Geodezija ilgą laiką buvo suvokiama kaip matininkų darbas su ruletėmis ir teodolitais. Tačiau šiandien ši sritis tapo aukštųjų technologijų centru, jungiančiu mokslą, inžineriją ir miestų kūrimo vizijas. Vilniuje ir Kaune įsikūrusi įmonė LiMAP, veikianti nuo 2016 metų, parodė, kad geodezija gali būti moderni ir dinamiška, pritaikoma prie didžiausių infrastruktūros projektų. Įmonės projektai šiandien apima ne tik Lietuvą ar kitas Europos šalis, bet galima paminėti ir Azerbaidžaną, Omaną bei Jungtinę Karalystę, o tarptautinę komandą sudaro beveik 100 įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų.
LiMAP naudodama LiDAR bei fotogrametrijos technologijas per vieną dieną geba išmatuoti iki 200 km infrastruktūros, pateikdama itin detalią informaciją projektų planavimui ir kelių būklės vertinimui. Tos pačios technologijos šiandien taikomos ir „Rail Baltica“ greitojo geležinkelio vystymo projekte – viename didžiausių transporto infrastruktūros projektų Europoje. „Prisidėti prie tokio masto darbų mums yra ne tik iššūkis, bet ir pasididžiavimas – įrodymas, kad lietuvių inžinierių kompetencija vertinama tarptautiniu mastu“, – sako įmonės vadovai.
LiMAP kasdienybė – tai LiDAR spinduliai, 3D lazeriniai skenavimai, dronų fotogrametrija ir skaitmeniniai dvyniai. Įmonės įranga naudojama tiek keliuose, geležinkeliuose, tiek sudėtingose erdvėse – tuneliuose, pramoniniuose objektuose ar net ant vandens. Šie metodai leidžia matyti ne tik bendrą vaizdą, bet ir menkiausius įtrūkimus ar deformacijas. Tokiu būdu projektuotojai dirba tiksliau, užsakovai taupo laiką ir lėšas, o statybos procesas tampa sklandesnis bei saugesnis. “Kadangi LiMAP paslaugas dažniausiai renkasi juridiniai asmenys, atsakingai skaičiuojantys investicijų grąžą, padvigubėjusi įmonės apyvarta per pastaruosius metus, tampa aiškiu teikiamos vertės įrodymu. Mūsų darbas dažnai lieka nematomas, bet jis būtinas. Be tikslumo ir detalumo nėra progreso – nei keliuose, nei geležinkeliuose, nei miestuose. Mes kuriame pagrindą, ant kurio gimsta ateities infrastruktūra“, – sako vienas iš LiMAP įkūrėjų Arminas Mačiulis.
Be infrastruktūros projektų, LiMAP taip pat aktyviai taiko dirbtinį intelektą aplinkosaugos srityje. Vienas iš tarptautinių projektų – paukščių migracijos stebėjimas. Naudojant AI algoritmus, identifikuojama kiekvieno paukščio padėtis, suteikiamas individualus ID ir kuriamos duomenų bazės, leidžiančios stebėti migracijos pokyčius. Tokiu būdu geodezijos technologijos tampa ne tik miestų ar kelių kūrimo įrankiu, bet ir prisideda prie gamtos apsaugos bei mokslo pažangos
Įmonė per dešimtmetį tapo viena ryškiausių aukštosios geodezijos atstovių Baltijos šalyse. Jos tikslumas siekia iki 0,2 milimetro – tai lygis, kuris dar neseniai buvo siejamas tik su aukščiausio lygio kosmoso programomis. Šis preciziškumas leidžia statybos projektuose išvengti net menkiausių klaidų, o tai reiškia saugesnius tiltus, tvirtesnius kelius ir patikimesnę infrastruktūrą ateities kartoms. Vos kelių dešimtųjų milimetro skirtumas gali lemti brangiai kainuojančias klaidas, todėl toks tikslumas tampa strateginiu pranašumu.
Tokie pasiekimai įmanomi tik todėl, kad įmonė savo veiklą grindžia aiškiomis vertybėmis – atsakomybe, profesionalumu ir požiūriu, jog geodezija yra ne tik skaičiai, bet ir priemonė kurti saugesnę, tvaresnę aplinką. LiMAP taip pat vadovaujasi tarptautiniais kokybės standartais ISO 9001:2015 ir aplinkosaugos vadybos sistema ISO 14001:2015, o tai reiškia, kad įmonė atsakingai žiūri ne tik į klientų poreikius, bet ir į aplinką, kurioje dirba.
„Kiekvienas mūsų projektas yra iššūkis, bet kartu ir investicija į ateitį. Mes dirbame su detalėmis, bet galvojame apie visumą – nuo saugesnių kelių iki patogesnių miestų“, – priduria Andrius Aponas, LiMAP padalinio vadovas Indijoje.
Pranešimą paskelbė: Lijana Mačiulienė, UAB Limap
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]