Ekspertai: kaimynams padaryta žala – ne tik piniginiai nuostoliai, bet ir emocinis stresas

Daugiabučiuose gyvenantys žmonės neretai susiduria su netikėtomis žalomis, kurios gali sukelti ne tik finansinių nuostolių, bet ir socialinę įtampą. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas parodė, kad šiuo metu tik apie pusė (47 proc.) gyventojų galėtų turimu draudimu padengti kaimynams sukeltą žalą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad žalos atlyginimas kaimynams padeda išlaikyti sveikus tarpusavio santykius ir užkirsti kelią konfliktų eskalavimui.

Požiūrio „susitvarkysiu pats“ iššūkiai

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad reikšminga dalis šalies gyventojų (43 proc.) nežino, jog turėdami civilinės atsakomybės draudimą galėtų išvengti ginčų ir užtikrinti padarytos žalos atlyginimą.  

Kaip pastebi Lina Besigirskaitė, gydytoja, kognityvinės ir elgesio terapijos konsultantė, įprastai tai aktualiausia daugiabučių gyventojams, nes kaimynystė yra socialinė erdvė, kurioje svarbūs saugumas ir ramybė. Kuomet ši pusiausvyra sutrikdoma, pavyzdžiui, dėl žalos turtui ir patirtų nuostolių, tai gali būti suvokiama kaip grėsmė, aktyvuojanti natūralius gynybos mechanizmus.   

„Reakcijos į tokius dirgiklius gali būti įvairios: vieni žmonės reaguoja pykdami ir reikalaudami atsakomybės, kiti vengia kontakto, o treti patiria bejėgiškumo jausmą. Nors šios reakcijos natūralios, svarbu suprasti, kad kaimynų negalima pasirinkti. Todėl net ir smulkūs nesutarimai gali virsti ilgalaikiu stresu ar fiziniais simptomais. Lietuvoje vis dar paplitęs požiūris „susitvarkysiu pats“, tačiau toks elgesys dažnai tik prailgina konfliktą ir gilina įtampą“, – sako L. Besigirskaitė.  

Nesprendžiant konflikto emocinė įtampa gilėja

Anot specialistės, žala dažnai suprantama ne tik kaip finansinis nuostolis, bet ir kaip pagarbos, rūpesčio ar net žmogiško orumo pažeminimas. Kai kaimynas neatsiprašo ar neatlygina padarytos žalos, asmuo gali jaustis ne tik nukentėjęs, bet ir įžeistas. 

„Konfliktai dažnai užsitęsia dėl neišspręsto emocinio įsiskaudinimo. Jei kaimynas nepripažįsta kaltės ar neatsiprašo, asmuo gali jaustis negerbiamas. Tokiais atvejais smegenys linkusios „užstrigti“ ir nuolat peržiūrėti praeitį, bandant pagrįsti jaučiamą pyktį. Konfliktas gali išplisti, kai į jį įsitraukia kiti gyventojai, arba konfliktų ignoravimas gali sustiprinti izoliacijos jausmą“, – teigia L. Besigirskaitė.

Ekspertės teigimu, jaunesni žmonės dažniau linkę vengti tiesioginio kontakto – jie renkasi el. laiškus, žinutes ar institucijų įsitraukimą. Tuo tarpu vyresni gyventojai dažniau stengiasi kalbėtis gyvai, rečiau kreipiasi į teismus ir labiau vertina gyvą santykį.  

„Bendravimo stilius tarp skirtingų amžiaus grupių atstovų gali skirtis, o reakcija į konfliktus priklauso nuo individualių požiūrių ir patirties. Vengimas bendrauti po konflikto dažnai kyla iš baimės, kad pokalbis gali virsti konfrontacija. Tačiau tylėjimas dažnai sukelia ilgalaikį stresą ir gali neigiamai paveikti fizinę savijautą“, – sako specialistė.

Tyrimo duomenys rodo, kad būtent didesnė dalis (51 proc.) jaunesnių gyventojų (18–25 m.) nėra tikri, ar turi draudimą, apimantį atsakomybę už kaimynų turtui padarytą žalą – tai gali apsunkinti konfliktų sprendimą ir padidinti riziką patirti emocinę įtampą. 

Vertinant visas gyventojų amžiaus grupes, matyti, jog pasirengimas žalų situacijoms – ribotas. Beveik trečdalis (31 proc.) nežino, ką reiškia civilinės atsakomybės draudimas, daugiau nei penktadalis (22 proc.) nėra tikri, ar turi tokią apsaugą. Dar dešimtadalis (10 proc.) nurodo visai nesidraudžiantys būsto, rodo tyrimo rezultatai.  

Ne tik finansinis, bet ir socialinis saugiklis

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad per pastarąjį dešimtmetį su nuostoliais, kurie paveikė ir kaimynus, susidūrė bene penktadalis (15 proc.) didmiesčių ir daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) rajonų centrų gyventojų.  

Tokie incidentai, dažniausiai atsirandantys dėl techninių gedimų, įprastai sukelia įtampą tarp daugiabučiuose gyvenančių kaimynų, sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius. 

„Kasdien fiksuojame vidutiniškai 3 žalų registracijas dėl kaimynams padarytų nuostolių, tad civilinės atsakomybės žalų atvejai nėra pavieniai. Kaip rodo tyrimas, net 42 proc. gyventojų nėra tikri, ar jų turimas draudimas apsaugotų nuo tokių civilinės atsakomybės rizikų. Vis dėlto praktikoje tokios žalos – dažniausios. Tai didina šansus, kad gyventojai, neturėdami finansinės apsaugos, gali susidurti su didesniais tarpusavio konfliktais“, – pažymi ekspertas. 

A. Juodeikio teigimu, civilinės atsakomybės draudimas turėtų būti laikomas neatsiejama būsto apsaugos dalimi – ši draudimo paslauga numato finansinių nuostolių atlyginimą ir saugo kaimynų bendruomenės solidarumą. 

„Žalų atlyginimo praktikoje fiksuojame įvykius, kai nuostoliai dėl užliejimo siekia 20–30 tūkst. eurų, o gaisrų atveju – viršija ir 60 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į nuostolių mastus, šiuo metu civilinės apsaugos ribos siekia iki 15 tūkst. eurų butams ir iki 45 tūkst. eurų individualiems namams, o esami klientai, atnaujinę sutartis, gali gauti didesnes sumas – iki 40 tūkst. eurų butams ir net iki 120 tūkst. eurų namams“, – pažymi ekspertas.

Daugiau informacijos rasite: https://www.ld.lt/busto-civilines-atsakomybes-draudimas.  

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1019 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.

Pranešimą paskelbė: Aušra Kaminskaitė, Integrity PR, UAB