Draudikai: statybose mažų žalų nebūna

Į 2017 m.  įsigaliojusį privalomą reikalavimą turėti statybų draudimą dalis rangovų vis dar žiūri pro pirštus neapdrausdami net realiai vykstančių statybos darbų. Tuo tarpu draudikai sako, kad statybose mažų žalų nebūna, o nepamatuota rizika kai kam jau virto apčiuopiamais nuostoliais.

Anot draudimo įmonės BTA turto draudimo produktų vadovės Dalios Strazdienės, vis dar gajus požiūris, kad draudimas reikalingas tik dėl draudimo, o į draudimo poliso apiforminimą žiūrima kaip į mokestį „už popieriuką“. Pasak specialistės, reikia žinoti, kad statybų sektoriuje paprastai mažų žalų nebūna, nebent tai būtų pavienė vagystė, tačiau kai įsijungia ugnis, gamtos jėgos ar kiti nenumatyti pavojai – baigties nuspėti neįmanoma.

„Nekilnojamojo turto rinkai esant tokiai aktyviai, padidintos rizikos zonoje atsiduria ir dar nepastatytų, pagal brėžinius perkamų butų savininkai. Jeigu statybų darbai neapdrausti, nelaimės atveju finansinės pasekmės gali būti labai skausmingos, o kartais ir nepakeliamos. Todėl tuo turėtų rūpintis tiek užsakovas, tiek turto savininkai – klausti, domėtis, tikrinti, ar draudimas tikrai yra ir  kur kreiptis tokiu atveju“, – tvirtina D. Strazdienė.

Nuosekli, visų šalių interesus ir rizikas subalansuojanti veiksmų seka, jos teigimu, turėtų būti tokia: statybų leidimas, draudimas, statybų pradžia.

„Jei veiksmų nuoseklumas nėra išlaikytas, tikėtina, kad įvykio atveju galite susidurti su finansiniais nuostoliais, jei jie bus per dideli darbus atliekančiai įmonei. Paradoksalu, tačiau smulkios ir vidutinės įmonės, kitaip nei didžiosios, turi mažiau žmogiškųjų resursų sekti visus teisės aktų pakeitimus ir diegti juos praktikoje, tačiau kartu būtent joms nenumatyti įvykiai  smogia skaudžiausiai“, – teigia D. Strazdienė.

Jos teigimu, situaciją apsunkina ir aplaidus požiūris.

„Nuo 2017 metų pradžios įsigaliojusio reikalavimo turėti statybos „Kasko“ laikomasi, nes jis būtinas priduodant statinį: anksčiau ar vėliau jį nekilnojamojo turto statytojai, plėtotojai apiformina. Tačiau kol kas pilkojoje zonoje atsiduria laikotarpis, kai net ir neturint statybų leidimo pradedami ir atliekami tam tikri statybų darbai, o atsakomybę už juos galima prilyginti tik statybų įmonės finansiniam pajėgumui. Ar turto savininkai yra tikri, kad rangovas ar rangovai patirtą žalą galės ir pajėgs kompensuoti?“, – svarsto D. Strazdienė.

Dėl išskirtinai lietingos 2017-ųjų vasaros buvo daug atvejų, kuomet dėl smarkaus ir intensyvaus lietaus per dalinai nudengtą arba nespėtą uždengti stogą prilijo į statinio vidų.

Jeigu tai visiškai nauja statyba ir plikos sienos – yra viena, tačiau jei tuo metu vyksta stogo atnaujinimo darbai, o apačioje yra įrengti gyvenamieji butai, žalos gali šoktelėti iki kelių ar net keliolikos tūkstančių eurų.

„Prievolė drausti statybų objektus atsirado iš skaudžios praktikos ir turėjo nuo jos bent iš dalies apsaugoti pirmiausia pirkėjus. Tačiau net ir praėjus metams rangovai, ypač mažesni, ne visada būna susipažinę su taisyklėmis, o kai kurie į jas žiūri pro pirštus. Tačiau šiuo atveju raginčiau ir pirkėjus nelikti abejingais, įsitikinti, ar turtas, kurį įsigyjate yra draustas pagal reikalavimus, o atsitikus įvykiui jie turėtų žinoti, kad gali kreiptis tiesiai į draudimo bendrovę“, – pataria draudimo bendrovės ekspertė.

Pranešimą paskelbė : Džolita Adomkienė, UAB „Idea Prima”