Nors Lietuvoje – pats vasaros įkarštis, o ir orai šiemet, bent jau iki šiandien, vasarotojams buvo itin palankūs, tačiau sostinės būsto rinka vėl stiebiasi aukštyn. Per liepą čia rezervuoti 633 nauji butai ir kotedžai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu (307) ir 30 proc. daugiau nei 2019 m. (483). Tuo tarpu Kaune praėjusį mėnesį pasiektas šių metų antirekordas – vos 50 naujų būstų. Taigi mėnesinio rinkos dydžio skirtumas tarp Vilniaus ir Kauno viršijo 12 kartų – tokio didelio dar nėra buvę.
„Vertinant visų septynių mėnesių Vilniaus būsto rinkos dinamiką, ji šiais metais yra aukštesnė, tačiau trajektorija visiškai atitinka „Citus“ paskutinių metų stebėsenos duomenis. Ir tai rodo kelis dalykus. Pirmiausia, manau, galima drąsiai teigti, jog rinka nebesmuks žemiau ankstesnių metų kartelės. Antra, panašu, kad rinka stabilizavosi ir staigių pokyčių kainos ar pardavimų srityse nebeturėtume stebėti. Tai turėtų džiuginti visus“, – skaičiuoja išskirtinių būsto projektų Vilniuje ir Kaune valdymo įmonės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Jis taip pat pastebi, kad rinkos dydžio prasme, sostinė pasiekė panašių į Vilniaus Šiaurės bei Centrinės Europos miestų lygį – kol kas septynių mėnesių rezultatas (5 462 naujų būstų rezervacijos) yra 50 proc. aukštesnis nei užpernai ir sudaro apie 780 rezervacijų per mėnesį. 2019 m. vidutiniškai per mėnesį buvo rezervuojama 518 būstų.
„Citus“ analitikų duomenimis, po ilgo laiko pasiūla beveik pasivijo paklausą: per mėnesį naujuose projektuose ar jų etapuose rinkai buvo pasiūlyta virš 600 būstų ir sandėlį liepos gale sudarė 3 868 nauji būstai, tuo tarpu birželio gale – 3 898. Visgi, dalis rezervacijų liepą „sukrito“ iš ankstesnių mėnesių, pasiūla, realiai, turėjo net paaugti, todėl galima tikėtis stabilumo ir pastovumo rinkoje artimiausiu metu.
Tai patvirtina ir faktas, kad liepą „Citus“ fiksavo net statistinį vidutinės kainos pirminėje Vilniaus būsto rinkoje sumažėjimą: praėjusį mėnesį kvadratinis metras naujuose projektuose kainavo vidutiniškai 2 353 eurus, birželį – 2 365 Eur.
„Tačiau vertinant absoliučius skaičius galima šiek tiek apsigauti: matome, kad rinkoje praėjusį mėnesį daugiau atsirado ekonominio ar vidutinio segmento turto, kurio kaina – žemesnė. Tačiau tai vis tiek indikuoja, kad kainos stabilizavosi. Didžiausio aktyvumo periodu – kovą ir balandį – per mėnesį kainos paaugo 4,5–5,1 proc., o paskutinius tris mėnesius augimas svyruoja nuo statistinių -0,5 proc. iki 1,8 proc.“, – pažymi „Citus“ ekspertas.
Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika 2019–2021 m.
Kaune, kaip minėta, liepą rezervuota vos 50 naujų butų ir kotedžų. Žemesnis rezultatas fiksuotas tik pernai, rinkos sąstingio laikotarpiu – balandžio bei gegužės mėn. Ir 2019 m., ir šiemet visais mėnesiais pardavimai buvo gausesni, o būtent liepą užpernai buvo užfiksuotas antras geriausias rezultatas Kaune per visą istoriją – 173 naujų butų ir kotedžų rezervacijos.
„Nenuostabu, kad ir būsto sandėlis laikinojoje sostinėje pildosi greičiau: nuo birželio pabaigos iki liepos galo jis padidėjo 14 proc. – nuo 1 049 iki 1 200. Kainos Kaune šiemet auga greičiau nei Vilniuje, tačiau Kaune labai sumažėjo rinka, todėl net vienas projektas gali labai reikšmingai pakeisti bendrą kainų lygį. Nemanau, kad būtent tai sąlygojo tokį žemą rinkos aktyvumą, todėl galiu tik daryti prielaidą, jog kauniečiai labai aktyviai atostogauja ir prie būsto paieškų grįš rudenį“, – juokauja Š. Tarutis.
Grafikas nr. 2: Kauno būsto rinkos dinamika 2019–2021 m.
Grafikus ir papildomų teminių iliustracijų (būsto projektų, statybų nuotraukų) galite parsisiųsti čia – https://we.tl/t-yo1K6AyQPT. Naudojant prašome nurodyti, kad nuotraukos priklauso „Citus“.
Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB „Citus”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]