Ekspertų prognozės: kaip darbas iš namų paveiks biurų poreikį?

Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagrindą?

Viešojoje erdvėje nuolat pasirodo svarstymai, kad biurų poreikis mažėja, o darbdaviai ateityje apkarpys išlaidas skirtas darbo vietoms kurti. „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas, praėjusių metų gegužės mėnesį, numatė, kad 5–10 metų laikotarpyje net 50 proc. darbuotojų dirbs iš namų. Tuo tarpu „Twitter“  generalinis direktorius Jackas Dorsey buvo dar ryžtingesnis ir paskelbė, kad nuo šiol jų darbuotojai gali amžinai dirbti nuotoliniu būdu.

Tokie didžiųjų kompanijų vadovų pasisakymai tarsi diktuoja tendenciją, kad biurai praranda svarbą ir prasmę. Darbą iš namų įsisavino daugybė įmonių, o nuotoliniai susitikimai tapo norma ir kasdienybe. Dėl šių priežasčių vis dažniau samprotaujama ir prognozuojama, kad biurų plotas mažės.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktoriaus Manto Umbraso teigimu, poreikis mažinti nuomojamų patalpų plotą dėl nuotolinio darbo – tik teorinis, o realių veiksmų jų valdomuose verslo centruose pastebėta nebuvo.

„Galime tik daryti prielaidas, kodėl nematome biurų mažėjimo tendencijųavo pastatuose. Manome, kad tai susiję su nedideliu gyventojų tankumu ir mažesniais nei didžiuosiuose pasaulio miestuose verslo centrais. Biuro nuoma sudaro tik apie 10 proc. įmonių sąnaudų, o atsižvelgiant į pandemijos suvaldymą, vakcinavimo greitį – netrūksta optimizmo. Šis periodas matomas kaip laikinas, o dabar sumažinus savo valdomų patalpų plotą, užkerti kelią ateities plėtrai. Pandemijos pradžioje vadovus džiuginęs darbo iš namų našumas, vėliau tapo šiek tiek nuviliantis, pastebėtas ir darbuotojų tarpusavio atitolimas, padaugėjo iššūkių kaip išlaikyti komandas vieningas. Dėl šių priežasčių įmonės nenori atsisakyti biurų ir planuoja į juos sugrįžti“ – dalijosi M. Umbrasas.

Biuras – daugiau nei darbo vieta

Darbas iš namų sutaupo laiko ir kitų resursų, tačiau pastarieji metai išryškino ne tik privalumus, bet ir trūkumus. Kai kurie darbdaviai sugebėjo rasti priemonių išlaikyti darbo nuotoliniu būdu efektyvumą ir našumą, tačiau pačių darbuotojų emocinė būsena ir savijauta – kita medalio pusė. Biurų ateitis priklauso nuo darbdavio tikslų bei ambicijų darbuotojų atžvilgiu.

Įmonės, siekdamos užtikrinti geriausias sąlygas, kuria tokią darbo erdvę, kuri ne tik būtų tinkama darbuotojams išpildyti savo kasdienes funkcijas, tačiau ir pasitarnautų stiprinant komandos narių tarpusavio ryšį, kurtų bendruomeniškumo jausmą, motyvuotų įdėti kuo daugiau pastangų. Darbdaviai įrenginėja poilsio zonas, organizuoja bendrus pietus bei įvairias veiklas.

Biuras nebėra tik priemonė kontroliuoti darbuotojus. Kiekvienos kompanijos tikslas sukurti ir išlaikyti komandą, kuri būtų vieninga, motyvuota ir ryžtinga. Bendra darbo erdvė, vieta, kurioje darbuotojai iki pandemijos kasdien susitikdavo, veikė kaip priemonė, kuri padeda stiprinti individų tarpusavio ryšį, skiepija įmonės vertybes, parodo darbuotojams, kad jie svarbūs ir reikalingi.

Pandemijos metu tapo aišku, kad įmanoma organizuoti įmonių veiklą darbuotojams fiziškai nesant vienoje patalpoje, tačiau kaip reiktų išlaikyti komandos tarpusavio ryšį, vieningumą ir bendruomeniškumą – išlieka didžiuliu iššūkiu. Tendencijos liudija, kad darbdaviai suinteresuoti išlaikyti biurus. Nepaisant to, kad vis dažniau naudojama retorika, jog darbas nuotoliniu būdu įsitvirtina ir tampa alternatyva biurams, nuomos sektoriuje nuomojamų patalpų ploto mažėjimo nepastebima. 

„Nuomininkai nemažina biurų ploto, bet tam tikrą transformaciją galima pastebėti. Nuo pat pandemijos pradžios matome, kad auga uždarų erdvių, darbo zonų poreikis. Viena iš priežasčių – epidemiologinė situacija, tačiau jaučiamas ir poreikis asmeninėms erdvėms, darbuotojai nori turėti tik jiems skirtas zonas. Didinant kabinetų erdves – reikia atskirų plotų susitikimams, taip pat išreiškiamas poreikis erdvėms, kurias darbdaviai gali išnaudoti poilsio zonoms įrengti. Planavimo pokyčiai indikuoja atvirkščiai – ne nuomojamo ploto mažėjimo, o didėjimo tendenciją“, – įžvalgomis dalinosi „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Mantas Umbrasas.

Vilniaus „Verslo trikampio“ biurų komplekse veikiančios „Tesonet“ akceleratoriaus įmonių grupės atstovė, pirkimų ir efektyvumo vadovė Evelina Žvinytė nurodė, kad biurų plotą didina, o ne mažina. „Šie metai parodė, kad su technologijomis dirbančios komandos efektyviai gali dirbti tiek biure, tiek namuose. Pasibaigus karantinui visos „Tesonet“ vienijamos įmonės pereis į hibridinį darbo modelį bandomajam pusės metų laikotarpiui. Nepaisant to – nuo karantino pradžios visos jos kartu savo nuomojamų patalpų plotą padidino 50 proc. ir jau šiandien matome, kad šis sprendimas pasiteisino, darbuotojai sparčiai grįžta į biurus, ypatingai naujokai.  Visos „Tesonet“ vienijamos įmonės sparčiai plečiasi. Matome, kad augant komandoms, auga ir darbo erdvių poreikis, todėl ne tik pratęsiame biurų nuomos sutartis, bet ir didiname jų plotą. Technologijų įmonės tikrai gali nesunkiai dirbti nuotoliniu būdu, tačiau ir biurus jos išnaudoja ne vien darbo efektyvumui užtikrinti. Tai – erdvės, skirtos dalintis idėjomis, bendrauti“, – pasakojo E. Žvinytė.

Biurų rinkos pokyčiai kol kas tik teoriniai

„Valdome ar savo nuosavybėje turime per 60 tūkst. kvadratinių metrų administracinių patalpų ploto. Per metų laikotarpį, nuo 2020-ųjų, pasirašėme ar pratęsėme daugiau nei 40 nuomos sutarčių ir neturėjome nė vieno atvejo, kai nuomininkas mažintųsi savo nuomojamą plotą dėl hibridinio darbo modelio integravimo. Turėjome keletą atvejų, kai nuomos sutartis nutraukė nuo pandemijos nukentėję verslai, tačiau jų vietas sparčiai užpildė besiplečiantys nuomininkai. Šiuo metu „Darnu Group“ valdomuose verslo centruose vakansija siekia mažiau nei 6 proc.“, – sakė M. Umbrasas.

Nepaisant tendencijų pasaulyje, darbdaviai nesiekia atsisakyti biurų. Negalima vienareikšmiškai įvardinti to priežasčių. Vieniems centrinis biuras siejasi su įmonės prestižu, kiti tikisi, kad pasibaigus pandemijai darbuotojai sugrįš, o darbo erdvė toliau tarnaus kaip vieta, kurioje darbuotojai gali bendrauti, stiprinti tarpusavio ryšį ir įsisavinti įmonės kultūrą bei vertybes. Atsižvelgiama ir į darbuotojų norus išlaikyti skirtį tarp namų ir darbo.

„Nuomininkų, kurie sumažintų biurų plotą ar nutrauktų sutartis dėl pilno perėjimo dirbti nuotoliniu būdu – vienetai. Bendra tendencija, kad biurų plotai nemažinami, o sutartys pratęsiamos. Tiesa, dalis nuomininkų vis dar jaučiasi nežinioje, todėl sutartis pratęsia trumpesniam laikotarpiui, tačiau netrūksta atvejų, kai nuoma pratęsiama ilgam. Bendraujant su nuomininkais tampa aišku, kad į biurus planuojama grįžti, jeigu ne vasarą – tai rudenį“ – dalinosi „Newsec“ nuomininkų atstovavimo paslaugų grupės vadovas Martynas Babilas.

Jaunesniems darbuotojams darbas iš namų kelia keblumų, nes jie dažnai neturi tinkamų sąlygų, gyvena ne vieni. Dauguma įmonių itin didelį dėmesį skiria būtent jauniems darbuotojams. Biurai atlieka svarbią funkciją ne tik dėl to, kad sukuria geras sąlygas darbui. Labai svarbi jaunų žmonių edukacija, auginimas, integravimas. Siekiant šių tikslų gyvas bendravimas – sunkiai pakeičiamas. 

Darbas nuotoliniu būdu niekur nedings ir po pandemijos bei bus vis dažnesnė opcija. Nepaisant to, negalima kalbėti apie biurų eros pabaigą, nes praktika liudija ką kita. Darbdaviai suinteresuoti išlaikyti savo patalpas, o jų ploto nemažina. Biurams numatomos kur kas platesnės nei darbo vietos paskirtys, kurios nepaisant galimybės išpildyti įmonės funkcijas nuotoliniu būdu, išliks neatsiejama korporacijų kultūros dalimi.

Pranešimą paskelbė: Gintarė Dabrišiūtė, Integrity PR