Ekspertų teigimu, Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka pasižymi sparčiu ir tolygiu augimu – tai matyti stebint sandorių, naujų statybų ir objektų vystymo apimtis. Miesto teritorijų konversijos taip pat keičia NT rinkos paveikslą – apleistų miesto dalių atgaivinimas suteikia likvidumo šalia esantiems NT objektams ir padeda patraukti investuotojų bei bankų dėmesį į kaimynystėje esančius rajonus.
Vilniuje auga tiek gyvenamojo, tiek komercinio NT, kurio pagrindą sudaro verslo centrai ir kiti administracinės paskirties pastatai plėtojimo apimtys. Didžiųjų prekybos centrų plėtra, NT ekspertų teigimu, Vilniuje yra praktiškai įšalusi dar nuo krizinio laikotarpio – naujo stambaus prekybos centro nuo „Panoramos“ ir „Ozo“ atidarymo nebuvo jau ilgą laiką. Situacija pasikeitė paskelbus apie „Akropolis Vingis“ projektą, kuris bus pirmas tokio dydžio prekybos centras po daugiau nei dešimtmečio stagnacijos šiame NT sektoriuje.
„NT potencialas yra tiesiogiai susijęs su miesto potencialu. Dabartinės NT rinkos augimas yra miesto augimo pasekmė. Kai mieste kuriamos naujos darbo vietos ir įmonės, auga gyventojų skaičius, natūraliai atsiranda poreikis tiek biurams, tiek būstui, tiek prekybos centrams. Šiuo metu miestas auga dvejais svarbiais parametrais: žmonių perkamąja galia ir gyventojų skaičiumi. Šiam augimui tęsiantis, NT rinka ir toliau išliks aktyvi“, – sako „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Kokią įtaką daro naujų NT objektų atsiradimas?
Pasak S. Vagonio, prekybos ir verslo centrų, gyvenamųjų namų, naujų projektų atsiradimas vienareikšmiškai daro teigiamą įtaką kaimynystėje esančio komercinio turto vertei. Įtaką aplinkinių gyventojų būsto vertei tiksliai išmatuoti galima tik įgyvendinus NT projektą, kai atsiranda galimybė objektyviai įvertinti naujojo objekto poveikį kaimynystėje esantiems gyventojams. Bet kuriuo atveju, rajonai, sulaukiantys didelių investicijų, dažnai įgauna didesnį prestižą: „Atnaujinamos miesto teritorijos daro neabejotiną įtaką aplinkinių gyventojų būsto likvidumo augimui. Tam tikri būsto privalumai kartais neleidžia gauti didesnės kainos, bet suteikia galimybę greičiau surasti potencialų pirkėją. Likvidumas didėja ypač kalbant apie senos statybos būstą. Geriausias konversijos pavyzdys, kai aplinkinių NT objektų vertė gerokai pakilo, yra Šnipiškių konversija. Atsiradus verslo centrams ir išdygus naujiems daugiabučiams, išaugo ne tik šio rajono prestižas, bet ir seno būsto vertė“, – teigia ekspertas.
Pašnekovas tikina, kad NT vertei įtaką daro tiek smulkioji, tiek stambioji infrastruktūros plėtra. „Smulkioji infrastruktūra – dviračių takai, medeliai, parkeliai – neabejotinai daro teigiamą įtaką NT vertei. Tokią pačią įtaką daro ir stambioji infrastruktūra, jeigu ji ženkliai pagerina netoliese gyvenančio žmogaus sąlygas ir tuo pačiu nepablogina jo gyvenimo kokybės dėl papildomo infrastruktūros apkrovimo“, – kalba S. Vagonis
Pasak „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovo Baltijos regione Mindaugo Kulboko, didelių NT projektų įtaka dažnai yra vertinama skaičiuojant jų socialinę-ekonominę naudą – naudą ne tik žmogui, kuris greta turėjo būstą, bet ir visam miestui. „Socialinė-ekonominė NT projekto nauda finansine prasme dažniausiai yra lygi į projektą padarytoms investicijoms. Pavyzdžiui, sunku tikėtis, kad žmonės matydami greta esančią dykynę, svarstys apie savo namo renovaciją. Labai dažnai būna, kad greta atsiradus naujam projektui, gyventojai pradeda investuoti į savo būstą. Tai vadinamasis kaimyno efektas – jeigu kaimynas tvarkosi, tai natūralu, kad ir pačiam kyla noras imtis šluotos. Šis efektas nulemia ir tokiose teritorijose esančio NT vertės pakilimą“, – sako M. Kulbokas.
Pietinės miesto dalies atgimimas
Vilniaus centrinėse dalyse konversijos iš pramoninių teritorijų jau yra įvykusios, todėl šiuo metu jos traukiasi į kitas miesto dalis. M. Kulbokas, remdamasis strateginiu miesto planu, sako, kad plėtros perspektyvos dabar yra matomos pietinėje Vilniaus dalyje. „Du dideli projektai dabar laukia savo eilės – tai „Akropolis Vingis“ ir Vilniaus geležinkelio stoties konversijos. Šie projektai yra ateities vizijos pasekmė. Atidūs ir į miesto vizijas įsiklausantys vystytojai visada patraukia į tą pusę, kurioje miestas lygiagrečiai daro investicijas“, – teigia „Newsec“ ekspertas.
Pasak pašnekovo, „Akropolis Vingis“ projektas turės didžiulę įtaką šalia Tūkstantmečio ir Geležinio vilko gatvių sankirtos įsikūrusiems gyventojams, nes dabar ši vieta negali pasigirti puikia reputacija. „Naujas objektas, pastatytas tokioje vietoje, turės įtakos rajono saugumui. Jeigu šiandien jauni žmonės, ieškodami būsto į Naujamiestyje esančią Savanorių prospekto dalį žiūri skeptiškai, tai ateityje išdygsiantis naujas multifunkcinis centras aplinkiniams būstams suteiks likvidumo, kurio šio rajono NT šiuo metu stokoja. Tai bus didelė pridėtinė vertė ir dabartiniams kaimynystės gyventojams. Negana to, neabejoju, kad investicijos neapsiribos 350 mln. eurų, kuriuos skelbiama investuoti į teritorijos konversiją – užaugusi aplinkinių žemės sklypų vertė paskatins ir gretimų teritorijų konversiją“, – sako M. Kulbokas.
S. Vagonio nuomone, nors šiandien būsto ieškantys jauni žmonės pirmiausiai savo žvilgsnį kreipia į naujos statybos būstą, tačiau esant ribotoms finansinėms galimybėms paieškos akiratyje atsiranda ir senesnės statybos būstas. „Naujamiestyje, ypatingai jo dalyje aplink Savanorių pr., būtent toks būstas ir dominuoja, tad tikėtis, kad jų kainos kils gal ir nereikėtų, tačiau likvidumas, būsto patrauklumas – tikrai augs. Kalbant apie kaimynystėje esančio komercinio NT kainas, šalia esančius negyvenamuosius pastatus – įgyvendinta konversija vienareikšmiškai turės teigiamą įtaką“, – įžvalgomis dalijasi „Ober-Haus“ ekspertas.
„Paupio“ rajono sėkmės įtaka kaimynystei
Pasak S. Vagonio, vienas naujausių sėkmingos konversijos pavyzdžių yra „Paupys“, kurio plėtra beveik užbaigia ir viso Užupio plėtrą. Šis projektas yra stiprus impulsas šalia esančioms teritorijoms –Markučiams, Rasoms. Tiek investuotojų, tiek miesto lėšomis sutvarkyta Vilnelės pakrantė, nauji butai, verslo erdvės, infrastruktūra daro teigiamą įtaką kaimynystei. Jau pastebėtas Markučių, kaip gyvenamojo rajono, populiarumo augimas, kuris nesustos ir ateityje.
„Stebėdami kainų kilimą Vilniaus rajonuose, pamatėme, kad Markučiuose kainos pastaruoju metu kyla sparčiausiai. Tai yra buvusi gamyklinė teritorija, kurioje būstų plėtra prasidėjo nuo kelių loftų pastatų, taip pamažu atsirado vienas gyvenamasis kvartalas, o vėliau stambūs investuotojai šalia įsigijo sklypus, kur šiuo metu dar stovintys gamybiniai pastatai jau virsta gyvenamaisiais kvartalais. Markučiai netaps naujuoju Užupiu, tačiau rajono patrauklumas ir dėl „Paupio“ įtakos tikrai išaugo. Dar prieš penkerius metus svarstant Markučių perspektyvas, į jas žiūrėjau pakankamai skeptiškai. Bet kai kaimynystė susitvarkė, atsirado didelis projektas ir rajonas ėmė tvarkytis, situacija visiškai pasikeitė. „Paupio“ įtaka išties didelė – tai vienas iš variklių ir pavyzdžių plėtotojams investuoti, ir bankams finansuoti toje vietoje esančius projektus“, – įsitikinęs „Ober-Haus“ ekspertas.
Pranešimą paskelbė: Ernesta Karalienė, UAB „Idea Prima”
Viena didžiausių šalies rangos AB Panevėžio statybos trestas (PST) sutarė dėl medinių padėklų ir jų apvadų „JPackaging“ gamyklos statybos darbų. Panevėžio statybos trestas pasirašė beveik 14 mln. Eur (su PVM) vertės sutartį su „TMV Capital“ įmonių grupės bendrove „JPackaging“ ir Šeduvos pramoniniame parke, Radviliškio rajone, statys gamyklą. 21 ha sklype bus statomas vieno aukšto su […]
Trečiadienį Vilniuje vykstančioje nekilnojamojo turto konferencijoje „Core” aplinkos ministras Povilas Poderskis pristatė būsimas reformas ir planus mažinti biurokratines kliūtis statybų sektoriuje. „Būsimus darbus planuosime pagal aiškius duomenis ir skaičius. Galima ginčytis dėl idėjų ir nuomonių, tačiau su skaičiais nepasiginčysi. Jeigu, pavyzdžiui, yra skleidžiamas gandas, kad po praėjusių metų lapkričio 1 d. nė vienas statybą leidžiantis […]
Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatai – daug dėmesio, emocijų sulaukę statiniai, dėl kurių ateities pastaraisiais metais buvo ir daug dirbama, ir daug diskutuojama. Ledai pajudėjo – abiejuose pastatuose pradėti projektavimo darbai. Juos, šalia kitų tvarkomų ar sutvarkytų mūsų šalies istorijai svarbių statinių mini Kultūros infrastruktūros centro (KIC) direktorius Šarūnas Šoblinskas, aptardamas pagrindinius 2024 metų […]
Sutelktinio finansavimo platformos „Estateguru“ pajamos neaudituotais duomenimis 2024 metais siekė 8,4 mln. eurų, o pelnas pirmą kartą fintech bendrovės istorijoje perkopė 100 000 Eur. Platformos investuotojai pernai uždirbo 12,6 mln. eurų. 2024 m. platformos investuotojams sugrąžinta daugiau kaip 128 mln EUR paskolų, iš kurių 12,6 mln. eurų sudarė uždirbtos palūkanos. Vidutinė investicijų grąža siekė 10,61 […]
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Realco“ tęsia gyvenamojo kvartalo „Baltupis“, įsikūrusio Vilniaus Baltupių rajone, plėtrą. Iš pirmuoju etapu statomų 155 butų daugiau nei trečdalis jau yra parduota. Antrojo etapo metu, adresu Didlaukio g. 45B, bus pastatyta dar 200 gyvenamosios paskirties butų ir komercinių patalpų su daline apdaila. Planuojama, kad šio etapo statybos bus baigtos iki […]
Verslo bankas „OP Corporate Bank“ ir nekilnojamojo turto plėtros UAB „Merko būstas“ susitarė dėl 30 mln. Eur paskolos. Lėšos bus skirtos finansuoti šešių daugiabučių kvartalo „Šnipiškių URBAN“ statybas Vilniaus Šnipiškių mikrorajone. „Gyvenamojo būsto paklausa atsigauna – esame ant dar vienos nekilnojamojo turto pakilimo bangos ir didžiausios sėkmės gali tikėtis tie vystytojai, kurie sugebės rinkai operatyviai […]