Daugiabučių renovacija: šiltesni ir jaukesni namai gali kainuoti 30 eurų per mėnesį

Daugiabučių renovacijos programa gerina ne tik miesto estetinį vaizdą, bet ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę. Tačiau norintys renovuoti daugiabutį dažniausiai nė nežino nuo ko pradėti. Daugiabučio atnaujinimas – ilgas procesas, kuris prasideda gerokai ankščiau prieš darbininkams įžengiant į statybų aikštelę.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos keliamus tikslus, energinis efektyvumas ir toliau išliks prioritetu. Lietuvoje patvirtinta ilgalaikė pastatų renovacijos strategija žada, kad iki 2050 m. daugiabučių atnaujinimo tempai padidės trigubai – planuojama modernizuoti 440 tūkst. pastatų.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 2400 daugiabučių – 70 tūkst. butų. Įpusėjus 2021 m., šalyje jau buvo įgyvendinta apie 110 projektų.

Pasak bendrovės „Spinter tyrimai“ tyrimo, didelė dalis Lietuvos gyventojų, gyvenančių dar neatnaujintuose daugiabučiuose, norėtų atnaujinti savo būstą. Didžioji dalis daugiabučių namų gyventojų pritaria renovacijai ir žada ją įgyvendinti ir savo būste.

Kaip tai vyksta?

Daugiabučio namo renovacijos procesas prasideda nuo projekto inicijavimo. Tuo dažniausiai užsiima namo valdytojas, įvertinęs namo fizinę ir energetinę būklę – sukviečia namo butų savininkų susirinkimą. Sprendimą renovuoti daugiabutį turi priimti namo bendruomenė, vieno žmogaus užsidegimo tam nepakaks – pritarti turi ne mažiau nei 55 proc. namo butų savininkų. 

Namo bendruomenė turėtų paskirti atsakingą administratorių, kuris gali būti namo bendruomenės narys arba samdomas asmuo. Pastarasis turi pasirūpinti reikiamais dokumentais – tokiais kaip atnaujinimo projektas, naudingumo sertifikato parengimas ir dar daugiau kitų.

Nerenovuoti būstai dažniausiai priklauso žemiausiajai klasei, jos vadinamos F ir G klasėmis, po renovacijos būstas privalo pasiekti bent jau C klasę ir sutaupyti bent 40 proc. energijos. Sutaupius minėtą kiekį energijos – daugiabučio gyventojams suteikiama valstybės parama. Šiuo metu tai yra 30 proc. ir daugiau investicinio projekto vertės.

„Galimybė sumažinti šildymo išlaidas, kurios kasmet auga, ir pagerinti senos statybos namo būklę – tai priežastys, kodėl verta kreiptis dėl kredito  daugiabučiam namui atnaujinti.”, – teigia Šiaulių banko Finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovas Gedas Janėnas.

Finansinė pagalba – kaip ją gauti?  

Šiaulių banko ekspertas pabrėžia, kad daugiabučio atnaujinimo kreditas suteikiamas ne kiekvienam buto savininkui atskirai, o jį gauna daugiabutis namas, atstovaujamas administratorius. Pastarasis atstovauja butų savininkų interesams ir yra atsakingas už visą renovacijos projektą. „Šiuo atveju banko dėmesys krypsta į du aspektus – namo butų savininkų pritarimą namo atnaujinimui ir mokumą. Privalumas – daugiabučio namo gyventojų finansinis stabilumas, būtų gerai, kad jie neturėtų didelių skolų už komunalines paslaugas.“, – sako Šiaulių banko atstovas G. Janėnas.

Projekto administratorius paskolos sutartį pasirašo savo vardu, veikdamas gyventojų naudai.

Administratorius yra atsakingas už lėšų surinkimą iš butų savininkų bei jų sumokėjimą bankui. 

Už paskolos grąžinimą laiku yra atsakingi patys buto savininkai. Šiaulių banko ekspertas ramina tuos, kurie mano, kad turės mokėti už savo nemokius kaimynus. „Kiekvienas buto savininkas atsako tik už save – privalo grąžinti tik tą dalį kredito, kuri yra suteikta jo butui“, –  tikina G. Janėnas.

Saugumo garantas

Šiaulių banko specialistas sako, kad vidutiniškai vienam butui kas mėnesį įmoka kainuoja apie 30 eurų.

Specialistas pabrėžia, kad namo renovacijai skirti pinigai nėra išlaidos, juos veikiau reikėtų vertinti kaip investiciją. Po daugiabučio namo atnaujinimo vidutiniškai sutaupoma 55–60 proc. šilumos energijos, būna atvejų, kai pasiekiamas ir 70 proc. sutaupymas.

Investiciniai planai sudaromi taip, kad po daugiabučio namo atnaujinimo gyventojų sąskaitos (sudėjus šildymo išlaidas ir paskolos bankui įmokas) būtų mažesnės nei iki namo atnaujinimo. Svarbu paminėti, kad socialiai remtiniems gyventojams, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą – valstybė dengia net 100 proc. paskolos.

Kreditavimo niuansai

Šiaulių banko specialistas pabrėžia, kad lengvatiniams būsto renovacijos kreditams taikomos palūkanos yra žemos, lyginant su kitais skolinimosi būdais. Taip pat numatoma galimybė kreditą gražinti ankščiau termino, sukaupus papildomų lėšų ir nenorintiems mokėti palūkanų.

„Tokiu atveju gyventojui nereikia mokėti viso kredito laikotarpio palūkanų. Palūkanos mokamos už panaudotą ir negrąžintą kredito dalį. Be to, lengvatiniams renovacijos kreditams nėra taikomi kitiems kreditams įprasti mokesčiai: dokumentų analizės, kredito administravimo, įsipareigojimų, sutarties sąlygų pakeitimo ir išankstinio grąžinimo mokesčiai“, – tikslina Šiaulių banko specialistas G. Janėnas. 

Išskirtiniai kreditavimo aspektai – tik vienas iš daugelio būsto modernizavimo privalumų.  Džiugins per pusę sumažėję mokesčiai už šildymą, reprezentatyvesnė namo išvaizda,  pagerėjusi gyvenimo kokybė ir pakilusi būsto vertė. Pasak G. Janėno, būsto renovacija ne tik pagerins gyvenimo kokybę, bet ir bent žingsneliu prisidės prie „žalesnio“ rytojaus – klimato kaitos stabdymo.

  ____________________________________________

Apie Šiaulių banką

1992 m. įsteigtas AB Šiaulių bankas – didžiausias lietuviško kapitalo bankas, stabiliai ir nuosekliai augantis finansinis partneris, ypatingą dėmesį skiriantis verslo finansavimo ir vartojimo finansavimo sprendimams. Šiaulių bankas klientus aptarnauja 59 klientų aptarnavimo padaliniuose 37 Lietuvos miestuose. Banko akcijos įtrauktos į NASDAQ biržos Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą.

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Biliauskas, UAB Headline agency