Būsto rinkos kryptys: ką pirkėjai rinkosi 2025 metais ir ko tikisi ateityje

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos būsto rinka patyrė didelių svyravimų, tačiau 2025-ieji tapo kilimo etapu. Pasiūla ir paklausa vėl susibalansavo, o pirkėjai į rinką grįžo ne vien domėtis, bet ir aktyviai sudaryti sandorius. Kokie sprendimai dominavo praėjusiais metais, kas lėmė pirkėjų elgsenos pokytį ir kokios tendencijos formuos būsto rinką artimiausiu metu, apžvelgia „YIT Lietuva“ NT marketingo ir pardavimų vadovė Jurga Vilkenė.

2025 metai bendrovei „YIT Lietuva“ buvo antri aktyviausi per pastarąjį dešimtmetį. Per metus parduoti 406 butai – beveik 70 proc. daugiau nei 2024-aisiais. Vilniuje parduoti 190, Kaune – 216 butų. Aktyviausi buvo metų pradžios ir rudens mėnesiai – sausį fiksuoti 52 sandoriai, spalį – 50, o kovą ir lapkritį – po 46.

Įmonės rezultatai atspindi ir bendrą rinkos vaizdą. Pagal viešai skelbiamus duomenis vien per pirmuosius devynis 2025 metų mėnesius Vilniuje ir Kaune parduota daugiau naujos statybos butų nei per visus 2024 metus. Vilniuje kas mėnesį buvo nuperkama po 400–600 ar daugiau naujų butų, Kaune – iki 200 per mėnesį. Pasiūla taip pat augo: metų pabaigoje rinkoje buvo 5260 butų Vilniuje ir 1347 Kaune, o „YIT Lietuva“ portfelyje – apie 240 butų. Pasak J. Vilkenės, tai rodo ne tik rinkos aktyvumą, bet ir reikšmingą pirkėjų elgsenos pokytį.

„2024-aisiais tiek bankai, tiek patys pirkėjai į NT įsigijimą žiūrėjo gerokai atsargiau – sprendimus stabdė išaugusios palūkanos būsto paskoloms, kalbos apie geopolitinę situaciją ir užsienio rinkų problemas. 2025 metais matėme visai kitą vaizdą– palankesnės finansavimo sąlygos ir mažėjančios palūkanos grąžino pirkėjų pasitikėjimą“, – sako ekspertė.

Anot jos, šiandien pirkėjai mažiau abejoja ir nebeatideda sprendimų, nes supranta, jog ilgalaikėje perspektyvoje kainos augs. Ypač išryškėjo jaunesnių pirkėjų aktyvumas – būstas perkamas ne tik gyvenimui, bet ir kaip investicija. Anot J. Vilkenės, dažniausiai tai nedideli dviejų kambarių butai, į kuriuos žiūrima kaip į laikiną etapą, vėliau planuojant juos parduoti ar išnuomoti ir pereiti prie erdvesnio būsto. Renkantis itin svarbus tampa likvidumas – galimybė lengvai realizuoti turtą ateityje.

„Pirkėjai šiuo metu labiausiai domisi būstu iki 200 tūkstančių eurų Vilniuje ir iki 300 tūkstančių Kaune. Pagal perkamiausius plotus skirtumai taip pat aiškūs – Vilniuje tai apie 48 kv. metrai, Kaune – apie 54. Tačiau svarbiausias kriterijus šiandien yra ne plotas, o išplanavimas. Funkcionalumas tapo lemiamu veiksniu“, – pabrėžia J. Vilkenė.

Kaip pasikeitė lūkesčiai būstui

Šis pokytis tiesiogiai veikia ir projektavimo sprendimus. Anksčiau ne tik tarp pirmąjį būstą įsigyjančių žmonių dominavę dviejų kambarių butai nebėra vienintelis rinkos pagrindas – daugiau pirkėjų ieško trijų ar keturių kambarių būsto, net jei bendras būsto plotas nėra didelis.

„Viename projekte, kurį pradėsime vystyti po kelerių metų, iš pradžių buvome suplanavę įprastą dviejų kambarių butų dominavimą. Tačiau matydami augantį susidomėjimą erdvesniais variantais, sprendimus pakoregavome – padidinome 3–4 kambarių butų dalį. Praktika rodo, kad dalyje projektų tokie butai išperkami greičiausiai“, – sako ekspertė.

Keičiasi ir pirkėjų požiūris į vietą. Anot J. Vilkenės, centras nebėra automatinis prioritetas – vis svarbesnė tampa gyvenimo kokybė aplink būstą: mokyklos, darželiai, žaliosios zonos, mažesnis eismas ir triukšmas. „Vadovaujamės 15 minučių miesto koncepcija jau ne vienerius metus. Klientams svarbu, kad kasdieniai poreikiai būtų pasiekiami šalia namų, todėl didesniuose projektuose planuojame ne tik gyvenamuosius namus, bet ir komercines patalpas. Kartu pirkėjams svarbūs ir kiti gyvenimo kokybę kuriantys sprendimai – kiemai be automobilių, vaikų žaidimų aikštelės, žaliosios erdvės“, – pažymi ji.

Didelę reikšmę įgauna ir techniniai sprendimai. A++ energinė klasė šiandien laikoma norma, o ne išskirtinumu. Pirkėjai aktyviai domisi rekuperacine sistema, atskirai kambariuose reguliuojamomis šildomomis grindimis, išmania energijos kontrole. „Žmonės nori kuo mažiau rūpesčių įsikėlus, todėl mes daugiau dėmesio skiriame techninių sprendimų išpildymui ir siūlome didesnės apimties nei įprasta rinkoje dalinę PLUS apdailą. Būsto pirkėjui nebereikia sukti galvos dėl elektros išvedžiojimo ar inžinerinių sistemų išdėstymo klausimų, tai dažnai nusveria emocinį pasirinkimą“, – sako J. Vilkenė.

Kartu ryškėja ir nauji, anksčiau rečiau akcentuoti lūkesčiai. Daugiau klientų nei anksčiau teiraujasi apie kondicionierių įsirengimo galimybes, elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, o renkantis būstą vis dažniau ieškoma galimybės patogiai įsirengti darbo zoną, net jei tai nėra atskiras kambarys.

Lūkesčiai tvarumui ir įsigijimo procesui

Panašiai pirkėjai mąsto ir apie tvarumą – pasak J. Vilkenės, vertindami tvarumą žmonės pirmiausia akcentuoja praktiškus dalykus. „YIT Lietuva“ atliekamos pirkėjų apklausos atskleidė, kad 64 proc. nurodo, jog jiems svarbios žaliosios erdvės, 55 proc. – pastato ilgaamžiškumas, 52 proc. – triukšmo mažinimas, o 48 proc. – medžiagų kokybė ir patvarumas.

Sprendimą pirkti dažniausiai lemia tokie veiksniai kaip žaliosios zonos (72 proc.), patogus viešasis transportas (65 proc.), A++ energinė klasė (63 proc.) ir atliekų rūšiavimo galimybės (61 proc.). Maždaug pusei pirkėjų svarbūs ir atsinaujinančios energijos šaltiniai bei išmaniosios taupymo technologijos. Naujuose būsto projektuose 75 proc. apklaustųjų norėtų, kad ant pastatų būtų įrengtos saulės baterijos, 46 proc. – kad būtų naudojamas geoterminis šildymas, o 41 proc. vertina lietaus vandens surinkimo sistemas.

Tarp išskirtinių, bet vis dažniau aptariamų lūkesčių – ir civilinės saugos sprendimai. Kaip rodo apklausos, net trečdalis pirkėjų (33 proc.) sakė, kad būtų pasirengę mokėti daugiau už būstą, jei projekte būtų įrengta priedanga ar kita apsaugos infrastruktūra. Galiausiai, vis dažniau akcentuojama ir įsigijimo proceso kokybė. Pirkėjai tikisi aiškaus, skaidraus ir prognozuojamo sandorio – nuo techninių projektavimo detalių iki galimybės derinti individualius poreikius. 

„Mūsų komandos darbas šiandien – ne tik projektuoti butus, bet ir prognozuoti bei atliepti pirkėjų lūkesčius. Būste, kurį statome dabar, žmogus gyvens po metų ar dvejų. Todėl planuojame detaliai – nuo kambarių išdėstymo iki elektros taškų. Pirkėjas nori žinoti, ką gaus, už ką moka ir ką galės prisitaikyti pagal save“, – apibendrina J. Vilkenė. Anot jos, būtent toks nuoseklus, į ateitį orientuotas požiūris leidžia bendrovei išlaikyti stabilumą ir pasitikėjimą rinkoje – 2026 metais „YIT Lietuva“ mini 60 metų veiklos sukaktį.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ Vilniuje vysto „Naujojo Skanseno“, „Virš šilų“ ir  „Sutartinės“ kvartalus, Kaune įmonė tęsia „Piliamiesčio“ ir „Matau Kauną“ plėtrą. Bendrovė taip pat aktyviai vykdo gatvių rekonstrukcijos bei kitus infrastruktūros darbus visoje Lietuvoje, įgyvendina prekybos centro „Mada“ rekonstrukciją, atlieka kitus komercinės paskirties pastatų rangos darbus. 

Pranešimą paskelbė: Greta Mejerytė, UAB „INK agency“