Draudikai: liūtims neapleidžiant Lietuvos toliau niokojamas gyventojų turtas

Liūtimis ir kritulių gausa išsiskyręs šių metų liepos mėnuo baigėsi taip pat šlapiai. Pačiomis paskutinėmis mėnesio dienomis (30 d. ir 31 d.) nemažai šalies savivaldybių vėl tvino dėl gausiai iškritusio lietaus. Nuolat atnaujinamais bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, dėl pastarųjų dienų liūčių jau sulaukta arti 400 žalų kreipinių, o rezervuota suma užfiksuotiems nuostoliams padengti perkopė 300 tūkst. eurų. Vidutinė vienos registruotos žalos suma siekia apie 800 eurų. 

„Iš klientų registruojamų žalų duomenų matome, kad šiomis dienomis praslinkusių liūčių nuostoliai padaryti išskirtinai gyventojų turtui. Dominuoja užlieti kiemai, pastatų pirmieji aukštai ir rūsiai, sulietas ir sugadintas namų turtas, suniokota vidaus apdaila. Kadangi didžioji dalis žalų yra užpylimai vandeniu, tikrasis nuostolio dydis paaiškės nusausinus patalpas, ėmus jas džiovinti, tad nuostoliams atlyginti rezervuota suma tikrai didės“, − sako Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas.

Pasak eksperto, labiausiai nuo gausių kritulių nukentėjo vidurio Lietuva – Kauno miestas ir Kauno rajonas, Elektrėnai, Kaišiadorys, Jonava, taip pat Varėna, kiek mažiau žalos padaryta Šiaulių ir Panevėžio regionuose. 

„Apie 80 proc. visų registruotų žalų tenka namams ir jų priklausiniams, o likusi 20 proc. dalis butams. Žalų kreipiniai vis dar plaukia ir tai natūralu – žmonės visų pirma bando mažinti nuostolius, apsaugoti savo turtą, tada įvertina patirtą žalą, ją užfiksuoja ir praneša savo draudikui“, − komentuoja M. Norkus. 

Didelės ir gausios liūtys buvo fiksuotos ir liepos viduryje (14-15 d.), kai daug nuostolių sukėlė liūtys, kruša ir žaibo iškrovos. Tuomet registruotų nuostolių suma viršijo 260 tūkst. eurų sumą, o įvykių skaičius pasiekė 275 vnt. 

Kaip atskleidė šių metų pavasarį „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas, pusė šalies gyventojų (50 proc.) jaučia susirūpinimą dėl galimų gamtos reiškinių padarinių jų turtui, o 1 iš 4 (22 proc.) yra anksčiau bent kartą patyrę nuostolių dėl audrų, liūčių, žaibų ar kitų gamtos stichijų.   

Ekspertai pabrėžia, kad klimato kaitos kontekste vis dažnėjančios gamtos nelaimės turėtų būti vertinamos kaip ilgalaikė pasikartojanti rizika, reikalaujanti ne tik fizinės, bet ir finansinės prevencijos. 

Remiantis tyrimo duomenimis, 6 iš 10 (62 proc.) gyventojų turi pagrindinio būsto draudimą. Tačiau žvelgiant į draudimu pasirūpinusių būstų savininkų proporciją pagal gyvenamąją vietą, didžiausia apdraudusių būstą skvarba yra didmiesčiuose (65 proc.), tai yra, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. 

Tuo metu mažesnių miestų regionuose ir kaimo vietovių gyventojai, kurie dažnu atveju gyvena individualiuose namuose ir sodybose, dažniau nei miestų gyventojai nusprendžia likti be būsto apsaugos (30 proc.). 

Svarbiausios priemonės, padedančios sistemingai valdyti gamtos stichijų keliamą riziką turtui:

• Reguliariai tikrinkite pastato būklę. Įvertinkite stogo, langų, durų, fasado ir inžinerinių sistemų techninę būklę. Laiku atlikti remonto ar sutvirtinimo darbai gali ženkliai sumažinti nuostolių riziką audros ar stipraus vėjo metu;

• Pasirūpinkite efektyviu lietaus vandens nutekėjimu. Reguliariai valykite lietvamzdžius, latakus ir drenažo sistemas, kad ekstremalių liūčių metu nesusidarytų pavojingas vandens kaupimasis, galintis pažeisti tiek pastatą, tiek kiemo infrastruktūrą;

• Užtikrinkite lauko daiktų saugumą. Esant ekstremalių orų prognozei, iš anksto sutvarkykite kiemo teritoriją – nepritvirtinti daiktai (pvz., lauko baldai, šiukšlių konteineriai, kepsninės, dviračiai) turėtų būti perkelti į saugias patalpas arba tvirtai pritvirtinti;

• Sekite orų prognozes ir perspėjimus. Naudokitės patikimais informacijos kanalais – meteorologiniais portalais, programėlėmis ar SMS perspėjimų sistemomis. Laiku gauta informacija gali padėti priimti saugumo sprendimus dar prieš prasidedant stichijai.

• Pasirūpinkite pastatų ir kilnojamojo turto draudimu bei civilinės atsakomybės draudimu. Neretai audrų atveju dėl neprognozuojamų vėjo gūsių ar viesulo gali nukentėti ir šalia esantis trečiųjų asmenų turtas, kiemo statiniai, šiltnamiai, automobiliai, ir civilinės atsakomybės draudimas padeda šiuos nuostolius amortizuoti. 

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2025 m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.

Pranešimą paskelbė: Aušra Kaminskaitė, Integrity PR, UAB