vietų. 

„Mes kalbame apie aikšteles, kurios naktį tuščios, ir puikiai gali spręsti sovietmečiu suprojektuotų rajonų problemas. Skirtingai nei Vakarų Europoje ar Skandinavijoje, mes turime prekybos centrų visur, net ir šalia centrinių miesto erdvių – kai kur po tris šalia vienas kito. Manau, įkrautasis parkavimas – galimybė nemokamai parkuotis įkrovimo metu – gali tapti svarbiu katalizatoriumi siekiant paskatinti elektromobilumą. Tai skatintų ir tvarią praktiką apsipirkti arčiau namų“, – sako „Inbalance grid“ direktorius Simonas Stankus.  

Ekspertai sutinka, kad įkrovimo tinklo plėtra prie prekybos centrų yra svarbus žingsnis, tačiau pabrėžia, jog būtina užtikrinti ir prieinamą įkrovimo kainą. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) pirmininkas Martynas Nagevičius teigia, kad tai galima padaryti dar šiemet – tereikia nelaukti 2026-ųjų vasaros ir į Lietuvos teisę perkelti ES elektros rinkos reformos nuostatas dėl subapskaitos. Šios taisyklės leistų įkrovimo operatoriams sudaryti atskiras sutartis su elektros tiekėjais ir balansavimo paslaugų telkėjais, už elektrą atsiskaitant pagal rinkos kainą, kuri naktį dažniausiai yra mažesnė. 

„Galima pasiekti, kad elektra naktį tokiose aikštelėse kainuotų net mažiau nei šiuo metu moka butų gyventojai“, teigia M. Nagevičius. 

Iniciatyva – ir iš privataus verslo  

Nors daugiabučių prieigos dažnai kelia tiek techninių, tiek biurokratinių iššūkių, Lietuvoje jau yra sėkmingų pavyzdžių, kai gyventojai patys susikuria įkrovimo infrastruktūrą ir ja sėkmingai naudojasi. Todėl dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik prekybos centrams, bet ir daugiabučiams, skatinant bendrijų iniciatyvas ir ieškant sprendimų šiai problemai spręsti. 

„Be privačių iniciatyvų su įkrovimo tinklais, infrastruktūra būtų labai skurdi. Čia aš matyčiau, kad privatūs krovimo prieigų vystytojai ieškotų galimybių ne tik su prekybos centrais, bet ir su namų bendrijomis – ieškotų bendradarbiavimo modelių, kad daugiabučių kiemai galėtų užsipildyti įkrovimo prieigomis, kuriomis būtų galima dalintis ir krautis už prieinamą kainą“, – sako Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas. 

Bendruomenės valdomos elektromobilių įkrovimo stotelės – tai modelis, kai kelios kaimynystėje gyvenančios šeimos bendrai įsigyja ir naudoja įkrovimo infrastruktūrą. Pasak D. Tracevičiaus, šis principas jau taikomas kai kuriose Europos šalyse, siekiant padidinti elektromobilių įkrovimo prieinamumą miestuose ir sumažinti atskirų naudotojų išlaidas. 

Jungtinėje Karalystėje veikianti iniciatyva „Co-Charger“ leidžia gyventojams dalytis savo privačiomis įkrovimo stotelėmis su kaimynais, ypač tais, kurie neturi galimybės įsirengti nuosavų taškų. Naudotojai per programėlę gali rezervuoti įkrovimo laiką ir atsiskaityti tiesiogiai, o šeimininkai gauna papildomų pajamų už naudojamą įrangą. Tai sprendžia infrastruktūros trūkumo problemą ir padeda plėsti elektromobilių prieinamumą gyvenamuosiuose rajonuose. 

Pavyzdžių yra ir daugiau, tad įkvėpimo populiarinant elektromobilius netrūksta. Tačiau tam reikalinga politinė valia, didesnis verslo įsitraukimas ir aktyvi bendruomenių motyvacija. Simono Stankaus teigimu, daugelis savivaldybių juda per lėtai, stabdydamos elektromobilių plėtrą. Dėl šios priežasties privatus sektorius turėtų perimti lyderystę. 

„Mes neturime prabangos laukti, kol savivaldybės imsis veiksmų. Įkraunamų vietų infrastruktūra daugiabučių kiemuose yra sudėtingas projektas, kuriam reikia pradžios jau dabar. Kol viešasis sektorius delsia, privatus verslas, ypač prekybos centrai su savo stovėjimo aikštelėmis, gali pasiūlyti realius sprendimus,“ – pabrėžė S. Stankus.

Pranešimą paskelbė: Simonas Stankus, UAB Inbalance grid

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]


Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]


Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje.  Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]