Ekspertai konstatuoja: Lietuvoje gausiai lankomose vietose evakuacijos pratybų turėtų būti daugiau

Ukrainoje prasidėjęs karas tapo dar vienu priminimu, kad pasiruošimo įvairioms ekstremalioms situacijoms niekada nebus per daug. Specialistų teigimu, tai ypač aktualu kalbant apie gausiai lankomas vietas ir evakuaciją iš jų. Dar prieš įvykius Ukrainoje, bendrovės „Eaton“ inicijuotas ir „OMD Snapshot“ sistema atliktas tyrimas „Žmonių saugumas viešose vietose“ parodė, kad net 40 proc. respondentų nėra dalyvavę jokiose evakuacijos pratybose. Tai, anot ekspertų, yra spraga, kurią būtina užtaisyti, norint užtikrinti, kad kilus gaisrui ar nutikus kitokiam ekstremaliam įvykiui žmonės sugebėtų racionaliai reaguoti ir mokėtų efektyviai evakuotis.

Trūksta praktinių evakuacijos pratybų

Minėtas tyrimas taip pat atskleidė, kad 56 proc. respondentų nėra girdėję mokomojo evakuacijos signalo viešoje vietoje. Apklausos duomenis analizuojant pagal amžiaus grupes, paaiškėjo, kad labiausiai tokios patirties trūksta 60-74 m. gyventojų grupėje, kur net 70 proc. asmenų teigia niekada negirdėję tokio signalo.

Dažniau su evakuacijos signalu susidūrę yra 30-59 m. amžiaus grupės respondentai, kurių kiek daugiau nei 40 proc. nurodė girdėję evakuacijos perspėjimą. O geriausiai su garsiniu evakuacijos signalu susipažinęs jaunimas – 18-29 m. amžiaus respondentų kategorijoje net 65 proc. asmenų teigia susidūrę su mokomuoju evakuacijos signalu.

Iš miestų, geriausiai su evakuacijos signalu susipažinę Vilniaus gyventojai (54 proc.). Kituose Lietuvos miestuose tokių žmonių dalis neviršija 45 proc., o kaimiškose vietovėse tik 27 proc. gyventojų yra girdėję mokomąjį evakuacijos signalą.

Pasak Gedimino Abarčio, Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos vadovo, prie žinojimo, kaip evakuotis iš dažnai lankomų vietų, reikšmingai prisideda evakuacijos pratybos, taip pat leidžiančios susipažinti ir su primine priemone – evakuacijos signalu.

„Nors tyrimas atskleidė, kad 60 proc. respondentų teko dalyvauti evakuacijos pratybose savo darbovietėse arba mokyklose, tačiau būtina ir toliau didinti praktinių evakuacijos pratybų skaičių. Tik jos leidžia tobulinti evakuacijos organizavimą, veiksmų koordinavimą, padeda edukuoti žmones, kaip elgtis kilus gaisrui ar kitoms ekstremalioms situacijoms“, – tvirtino G. Abartis ir pabrėžė, kad labiausiai reikia koncentruotis į vidutinio ir vyresnio amžiaus žmones, taip pat periferijos gyventojus.

Tyrimo duomenimis, 18-39 m. amžiaus respondentų grupėje, dalyvavusių evakuacijos pratybose dalis yra didesnė nei 70 proc., tačiau vyresnių nei 40 m. amžiaus grupėje tik maždaug pusė apklaustųjų turi tokios patirties. Kad dalyvavo evakuacijos pratybose, taip pat tik maždaug kas antras nurodė ir mažesnio miestelio ir kaimiškos vietovės gyventojas.

Evakuacijos metu ne visi elgtųsi racionaliai

Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad 71 proc. Lietuvos gyventojų tvirtai nežino, kaip reikėtų evakuotis iš dažnai lankomų viešų vietų, o su evakuacijos schemomis yra susipažinę 35 proc. vyrų ir tik 24 proc. moterų. 60-74 m. grupės respondentai vėl išsiskyrė, kaip turintys mažiausiai žinių.

„Akivaizdu, kad yra daug neužtikrintų žmonių, kurie abejoja, ar žinotų, kaip evakuotis, išgirdę pavojaus signalą. Tai reiškia, kad būdami stresinėje situacijoje, jie greičiausiai nežinos, kaip elgtis. Tokie tyrimo rezultatai rodo, kad žmonėms trūksta informacijos. Todėl svarbu kuo geriau edukuoti žmones, kaip evakuotis iš dažnai lankomų vietų, modeliuoti įvairias situacijas, kurios gali nutikti ir pateikti galimus sprendimo būdus“, – komentavo G. Abartis.

Tyrimo rezultatai rodo, kad pasigirdus evakuacijos signalui, 42 proc. nesivadovautų evakuacijos ženklais, esančiais viešoje vietoje. Pastebėtina, kad į juos ranka numotų 36 proc. vyrų ir 48 proc. moterų. Taip pat didesnė dalis moterų, ištikus avarinei situacijai, būtų linkusios sekti paskui minią (20 proc.). Tokį elgesį pasirinkusių vyrų būtų mažiau – tik 7 proc. 

„Tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų vis dar nesivadovautų evakuacijos ženklais. Tai reiškia, kad viešoje vietoje, nutikus nelaimei, pavyzdžiui, kilus gaisrui, žmonės imtų panikuoti, blaškytis ir ieškoti išėjimo. Esant chaotiškam elgesiui susidaro spūstys, auga panika, o juk evakuacija kaip tik turi būti rami, operatyvi ir užtikrinta“, – pabrėžė Edmondas Daukšas, „Eaton“ pardavimų vadovas Lietuvoje.

Pasak jo, žmonės turėtų išmokti atkreipti dėmesį, pro kur ateina, kur yra išėjimai, kokie kabo ženklai ar kur yra evakuacijos planai. Specialisto teigimu, didesnėse erdvėse dažniausiai būna keletas evakuacijos kelių. Žinojimas, kur jie yra, labai padėtų susidarius ekstremaliai situacijai ir paskelbus apie evakuaciją.

Pratybų stygių gali sušvelninti inovacijos

Trečdalis tyrime dalyvavusių respondentų mano, kad Lietuvoje reikia gerinti evakuacijos sistemas visose viešose vietose – koncertų salėse, kino teatruose, parduotuvėse, prekybos ir verslo centruose, vandens pramogų parkuose, oro uostuose ir bibliotekose. Tai ypač aktualu pasirodė vyresniems nei 50 m. apklaustiesiems.

Pasak E. Daukšo, jau yra ir inovatyvių evakuacijos sprendimų, kurie galėtų būti lengvai pritaikomi visuose minėtuose objektuose ir leistų geriau tarnauti žmonėms evakuacijų metu. „Jau kuris laikas diegiamos adaptyvios, nuotoliniu būdu valdomos evakuacijos sistemos. Jos reaguoja į realias aplinkybes ir gali nukreipti žmonių srautą nuo pavojaus židinio. Adaptyvios sistemos šviestuvai gali keisti kryptį – tai reiškia, kad, pavyzdžiui, pastate įsiplieskus gaisrui, įsižiebia tik tie avariniai šviestuvai, kurie yra priešingoje gaisrui pusėje. Taip lankytojų srautas yra nukreipiamas nuo pavojaus ir jie gali saugiai evakuotis“, – dėstė pašnekovas.

Anot jo, statiškos evakuacijos sistemos, kurios šiuo metu yra bene labiausiai paplitusios, kilus pavojui, įjungia iškart visus pastate esančius nukreipiamuosius šviestuvus, todėl žmonės, nežinodami, kur yra saugus išėjimas, gali būti nukreipti ir į pavojingą zoną.

E. Daukšo teigimu, minėtos adaptyviosios evakuacijos sistemos ypač aktualios dideliuose, aukštuose pastatuose, kuriuose yra daug skirtingų erdvių, koridorių ir laiptinių. „Jos suteikia daugiau saugumo, padeda greičiau reaguoti ištikus kritinei situacijai ir pavojaus atveju užtikrina, kad žmonės neklaidžiotų ieškodami, kaip evakuotis. Tais atvejais, kai pastatuose vis dar yra statiškos evakuacijos sistemos, svarbu, kad pastatų savininkai tinkamai atliktų elektros įrenginių priežiūrą, remonto, montavimo ir kitus darbus“, – akcentavo E. Daukšas.

Apie tyrimą
Tyrimas „Žmonių saugumas viešose vietose“ vyko naudojant „OMD Snapshots“ tyrimų sistemą, 2022 m. sausio mėn. Lietuvoje apklausta 1000 interneto vartotojų (18–74 metų).

Infografikai: https://we.tl/t-JIfhknQNOU 

Pranešimą paskelbė: Komunikacijos agentūra „NOVA MEDIA“ , Nova media