„Citus“ ekspertai: 2021 m. – pusmečio cunamis Vilniuje ir naujametiniai fejerverkai Kaune

„Citus“ ekspertai: 2021 m. – pusmečio cunamis Vilniuje ir naujametiniai fejerverkai Kaune

Per 2021 metus Vilniaus pirminėje rinkoje, išankstiniais NT projektų valdymo įmonės „Citus“ analitikų duomenimis, rezervuoti 8 037 nauji būstai (butai ir kotedžai). Tai yra beveik dviem trečdaliais daugiau nei 2020 m. (4 949), beveik trečdaliu daugiau nei 2019 m. (6 178) bei dvigubai daugiau nei 2018 ar 2017 metais (atitinkamai, 4 281 ir 3 798). Per paskutinį ketvirtį sutarta dėl 1 508 būstų pardavimo, o paskutinis metų mėnuo pažymėtas 460 rezervacijų.

Kiekvieną mėnesį pernai naujus šeimininkus rasdavo vidutiniškai 670 būstų, tai yra maždaug po 33,5 per dieną, jei vertinsime tik darbo dienas.

Pasak „Citus“ investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio, rekordus šokdinusi pirmoji metų pusė šiek tiek išsikvėpė, subangavo vasarą, o antrasis pusmetis bangavo gan tolygiai. Šešių rezultatyviausių mėnesių vidurkis pernai siekė per 860 būstų per mėnesį, o ramesniųjų – bene dvigubai mažiau, apie 480.

Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika, 2019–2021 m. („Citus“ duom.)

„Aktyvumą metų pradžioje sukūrė didelė inercija po intensyvios praėjusių metų pabaigos: po karantinų žmonės pamatė, kad ekonomika nesugriuvo, būstus pirkti svarstančių žmonių finansai ne tik nesumažėjo, bet kartais ir padidėjo, finansavimo sąlygos buvo labai palankios, daug kam dar ir pradiniam įnašui pavyko susitaupyti, atsirado daugiau perkančių antrą būstą, butus vaikams ir panašiai. O daug daugiau praleidžiant laiko namuose, stimulas juos keisti į didesnius, naujesnius ar geresnėje vietoje taip pat atsirado didesnis. Dėl to paklausa smarkiai išaugo; ji ėmė šokdinti kainas, todėl atsirado papildomas srautas pirkėjų, kurie skubėjo užfiksuoti tuometines kainas ir išvengti savo galimybių įpirkti sumažėjimo ateityje“, – sako Š. Tarutis.

Grafikas nr. 2: Vilniaus būsto rinkos dinamika, ketvirčiais, 2017–2021 m. („Citus“ duom.)

Jis akcentuoja, kad kainoms augti spaudimą didino ir nepakankama pasiūla rinkoje. 2020 m., dėl paskelbtos pandemijos ir karantinų išaugus neapibrėžtumui, dalis plėtotojų sustabdė arba nukėlė projektus, dėl to atsirado pasiūlos vėlavimas. Nors per metus Vilniaus pirminę rinką papildė net 102 nauji projektai ar jų etapai su beveik 6 400 naujų butų ir kotedžų – ir tai yra daugiau nei 2020 ar 2019 m. (atitinkamai 72 projektai/etapai su 4 970 būstų ir 78 projektai/etapai su 5 590 būstų) – paklausa buvo gerokai didesnė, todėl bendras sostinės būstų sandėlis nuolat traukėsi. Jei sausį jį sudarė 4 990, gruodį teliko 3 551. Pasak eksperto, apie 5 000 pasiūlos sandėlio dydis, tiek, kiek buvo metų pradžioje, yra optimalus Vilniui.

Grafikas nr. 3: Naujų būstų pasiūlos dinamika Vilniuje ir Kaune, 2021 m. („Citus“ duom.)

Pasiūlos augimą stabdė dar ir seniai nematytas statybinių medžiagų brangimas, vis dar stringantis jų tiekimas, didelis darbo jėgos trūkumas ir darbų kainų augimas. Šios sąlygos prailgino ir apsunkino pirkimo procesus, taigi, ir projekto patekimą į rinką, prisidėjo ir prie galutinių būsto kainų augimo.

Negana to, sudėtingesnis darėsi ir statybas leidžiančių dokumentų išdavimas, nors skubėti planuoti ir projektuoti naujus projektus plėtotojai turėjo užtektinai motyvacijos: besikeičiantys teisės aktai, netrukus turintis įsigalioti Žemės įstatymo pakeitimas, reikšmingai pabranginsiantis valstybinius sklypus, augantys reikalavimai infrastruktūros plėtrai graso projektų savikainą padidinti dar labiau, o Lietuvos bankas svarsto įvairius barjerus paklausai vėsinti.

„Tokios žinios ir viešos diskusijos kaip tik gali didinti spaudimą skubėti priimti sprendimus įsigyti būstą, tačiau paklausa atsiremia į pasiūlos ir kainų lubas. Tai rinkoje kuria įtampą ir disbalansą, kurį dabartinėmis priemonėmis sunku bus suvaldyti ir rinkos žaidėjams, ir institucijoms. Kol kas būsto įperkamumas Vilniuje yra išties aukštas, bet jo sumažėjimas atsilieptų pirkėjams, todėl kviečiame ieškoti būdų spręsti biurokratines problemas, mažinti apribojimus, kurie leistų greičiau į rinką patekti naujiems projektams. Žinoma, nekalbu apie kokybinių reikalavimų mažinimą, tačiau kartais dirbtinės kliūtys ir pertekliniai reikalavimai turi ilgalaikį neigiamą poveikį visai rinkai. Vertindami praėjusių metų rezultatų bangavimą, akivaizdžiai matome, kaip tai gali atsiliepti“, – pabrėžia „Citus“ investicijų ir analizės vadovas.

Smarkiai traukiantis pasiūlai ir augant kainoms atvėso ir paklausa. Tai sulėtino ir kainų augimą, juolab, kai kur buvo pasiektos ir jų augimo lubos. Visame mieste kainos augo netolygiai: metų pradžioje sparčiau augo populiariuose ir perspektyviuose rajonuose statomų būstų kaina, todėl pilnai susiformavo centrinės miesto dalies aukštos vertės zona, kurią užbaigė iki šiol vertės potencialą besivijusios Šnipiškės. Čia pasiekus paklausos ribą kainą nusistovėjo ir jų augimas labai sumažėjo. Antrojoje metų pusėje gerokai sparčiau ėmė kilti kainos miegamuosiuose rajonuose, ypač populiariausiuose – Justiniškėse, Pilaitėje, Lazdynėliuose.

„Dėliodamas šiandienines partijos kortas nemanau, kad kainų augimas 2022 metais sieks tokį greitį, koks buvo pernai. Daugybė faktorių neleidžia to tikėtis ir aš prognozuočiau pakankamai santūrų, iki 10 proc. metinį vidutinių kainų prieaugį visuose segmentuose. Kol kas didžiausią grėsmę kelia pasiūlos deficitas, kuris grasina rinkos letargu ir neišsipildžiusia svajone apie miesto potencialą. Visgi tikiu, kad tai neįvyks“, – patikina ekspertas.

„Citus“ analitikų žiniomis, starto laukia daugybė naujų projektų – vien per pirmą prasidėjusių metų ketvirtį pirkėjams gali būti pasiūlyta iki 1 350 būstų penkiolikoje naujų projektų ar etapų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirmasis ketvirtis būna mažiau aktyvus, taigi, vėlesniais mėnesiais pasiūla augti galėtų dar greičiau. Plėtotojus ir statytojus gena auganti plėtros savikaina ir tai akivaizdu iš miestą nusmaigsčiusių statybinių kranų kiekio.

Kaunas metus baigė triukšmingai

Laikinoji sostinė metus pirminėje būsto rinkoje baigė garsiu akordu: pasiektas visų laikų miesto naujų būstų rezervacijų skaičiaus rekordas – 281 (2020 m. gruodį – 68, 2019 – 182). Jei metų pradžioje tarp paklausos dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose skirtumas buvo išaugęs iki 10 kartų, pabaigoje buvo tik kiek didesnis nei dvigubas.

Per paskutinįjį ketvirtį rezervuota 514 butų ir kotedžų (2020 m. IV ketv. – 233, 2019 – 356), per visus metus – 1 496 (2020 m. – 806, 2019 – 1 375). Taigi, praėję metai buvo net 86 proc. rezultatyvesni už 2020–uosius, bet tik 9 proc. – už 2019–uosius.

Grafikas nr. 4: Kauno būsto rinkos dinamika, 2019–2021 m. („Citus“ duom.)

Naujų būstų asortimentas Kaune išliko stabilus ir net paaugo bei atitiko paklausą: 2021 m. pabaigoje sandėlyje buvo 1 207 būstai, 2020 m. baigėsi su 1 088 vnt., 2019 m. – 1 129 vnt.

Grafikas nr. 5: Vilniaus ir Kauno metinės būsto rinkos dinamika ir augimas 2017–2021 m. („Citus“ duom.)

Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB „Citus“

Rekomenduojame

Dėmesys sveikatai ir laisvė nuo technologijų: 2022-ųjų naujienos išmaniųjų namų rinkoje

Dėmesys sveikatai ir laisvė nuo technologijų: 2022-ųjų naujienos išmaniųjų namų rinkoje

Nuvilnijus svarbiausiai technologijų parodai pasaulyje „CES 2022”, kurioje pristatomos svarbiausios metų technologijų naujienos ir tendencijos, išmaniųjų namų rinka taip pat žengia į priekį – specialistai Lietuvoje diegia vis išradingesnius protingų namų sprendimus.  Kaip teigia išmaniųjų namų sistemų įmonės  „LIBERTI išmaniam gyvenimui“ vadovas ir šios srities ekspertas Raimondas Rakauskas, šiais metais dėmesys skiriamas kurti ne išmanius daiktus, o išmanius namus ir išmanų gyvenimą. Pasak jo, kai kurie Lietuvoje ir pasaulyje jau diegiami sprendimai […]

„Realco“ įsigijo sklypą Vilniaus Parodų g.

„Realco“ įsigijo sklypą Vilniaus Parodų g.

Viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Lietuvoje bendrovė „Realco“ įsigijo daugiau nei 2,4 ha žemės sklypą ir jame esančius statinius sostinės Parodų g. 1, kur norėtų vystyti gyvenamosios paskirties projektą. „Šią Lazdynų vietą matome kaip idealią vystyti gyvenamosios paskirties projektus, pretenduojančius tapti prestižiniais. Tai lemia ypatinga aplinka arti gamtos ir Neries upės, nedidelis atstumas iki miesto […]

Audros nuostoliai – šimtatūkstantiniai: nuplėšti stogai, išdaužti langai, apgadinti automobiliai

Audros nuostoliai – šimtatūkstantiniai: nuplėšti stogai, išdaužti langai, apgadinti automobiliai

Nuo ketvirtadienio Lietuvą alinančios audros šalies gyventojams atnešė šimtatūkstantinius nuostolius – padaryta žala gyvenamiesiems namams, transporto priemonėms, ūkiniams pastatams bei kieme laikomam žmonių turtui. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ šiuo metu yra rezervavusi daugiau beveik 200 tūkst. eurų gamtos stichijos padarytai žalai atlyginti. Meteorologams pranešant apie trečiadienį iki 20 m/s vėl sustiprėsiančius oro gūsius, draudikai mano, kad […]

Iš užsienio sugrįžusi šeima džiaugiasi gyvenimu šalia Utenos

Iš užsienio sugrįžusi šeima džiaugiasi gyvenimu šalia Utenos

Prieš aštuonerius metus Povilas Jankauskas kartu su žmona priėmė drąsų sprendimą. Jungtinėje Karalystėje gyvenusi šeima nusprendė sugrįžti į Lietuvą ir įsikūrė… visiškai šalia Utenos. Čia jie ne tik įkūrė nuosavą verslą, bet ir džiaugiasi kokybišku gyvenimu. Šešerius metus užsienyje gyvenusi pora į Lietuvą sugrįžo 2013-aisiais. Nors svarstė apie gyvenimą Vilniuje, Klaipėdoje ar Druskininkų kurorte, galiausiai […]

MERKO baigė restauruoti istorinį Kauno kareivinių pastatą

MERKO baigė restauruoti istorinį Kauno kareivinių pastatą

UAB Merko statyba baigė darbus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos inicijuotame projekte – bendrovė renovavo Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono kareivinių pastatą. Į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktam istoriniam statiniui remonto jau labai reikėjo – įtrūko sienos ir įgriuvo stogas, pats jis buvo avarinės būklės. „Kareivinės atnaujintos ne tik pagal paveldo reikalavimus, išlaikant istorinę […]

Seimo nario Kęstučio Masiulio pranešimas: parlamentaras siūlo nestatyti pareigūnų mokymo centro Vilniaus senamiestyje

Seimo nario Kęstučio Masiulio pranešimas: parlamentaras siūlo nestatyti pareigūnų mokymo centro Vilniaus senamiestyje

                      2022 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską, prašydamas įvertinti poreikį statyti naują pareigūnų mokymo centrą Vilniaus senamiestyje, Drujos gatvėje. „Numatytas sklypas naujam mokymų centrui yra prestižinėje vietoje, šalia Vizitiečių vienuolyno ir Misionierių bažnyčios. […]