„Citus“ analitikai skaičiuoja, kad praėjusį mėnesį Vilniaus pirminė rinka užfiksavo dar didesnį rezervacijų skaičių: balandį susitarta dėl 1 142 naujų butų ir kotedžų pardavimo. Praėjusį kovą rezervuotai 966 būstai, 2020 m. balandį, kai buvo pasiektas pandeminės rinkos „dugnas“ – vos 50 būstų, 2019 m. tą patį mėnesį – 646.
„Toliau stebime spartų rinkos augimą. Jam prielaidų yra nemažai: ir mažėjanti pasiūla, ir augančios kainos, ir gera gyventojų finansinė padėtis bei gerėjantys lūkesčiai, – sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis. – Būsto rinkoje apie pusė operacijų atliekama nuosavais pinigais – be bankų finansavimo. Pinigų tikrai yra, santaupos auga, o laikyti jas bankuose kol kas nėra patrauklu. Be to, šiuo metu didžioji dalis pasiūlos sudaro pradinėse stadijose esantys projektai, todėl rezervacijos notarinėmis sutartimis virs tik maždaug po 1–1,5 metų. Rezervacinės sutarties sudarymui dažnai reikia santykinai nedidelės sumos, o geri finansiniai ir ekonominiai lūkesčiai leidžia lengvai priimti sprendimą pirkti.“
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, balandžio mėnesį ir vartotojų lūkesčiai, ir ketinimai pirkti ar įsigyti NT, ir laikotarpio vertinimas, kaip tinkamo įsigyti didesnius pirkinius, bei taupyti ir, svarbiausia, sutaupyti buvo bene aukščiausi nuo 2020 m. pradžios.
Š. Taručio manymu toks staigus augimas kaitina visą rinką ir visose grandyse „įsuka“ kainų augimą: būsto kainas šokdina ne tik tiesioginė būstų paklausa, tačiau ir dėl didelės paklausos bei natūraliai augančios statybos darbų, medžiagų sąnaudos.
Pasiūla sostinėje ir toliau nespėja su paklausa. Balandžio pabaigoje miesto naujo būsto sandėlį sudarė 4 091 būstas, o kovą jų dar buvo 4 379. Prieš metus pasiūla viršijo 5 000 būstų.
Iš kitos pusės, fundamentalūs faktoriai – tokie kaip ekonomikos augimo prognozės, rinkos branda, skolinimosi politika – leidžia tikėtis ilgalaikės stabilizacijos scenarijaus, o ne nuosmukio.
„Jei naujo būsto bazė būtų finansuojama vien ar didžiąja dalimi paskolomis, situacija per ilgesnį laiką taptų grėsminga ir formuotųsi burbulas. Kol kas matome, kad reikšmingai išaugo savų lėšų dalis, o tai didina situacijos stabilumą ir mažina burbulo riziką. Susibalansavus būsto poreikiui ir pirkėjų lūkesčiams, atsistačius pasiūlai turėtų ateiti stabilizacijos laikotarpis. Manau, kad to sulauksime per ateinančius 12 mėnesių“, – prognozuoja ekspertas.
Kaunas nenustebino – rezervacijų skaičius auga santūriai
„Citus“ atstovo vertinimu, Kaune rinka auga vangiau. Čia ir po pirmojo karantino, ir įsibėgėjus antrajam, kai sostinėje rezultatai jau antakius kilnoti ėmė ekspertams, rezervuotų būstų skaičius keitėsi nežymiai, rezultatai bangavo.
Kaune per mėnesį rezervuoti 129 nauji butai ir kotedžai. Praėjusį mėnesį rezervacijų skaičius buvo labai panašus – 124. Praėjusių metų balandžio mėn. laikinojoje sostinėje sutarta dėl 33, 2019 m. balandį – dėl 104 naujų būstų.
Pasiūla mažėja ir Kaune. Tai rodo, kad naujų projektų čia – trūksta. Balandžio gale pasiūlą sudarė 862, prieš mėnesį – 955. Prieš metus sandėlyje buvo per 1 000 naujų būstų.
„Šiuo laikotarpiu aiškiausiai pamatėme būsto rinkos skirtumus tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų. Vilniuje ne tik rinka keleriopai didesnė už Kauno, bet sparčiau auga gyventojų skaičius, telkiasi didžioji dalis Lietuvoje BVP sukuriančių verslų, todėl rinka – daug gyvybingesnė. Manau, kad Kaunas kol kas nerodo savo potencialo, bet tam yra ir ne tokių akivaizdžių, su miesto savivalda, strategija ir plėtros prioritetais susijusių priežasčių“, – kalba specialistas.
Šių metų „čempionas“ – „PaJustis“
„Citus“ valdomuose projektuose balandį rezervuota 40 naujų būstų – 28 Vilniuje ir 12 Kaune. Tai mažesnis rezultatas nei ankstesniais šių metų mėnesiais, tačiau ne atsitiktinai. Vilniuje daugiausia rezervuota projekte „PaJustis“ – 17 butų ir kotedžų. Projekte per ketvirtį jau rezervuotas 81 butas ir kotedžas. Viso būsimus šeimininkus rado 73 proc. šiuo metu parduodamų 1–3 etapų būstų.
Dar 6 butai rezervuoti projekte „Link Ten“, 4 – „Miško arduose“. Taip pat rezervuotas paskutinis likęs „Būk čia“ būstas. Kaune susitarta su 7 būsimais „Klevų namų“ bei 5 „Radio city“ gyventojais.
„Matydami rinkos situaciją, toliau laikomės politikos dirbtinai jos nekaitinti. Pavyzdžiui, netaikome ypač mažų rezervacijos mokesčių, kurie viliotų pirkėjus priimti nepamatuotus sprendimus. Taip pat priėmėme kitų sprendimų, siekdami, kad mūsų pardavimų skaičius nebūtų išpūstas, o žmonės būstą įsigytų gerai pasvėrę savo galimybes ir poreikius. Taip pat intensyviai ruošiamės naujiems projektams, kurie didins pasirinkimo galimybes mūsų klientams ir pildys Vilniaus būsto sandėlį ir gerins pasiūlos–paklausos balansą, kuris mažins rinkos burbulo grėsmę“, – kalba „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Š. Tarutis.
Skaičiai ir faktai
Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB „Citus”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]