Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenys rodo, kad 2025 metais didžioji dalis patikrintų žemės valdos projektų atitiko nustatytus reikalavimus, o dažniausiai pasitaikančių techninių ir procedūrinių trūkumų skaičius mažėja.

„2025 metais patikrinome 6811 žemės valdos projektų, ir 82 procentai jų įvertinti teigiamai. Tai rodo, kad projektų rengimo kokybė auga. Daugiausia projektų parengiama didžiuosiuose miestuose ir aplink juos, todėl ten neišvengiamai nustatoma ir daugiau neigiamų išvadų. Tačiau klaidos visoje Lietuvoje labai panašios. Dažniausiai tai techniniai ar procedūriniai neatitikimai, kurių galima išvengti dar rengiant projektus“, – sako laikinai einantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigas Dovydas Petraška.

Didžiąją dalį NŽT patikrinimų sudarė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Būtent šioje srityje pastaraisiais metais matomas ryškiausias progresas. Techninių ir procedūrinių klaidų skaičius nuosekliai mažėja.

Šių projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos direktorius, suderintus ir NŽT patikrintus sprendinius tvirtina savivaldybių merai arba jų įgalioti administracijos direktoriai.

Nors bendras vaizdas teigiamas, patikrinimų metu vis dar nustatoma pasikartojančių trūkumų. Pastebima, kad tokios klaidos būdingos visoms savivaldybėms ir iš esmės kartojasi, nepriklausomai nuo regiono.

Dažniausiai klaidos yra susijusios su žemės sklypų suprojektavimu, neatsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ar projektavimo reikalavimus, neatitikimais teritorijų planavimo sprendiniams, neįvertintais privažiavimais ar neišsamiai parengtais aiškinamaisiais raštais. Taip pat pasitaiko atvejų, kai ne visi suinteresuoti asmenys laiku informuojami apie planuojamus projekto sprendinius.

Daugiausia žemės valdos projektų 2025 metais parengta ir patvirtinta didžiuosiuose miestuose bei aplink juos esančiose savivaldybėse, kuriose vyksta intensyviausia plėtra ir projektų rengimo apimtys yra didžiausios. Dėl to natūralu, kad būtent šiose savivaldybėse fiksuotas ir didesnis neigiamų patikrinimo išvadų skaičius. Vis dėlto patikrinimai rodo, kad nustatomų klaidų pobūdis iš esmės nesiskiria ir išlieka panašus visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo savivaldybės dydžio ar regiono.

2025 metais daugiausia neigiamų patikrinimo išvadų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams užfiksuota Vilniaus rajono savivaldybėje, kuriai pateiktos 107 neigiamos išvados. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo 59 neigiamos išvados, Kauno miesto savivaldybėje – 63. Santykinai didesnis neigiamų išvadų skaičius taip pat fiksuotas Panevėžio rajono savivaldybėje, kur 53 projektai įvertinti neigiamai bei Anykščių rajono savivaldybėje – 44 neigiamos išvados. Kauno rajono savivaldybėje 41 projektas gavo neigiamą įvertinimą, Šiaulių rajono savivaldybėje – 37, Mažeikių rajono savivaldybėje – 34. Alytaus ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse nustatyta po 33 neigiamas išvadas. Lazdijų rajono savivaldybėje fiksuotos 32 neigiamos išvados, Trakų savivaldybėje – 30, Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 29. Kitose savivaldybėse neigiamų išvadų skaičius neviršijo 29.

NŽT atkreipia dėmesį, kad dar prieš teikiant projektus derinti verta atidžiai įsivertinti jų parengtį ir dažniausiai pasitaikančias klaidas. Tai padėtų išvengti pakartotinių derinimo procedūrų, sutrumpintų projektų rengimo laiką ir leistų greičiau pasiekti galutinį rezultatą.

Pranešimą paskelbė: Ruslanas Golubovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos