Demonstruoja pavyzdį didmiesčiams: Tauragėje pradėjo veikti uždaros, nemokamos dviračių saugyklos

1

Demonstruoja pavyzdį didmiesčiams: Tauragėje pradėjo veikti uždaros, nemokamos dviračių saugyklos

Vasaros sezoną Tauragė tikisi pasitikti su dar daugiau dviratininkų ir paspirtukininkų:  miestiečiams atveriamos nemokamos dviračių saugyklos, kuriose patogiai ir saugiai šie kasdien galės palikti savo gamtai draugiškas transporto priemones. Nors panašūs darnaus judumo projektai pasaulyje – ne naujiena, toks sprendimas Lietuvoje – pirmasis.  Juo Tauragė siekia ne tik rodyti pavyzdį šalies didmiesčiams, bet ir dar vienu žingsniu priartėti savo tikslo – tapti vienu žaliausių ir švariausių miestų Europoje.

Pirmiausia – saugumas

Jau pradėjusios veikti saugyklos – uždaros, tačiau 24 val. gyventojui lengvai pasiekiamos dviračių ir paspirtukų saugojimo vietos, kurias projektuojant ypatingas dėmesys buvo skirtas naudojimosi patogumui bei paliktų transorto priemonių saugumui.

Automatiškai rakinamose saugyklose savo dviratį galės palikti visi norintys Tauragės miesto gyventojai. Turintieji elektrinius paspirtukus ar dviračius čia pat galės juos ir pakrauti – iki saugojimo stotelių atvesta elektra bei įrengti elektros lizdai. Tam, kad savo transporto priemonę laikyti saugyklos gyventojai galėtų be rūpesčių, jose įrengtos stebėjimo kameros, o į jas patekti bus galima tik naudojantis mobiliuoju telefonu.

Viena pirmųjų tokią saugyklą išbandė Vlada Musvydaitė–Vilčiauskė – buvusi sporto žurnalistė, šiandien – aktyvaus laisvalaikio propaguotoja. Žinoma moteris stebėjosi, kad tokie miestiečiams reikalingi projektai mūsų šalį pasiekė tik šiandien, mat norintiems gyventi aktyviau ar judėti švariau neretai trūksta būtent modernios infrastruktūros.

„Atvažiavau dviračiu ir iškart pagalvojau, kodėl tokio dalyko nėra Vilniuje? Tokio sprendimo sostinėje dar neteko matyti. Tai, kad tu gali nemokamai ir paprastai atsivežti ir laikyti savo paspirtuką, jį pakrauti ir tai daryti saugiai, yra sprendimas, kurio pavydėtų ir didmiesčiai. Jei Pagėgiuose būtų tokia saugykla, aš jau šiandien mamai nupirkčiau paspirtuką“, – juokavo moteris. 

Nuosavo automobilio atsisakiusi, daug vaikščiojanti ir dviračiu važinėjanti moteris įsitikinusi, kad keisti savo įpročius ir dažniau keliauti švariu transportu rinktųsi ir daugiau žmonių, tačiau tam jiems trūksta infrastruktūros: dviračiui laikyti bute neretai nėra vietos, kasdien „tįsti“ jį iš ir į paskutinįjį aukštą ne kiekvienas turi jėgų, o palikti lauke – nesaugu.

„Galiu paliudyti, kad pašaliniams patekti į saugyklą nėra taip lengva. Pirmiausia, kiekviena dviračių saugykla yra susiejama su telefono numeriu, todėl durys atsidaro tik paskambinus iš registruoto vartotojo mobiliojo įrenginio ir vos išėjus užsitrenkia. Be to, erdvę nuolat stebi vaizdo kameros“, – pastebėjimais dalijosi V. Musvydaitė–Vilčiauskė.

Visos 75 dviračių saugyklos įrengtos gyvenamuosiuose rajonuose, t. y. kuo arčiau tauragiškių namų. Kiekvienoje jų – po aštuonis dviračių ar paspirtukų stovus. 

Lygiuojasi į didmiesčius užsienyje

„Panašūs darnaus judumo projektai pasaulyje – ne naujiena: uždarose saugyklose savo paspirtukus ir dviračius jau statosi nuo gyventojų kaimyniniame Taline iki miestiečių Niujorke. Būtent pastariesiems saugyklos tapo sprendimu, pagaliau apsaugančiu nuo dažnų vagysčių. Tad tikrai džiaugiuosiu, kad Tauragei nereikia būti didmiesčiu, jog savo žmonėms, norintiems judėti švariau ir gyventi aktyviau ar net žaliau, galėtų pasiūlyti patogių ir pažangių sprendimų“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas. 

Naujosiomis dviračių saugyklomis gyventojai galės naudotis visiškai nemokamai ir ilgą laikotarpį, t. y. vienerius metus. Tokioje saugykloje savo dviratį ar paspirtuką norinčiam statyti gyventojui tereikės parašyti prašymą savivaldybei. 

Kaminskas džiaugiasi, kad plėsti dviračių infrastruktūrą mieste pavyko sulaukus finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, finansuojančių būtent tvarius judėjimo mieste projektus, o pačiai savivaldybei prisidėti užtekto 15 proc. lėšų. 

Žingsniu arčiau žaliausio miesto 

Naujų dviračių saugyklų projektas – dar viena tvari iniciatyva, leidžianti Tauragei žingsnis po žingsnio judėti link gamtai draugiškiausio miesto titulo.

„Septynerius metus nuosekliai dirbome, siekdami tapti ne tik neautraliausiu aplinkai, bet ir švariausiu miestu savo žmonėms. Kadangi transportas sudaro beveik trečdalį visos į aplinką išmetamos taršos, norime Tauragėje kurti tokias sąlygas, kurios leistų mūsų gyventojams keliauti ne tik patogiai, bet ir švariai. Čia svarbi ne tik galimybė važiuoti elektriniais miesto autobusais, bet ir turėti patogias sąlygas keliauti paspirtukais ar dviračiais“, – kalbėjo Tauragės rajono meras. 

Tauragei patekus į Europos miestų, gausiančių paramą tapti klimatui neutraliais iki 2030 m., šimtuką, tikimasi, kad panašių tvarių sprendimų mieste daugės.

Pranešimą paskelbė: Kasparas Bertašius, Tauragės rajono savivaldybė

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes: Lietuvos ekonomiką į priekį kitąmet ves vartojimas ir statybos

SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes: Lietuvos ekonomiką į priekį kitąmet ves vartojimas ir statybos

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas JAV ekonomika lieka pakankamai atspari nuo šių metų pradžios JAV prezidento įgyvendinamiems politikos pokyčiams ir dėl to yra pagerinamos šių ir kitų metų JAV BVP prognozės. Euro zona kitąmet augs truputį lėčiau negu šiemet. Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų normų artimiausiais ketvirčiais neturėtų keisti. 2025 metų Lietuvos […]


Svarbu žinoti: kai žemės sklypas priklauso sutuoktiniams, kadastro dokumentuose būtinas abiejų parašas

Svarbu žinoti: kai žemės sklypas priklauso sutuoktiniams, kadastro dokumentuose būtinas abiejų parašas

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus ir ribų ženklinimo procedūras, kai turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, matavimuose turi dalyvauti ir dokumentus pasirašyti abu sutuoktiniai. Tokia pareiga galioja net ir tais atvejais, kai viešajame registre sklypas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu. Atliekant kadastrinius matavimus, žemės savininkai kviečiami dalyvauti […]


Bankų požiūris skiriasi kardinaliai: vienur laisvadarbiams uždega žalią šviesą, kitur – užveria duris

Bankų požiūris skiriasi kardinaliai: vienur laisvadarbiams uždega žalią šviesą, kitur – užveria duris

Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. Svarbu realistiški lūkesčiai […]


UAB “Aplan” rengia šiuos projektus ir ieško pradinių projektų autorių

UAB “Aplan” rengia šiuos projektus ir ieško pradinių projektų autorių

Administracinės paskirties pastatas, Naujoji Riovonių g. 3, Vilnius. Un. Nr. 1096-6023-2028. Kapitalinis remontas Gydymo paskirties pastato ( visuomeninių pastatų paskirties grupė),Un. Nr. 1093-5005-8030, KVR kodas 43619, Parko g.21, Vilnius. Kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų projektas.  Pranešimą paskelbė: Gintarė Prievelytė, Aplan, UAB Bendrinti


SEB bankas šiemet suteikė 53 proc. daugiau būsto paskolų nei pernai, o bendras paskolų portfelis viršijo 3,7 mlrd. eurų

SEB bankas šiemet suteikė 53 proc. daugiau būsto paskolų nei pernai, o bendras paskolų portfelis viršijo 3,7 mlrd. eurų

Būsto kreditavimo apimtys Lietuvoje šiemet išaugo – vien SEB banke per tris šių metų ketvirčius išduotų būsto paskolų suma buvo 53 proc. didesnė nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Iš viso gyventojams išduota būsto paskolų už 588 mln. eurų. Tuo metu bendras banko būsto paskolų portfelis Lietuvoje šiemet peržengė 3,7 mlrd. eurų ribą.  Per tris 2025 m. […]


Vilnius – brangiausias Baltijos regiono miestas: kodėl būstas čia kainuoja daugiausiai?

Vilnius – brangiausias Baltijos regiono miestas: kodėl būstas čia kainuoja daugiausiai?

Būstas Vilniuje šiandien yra brangiausias Baltijos šalyse – 2024 m. Lietuvos sostinės būsto kainos ne tik aplenkė Rygą bei Taliną, bet ir tapo viena aiškiausių Lietuvos ekonominės lyderystės iliustracijų, rodo „Eurostat” duomenys. Kodėl Vilnius išsiveržė į priekį ir kokias tendencijas tai rodo, pasakoja „Luminor” banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Vilnius išsiveržė į priekį 2024 […]