Priešpaskutinis metų mėnuo buvo labai panašus į ankstesnius tris: lapkritį Vilniuje rezervuota 466 naujų būtų ir kotedžų, spalį – 454, rugsėjį ir rugpjūtį, atitinkamai, 437 ir 435. Didesnis skaičius rezervacijų, 633 buvo liepą, tiesa, birželį skaičius taip pat buvo panašus – 484. Jei tendencija nepasikeis ir gruodį, paskutinis ketvirtis gali būti prastesnis nei pernai ar užpernai, nors visų metų rezultatas jau dabar yra geriausias istorijoje.
Per 11 mėn. Vilniuje šiemet rezervuoti 7 254 nauji būstai (butai ir kotedžai), pernai per tą patį laikotarpį – 4 398 (per visus metus – 4 949), o 2019–aisiais – 5 817 (per visus metus – 6 178). Įprastai, šventinis laikotarpis, gruodį būsto rinkoje būdavo bene ramiausias per visus metus, tačiau pastarasis laikotarpis parodė, kad pandemijos metu ankstesnės tendencijos nebūtinai pasitvirtina.
Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika, 2019–2021 m. („Citus“ duom.)
Rinkoje pasirodė trys nauji projektai ir vienas naujas projekto etapas, tačiau naujų būstų pasiūla toliau mažėjo. Joje teliko 3 545 būstai, iš kurių rinktis gali pirkėjai. Didžiulį rinkos „alkį“ rodo ir rezultatai: naujai startavusiame „Citus“ projekte „Visi savi“ Vilniuje, Visorių g. per mažiau nei pusantro mėn. rezervuota jau beveik ketvirtadalis butų. Toks spaudimas augina ir kainas, nors statistika kol kas to ir nerodo, bet apsigauti nereikėtų.
Statistiškai, per mėnesį vidutinės kvadratinio metro būsto kainos naujuose projektuose sumažėjo: spalį jos siekė 2 427 Eur/kv. m, lapkritį – 2 311 Eur/kv. m. Tačiau „Citus“ analitikai aiškina, kad taip įvyko dėl pasiūloje sparčiai mažėjančios vidutinės ar aukštesnės klasės būstų pasiūlos ir santykinai žemesnės „sandėlį“ papildančių ekonominės klasės būstų kainos. Pastebima, kad realios kainos auga kiekvieną mėnesį.
Situaciją rinkoje kaitina ir skandalai bei rengiami teisės aktai
Lapkričio pabaigoje viešojoje erdvėje pasirodę informacija apie įtariamą korupciją už statybos leidimų išdavimą atsakingose institucijose. Jei ji pasitvirtins, tai taip pat negelbės naujų projektų badą kenčiančios Vilniaus rinkos.
„Esame pastebėję, kad statybas leidžiančių dokumentų išdavimas kartais būdavo vilkinamas ar stabdomas dėl keisčiausių priežasčių. Bet yra ir kita medalio pusė – tokie skandalai išgąsdina žmones, o specialistų ir taip trūksta, todėl kuriam laikui situacija gali tapti dar aštresnė, naujų projektų kelias iki pirkėjų taps dar sunkesnis. Žinoma, teisėsaugos tyrimas, tuo pačiu, ir džiugina: procesas turėtų tapti skaidresnis ir greitesnis, o tai, be abejonių, naudinga visam sektoriui“, – įsitikinęs „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Ilgalaikėje perspektyvoje neigiamų pasekmių turės ir parengtas valstybinės žemės įstatymo pakeitimas, kuriam įsigaliojus labai pakils valstybinės žemės sklypų kaina, o vietų plėtrai jau dabar trūksta. Š. Taručio skaičiavimu, Vilniuje iki 80 proc. būsto projektų plėtojami valstybinėje žemėje, o sklypų kaina, įsigaliojus įstatymui, galėtų išaugti nuo 75 iki 105 proc. jų rinkos vertės. 50 kv. m būstą tai pabrangintų 15–20 tūkst. eurų, skaičiuoja „Citus“ ekspertas.
Kaune nuotaikos – optimistiškesnės, bet kainos auga sparčiau nei sostinėje
Kaune lapkritis buvo vienas sėkmingiausių mėnesių šiemet: per mėnesį rezervuoti 152 nauji butai ir kotedžai, o rezultatyviausią mėnesį šiemet, rugpjūtį rezervacijų skaičius siekė 153. Vienuolikos mėnesių rezultatas su 1 158 rezervacijomis beveik pavijo 2019–uosius, kai per tą patį laiką rezervuoti 1 193 būstai, o per visus metus jų buvo 1 375. Pernai per tą patį laiką sutarta dėl 738 būstų pirkimo, o per metus savininkų sulaukė 806 nauji butai ir kotedžai.
Grafikas nr. 2: Kauno būsto rinkos dinamika, 2019–2021 m. („Citus“ duom.)
Tiesa, laikinojoje sostinėje per mėnesį rinkai nepatiektas nei vienas naujas projektas, todėl ir pasiūla, iki šiol santūriai augusi, smuktelėjo nuo 1 376 iki 1 200 būstų. Per tą patį laiką vidutinės kainos Kaune šoktelėjo akivaizdžiai ir priartėjo prie sostinės: nuo 1 911 Eur/kv. m net iki 2 114 Eur/kv. m.
Grafikas nr. 3: Naujų būstų pasiūlos dinamika Vilniuje ir Kaune, 2021 m. („Citus“ duom.)
Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB „Citus”
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]