Būsto klasės: riba tarp gyvenamųjų projektų kokybės Vilniuje blanksta

1

Būsto klasės: riba tarp gyvenamųjų projektų kokybės Vilniuje blanksta

Kylant pragyvenimo lygiui sostinėje auga ne tik nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų galimybės, bet ir poreikiai – besirenkantys ekonominės klasės būstą neretai reikalauja prestižiniams projektams būdingų sprendimų. Tai trina ribas tarp būsto klasių, kurias aiškiau identifikuoja nebent kaina.

NT plėtros bendrovės „Omberg“ pardavimų ir klientų patirčių vadovės Editos Gudauskienės teigimu, kartais yra painiojamos sąvokos „būsto klasė“ ir „energinė klasė“. Pastaroji paprastai nurodo, kaip taupiai ir efektyviai pastatas naudoja energiją, o būsto klasę lemia pastato lokacija mieste, išplanavimas, plotas, išlaikymo sąnaudos, medžiagų kokybė, siūlomas gerbūvis.

Dažnai būstų klasės skirstomos į ekonominę, vidutinę ir prestižinę. Tai, kokiai klasei priklauso būstas, įprastai iš pirmo žvilgsnio galima pamatyti pagal jo kainą. Ekonominių būstų kaina siekia apie 1,7 tūkst. Eur/kv. m, vidutinės – apie 2,2 tūkst. Eur/kv. m, prestižinės – maždaug 3 tūkst. Eur/kv. m.

Priklauso nuo rajono

Būsto kainai, o tuo pačiu priskyrimui vienai ar kitai klasei, daug įtakos turi projekto vieta mieste. Kalbant apie Vilnių, naujos statybos prestižinės klasės būstų daugiausia yra, visų pirma, centriniuose rajonuose  Senamiestyje, Užupyje, Žvėryne, Naujamiestyje. Taip pat prestižinių būstų galima daugiau rasti žaliomis erdvėmis pasižyminčiuose Antakalnio, Valakupių, Turniškių rajonuose.

„Šiose vietose kvadratinio metro kaina įprastai svyruoja apie 3 tūkst. Eur/kv. m. Jeigu viename iš išvardintų rajonų radote naujo būsto projektą, kurio kaina gerokai mažesnė – verta atidžiai pasidomėti, ar tikrai viskas su tokiu projektu tvarkoje. Pavyzdžiui, ar siūlomas būstas tikrai yra gyvenamosios paskirties. Žemesnę kainą nei įprastai gali lemti ir prasta statybų kokybė“,  aiškina E. Gudauskienė.

Vidutinės klasės būstai koncentruojasi šiek tiek tolimesnėje dalyje nuo centro esančiuose gerą infrastruktūrą turinčiuose rajonuose  Šeškinėje, Viršuliškėse, Baltupiuose, Žirmūnuose, Šnipiškėse. Taip pat jų galima rasti Markučiuose, Burbiškėse ir Naujininkuose.

„Kituose Vilniaus rajonuose dominuoja ekonominės klasės būstai, kurių kaina siekia maždaug 1,7 tūkst. eurų. Daugiausia pastaruoju metu šios klasės būstų kyla Bajoruose, Pilaitėje, Lazdynėliuose, Pašilaičiuose. Tai yra, rajonuose, kurie yra toliau nuo centro, bet kuriuos galima pasiekti pagrindinėmis miesto „arterijomis“, kaip Geležinio Vilko g., Narbuto g., Vakarinis aplinkkelis“,  kalba E. Gudauskienė.   

Nyksta ribos

Kiti požymiai, galintys lemti būsto klasę, yra projekto architektūra, statybinės medžiagos, NT plėtotojo sukuriamos papildomos vertės gyventojams, pavyzdžiui, bendros erdvės, aplinkos apželdinimas, saugyklos dviračiams ir pan.

„Įprastai prestižinės klasės būsto pirkėjai be aukštos kokybės ieško ir originalumo, tad tokie projektai pasižymi išskirtine pastato išorės ir vidaus architektūra, unikaliais eksterjero ir interjero elementais, aukštomis lubomis, pažangiomis technologijomis“,  sako E. Gudauskienė.

Žvelgiant į ekonominės ir vidutinės klasės būsto projektus rasti skirtumų darosi vis sudėtingiau.

„Vilniuje pragyvenimo lygis stipriai auga, tad net ir ekonominės klasės pirkėjai nebesitenkina „ekonominiais“ sprendimais. Jie reikalauja tokios pat kokybės, kaip ir aukštesnių klasių būstų pirkėjai. Dėl to ribos tarp ekonominės ir vidutinės būsto klasių, kokybės ir papildomų naudų požiūriu, nyksta“, – sako E. Gudauskienė.

Abiejų klasių pirkėjai nori gyventi aukštos kokybės projektuose, kuriuose jie galėtų leisti laiką kartu su šeima, būtų erdvės vaikams. Pasak E. Gudauskienės, jie taip pat nori saugumo, pavyzdžiui, kad gyvenamosios teritorijos būtų uždaros ir stebimos vaizdo kameromis. Taip pat itin svarbu – įvairios automobilių stovėjimo vietų galimybės.

Ekonominė klasė ieško praktiškumo ir bendruomenės

Ekonominės klasės pirkėjai iš kitų segmentų ypač ryškiai išsiskiria racionalumo poreikiu.

„Pastarųjų būsto erdvė turi būti kompaktiška, bet funkcionali ir patogiai suplanuota, o jos išlaikymas turi pasižymėti minimaliomis sąnaudomis. Taip pat naujakuriai nori ne tik gauti visas paslaugas šalia namų, bet ir pačiuose namuose turėti draugišką kaimynų bendruomenę, su kuria galėtų turiningai leisti laisvalaikį neišeidami už projekto ribų“,  sako E. Gudauskienė.

Dėl to, kai kurie ekonominės klasės NT plėtotojai investuoja į bendras erdves ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Daug rūpesčio skiriama tam, kad projekto architektūra pasižymėtų jaukumu, o aplinkinė teritorija būtų gražiai apželdinta.

„Paradoksalu, tačiau ekonominės klasės pirkėjai neretai turi daugiau lūkesčių būstui nei aukštesnių klasių segmento klientai, o NT plėtotojai įdeda labai daug pastangų kurdami ekonominės klasės projektams papildomas vertes. Tad pirkėjai mokėdami „ekonominę“ kainą gauna žymiai daugiau nei tikėjosi“, – sako E. Gudauskienė.

Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Būsimus Kauno studentus pasitiks modernizuota Studentų gatvė

Būsimus Kauno studentus pasitiks modernizuota Studentų gatvė

Nuotraukos: https://we.tl/t-zdfpFcg9OZ Ateinančius mokslo metus KTU studentų miestelis pasitiks dar labiau atsinaujinęs – šiandien įvykęs miesto savivaldybės ir KTU atstovų susitikimas simbolizavo Studentų gatvės atnaujinimo darbų pabaigą. Su savivaldybės vadovais susitikę Kauno technologijos universiteto (KTU) vadovai ne tik apžiūrėjo modernėjantį universiteto miestelį, bet ir aptarė tolimesnes bendradarbiavimo galimybes. Pasak KTU rektoriaus Eugenijaus Valatkos, Kaunas ir toliau […]


SCHÖCK SCONNEX efektyviai blokuoja šalčio tiltus ir suteikia kūrybinę laisvę architektams 

SCHÖCK SCONNEX efektyviai blokuoja šalčio tiltus ir suteikia kūrybinę laisvę architektams 

Apie 40 % visų šalčio tiltų pastate susidaro dėl sienų ir kolonų. Ir tai lemia apie 10 % šildymo energijos nuostolių. Vokietijos įmonė SCHÖCK BAUTEILE GmbH sukūrė ir rinkai pasiūlė tvarių, patogių ir aukštos kokybės sprendimų – SCHÖCK SCONNEX gaminių asortimentą, prisidedantį prie tvaraus pastato koncepcijos. SCHÖCK SCONNEX gaminiai ne tik sumažina sienų ir kolonų […]


Tauragėje įsibėgėja daugiafunkcio sporto ir kultūros centro statybos – įkasta simbolinė laiko kapsulė

Tauragėje įsibėgėja daugiafunkcio sporto ir kultūros centro statybos – įkasta simbolinė laiko kapsulė

Tauragėje įsibėgėja daugiafunkcio sporto ir kultūros centro statybos – įkasta simbolinė laiko kapsulė Gegužės 17 d. oficialiai pažymėtas Tauragės daugiafunkcės arenos antrasis statybų etapas –  į būsimus sporto ir kultūros centro pamatus įkasta simbolinė laiko kapsulė ateities kartoms. Tikimasi, kad itin laukta ir regionui svarbi arena įneš dar daugiau kultūros ir galimybių sportuoti į visos […]


„BeMyBond“ platforma pradėjo platinti „EIKA“ grupės projekto obligacijas

„BeMyBond“ platforma pradėjo platinti „EIKA“ grupės projekto obligacijas

Pirmoji Lietuvoje obligacijų platforma „BeMyBond“ pradėjo platinti „EIKA“ grupės būsto projekto „Užupio personos“ 1 mln. Eur vertės obligacijų emisiją. Obligacijų metinė palūkanų norma – 9%, trukmė – 18 mėn., o investuoti galima elektroniniu būdu per platformą nuo 1 000 Eur. „Užupio personų“ obligacijų emisija bus platinama iki gegužės 29 d., arba iki bus surinkta planuojama […]


Varėnos r. investuos į infrastruktūros plėtrą: pasirašytas susitarimas dėl 2024–2029 m. Alytaus regiono funkcinės zonos strategijos

Varėnos r. investuos į infrastruktūros plėtrą: pasirašytas susitarimas dėl 2024–2029 m. Alytaus regiono funkcinės zonos strategijos

Gegužės 8 d. tapo istorine ir labai svarbia diena Varėnos kraštui – Merkinės dvarvietėje buvo pasirašytas ilgalaikis susitarimas dėl 2024–2029 m. Alytaus regiono funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo Alytaus miesto, Druskininkų, Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonuose. „Džiaugiuosi, kad pagaliau, po ilgų diskusijų pasiekėme susitarimą. Alytaus regiono savivaldybės kartu investuos į funkcinės zonos infrastruktūrą ir paslaugų tinklo […]


Ar įmanoma pritaikyti XX a. architektūrą šiandienos ir ateities poreikiams?

Ar įmanoma pritaikyti XX a. architektūrą šiandienos ir ateities poreikiams?

XX a. architektūros tyrimai Lietuvoje įgauna naujų atspalvių – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultete gegužės 9–10 dienomis vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Netobulas Modernizmas“. „Netobulas“ sukūrė erdvę liberaliai diskusijai, kuri būtina, norint statyti profesinius tiltus tarp žmonių iš skirtingų kultūrinių, geografinių, ekonominių kontekstų, ir pakviesti visus atvirai klausti bei ieškoti atsakymų: ką daryti […]