Būsto klasės: riba tarp gyvenamųjų projektų kokybės Vilniuje blanksta

1

Būsto klasės: riba tarp gyvenamųjų projektų kokybės Vilniuje blanksta

Kylant pragyvenimo lygiui sostinėje auga ne tik nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų galimybės, bet ir poreikiai – besirenkantys ekonominės klasės būstą neretai reikalauja prestižiniams projektams būdingų sprendimų. Tai trina ribas tarp būsto klasių, kurias aiškiau identifikuoja nebent kaina.

NT plėtros bendrovės „Omberg“ pardavimų ir klientų patirčių vadovės Editos Gudauskienės teigimu, kartais yra painiojamos sąvokos „būsto klasė“ ir „energinė klasė“. Pastaroji paprastai nurodo, kaip taupiai ir efektyviai pastatas naudoja energiją, o būsto klasę lemia pastato lokacija mieste, išplanavimas, plotas, išlaikymo sąnaudos, medžiagų kokybė, siūlomas gerbūvis.

Dažnai būstų klasės skirstomos į ekonominę, vidutinę ir prestižinę. Tai, kokiai klasei priklauso būstas, įprastai iš pirmo žvilgsnio galima pamatyti pagal jo kainą. Ekonominių būstų kaina siekia apie 1,7 tūkst. Eur/kv. m, vidutinės – apie 2,2 tūkst. Eur/kv. m, prestižinės – maždaug 3 tūkst. Eur/kv. m.

Priklauso nuo rajono

Būsto kainai, o tuo pačiu priskyrimui vienai ar kitai klasei, daug įtakos turi projekto vieta mieste. Kalbant apie Vilnių, naujos statybos prestižinės klasės būstų daugiausia yra, visų pirma, centriniuose rajonuose  Senamiestyje, Užupyje, Žvėryne, Naujamiestyje. Taip pat prestižinių būstų galima daugiau rasti žaliomis erdvėmis pasižyminčiuose Antakalnio, Valakupių, Turniškių rajonuose.

„Šiose vietose kvadratinio metro kaina įprastai svyruoja apie 3 tūkst. Eur/kv. m. Jeigu viename iš išvardintų rajonų radote naujo būsto projektą, kurio kaina gerokai mažesnė – verta atidžiai pasidomėti, ar tikrai viskas su tokiu projektu tvarkoje. Pavyzdžiui, ar siūlomas būstas tikrai yra gyvenamosios paskirties. Žemesnę kainą nei įprastai gali lemti ir prasta statybų kokybė“,  aiškina E. Gudauskienė.

Vidutinės klasės būstai koncentruojasi šiek tiek tolimesnėje dalyje nuo centro esančiuose gerą infrastruktūrą turinčiuose rajonuose  Šeškinėje, Viršuliškėse, Baltupiuose, Žirmūnuose, Šnipiškėse. Taip pat jų galima rasti Markučiuose, Burbiškėse ir Naujininkuose.

„Kituose Vilniaus rajonuose dominuoja ekonominės klasės būstai, kurių kaina siekia maždaug 1,7 tūkst. eurų. Daugiausia pastaruoju metu šios klasės būstų kyla Bajoruose, Pilaitėje, Lazdynėliuose, Pašilaičiuose. Tai yra, rajonuose, kurie yra toliau nuo centro, bet kuriuos galima pasiekti pagrindinėmis miesto „arterijomis“, kaip Geležinio Vilko g., Narbuto g., Vakarinis aplinkkelis“,  kalba E. Gudauskienė.   

Nyksta ribos

Kiti požymiai, galintys lemti būsto klasę, yra projekto architektūra, statybinės medžiagos, NT plėtotojo sukuriamos papildomos vertės gyventojams, pavyzdžiui, bendros erdvės, aplinkos apželdinimas, saugyklos dviračiams ir pan.

„Įprastai prestižinės klasės būsto pirkėjai be aukštos kokybės ieško ir originalumo, tad tokie projektai pasižymi išskirtine pastato išorės ir vidaus architektūra, unikaliais eksterjero ir interjero elementais, aukštomis lubomis, pažangiomis technologijomis“,  sako E. Gudauskienė.

Žvelgiant į ekonominės ir vidutinės klasės būsto projektus rasti skirtumų darosi vis sudėtingiau.

„Vilniuje pragyvenimo lygis stipriai auga, tad net ir ekonominės klasės pirkėjai nebesitenkina „ekonominiais“ sprendimais. Jie reikalauja tokios pat kokybės, kaip ir aukštesnių klasių būstų pirkėjai. Dėl to ribos tarp ekonominės ir vidutinės būsto klasių, kokybės ir papildomų naudų požiūriu, nyksta“, – sako E. Gudauskienė.

Abiejų klasių pirkėjai nori gyventi aukštos kokybės projektuose, kuriuose jie galėtų leisti laiką kartu su šeima, būtų erdvės vaikams. Pasak E. Gudauskienės, jie taip pat nori saugumo, pavyzdžiui, kad gyvenamosios teritorijos būtų uždaros ir stebimos vaizdo kameromis. Taip pat itin svarbu – įvairios automobilių stovėjimo vietų galimybės.

Ekonominė klasė ieško praktiškumo ir bendruomenės

Ekonominės klasės pirkėjai iš kitų segmentų ypač ryškiai išsiskiria racionalumo poreikiu.

„Pastarųjų būsto erdvė turi būti kompaktiška, bet funkcionali ir patogiai suplanuota, o jos išlaikymas turi pasižymėti minimaliomis sąnaudomis. Taip pat naujakuriai nori ne tik gauti visas paslaugas šalia namų, bet ir pačiuose namuose turėti draugišką kaimynų bendruomenę, su kuria galėtų turiningai leisti laisvalaikį neišeidami už projekto ribų“,  sako E. Gudauskienė.

Dėl to, kai kurie ekonominės klasės NT plėtotojai investuoja į bendras erdves ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Daug rūpesčio skiriama tam, kad projekto architektūra pasižymėtų jaukumu, o aplinkinė teritorija būtų gražiai apželdinta.

„Paradoksalu, tačiau ekonominės klasės pirkėjai neretai turi daugiau lūkesčių būstui nei aukštesnių klasių segmento klientai, o NT plėtotojai įdeda labai daug pastangų kurdami ekonominės klasės projektams papildomas vertes. Tad pirkėjai mokėdami „ekonominę“ kainą gauna žymiai daugiau nei tikėjosi“, – sako E. Gudauskienė.

Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir aktyvus poilsis yra neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Vis daugiau žmonių įsipareigoja rūpintis savo fizinės būklės gerove ir ieško įvairių būdų, kaip išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Sportuoti viešosiose erdvėse, ypač miesto teritorijoje, tampa vis populiariau. Tačiau reikia suprasti, kad netinkamai sutvarkytos sporto aikštelės ir takai gali kelti grėsmę sportuojančiųjų saugumui ir […]


Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Pernai dėl ekonominės aplinkos neapibrėžtumo sulėtėjus statybų apimtims, sertifikuota kiek mažiau pastatų nei ankstesniais metais. Tačiau ekspertai neabejoja, kad šiais metais „žaliųjų“ pastatų skaičius vėl augs, o tarptautinio tvarumo standartus atitinkančių sertifikatų poreikį didins ir į biurus sparčiau grįžtantys darbuotojai. Tvarumo specialistų duomenimis, praėjusiais metais pastatų sertifikavimas tarp Baltijos šalių buvo panašaus intensyvumo: Estijoje sertifikuota 19, […]


Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Bet kurios paskirties žemės sklypo įsigijimas, tiek verslo vystymui, tiek ir asmeninių poreikių tenkinimui – yra ilgalaikė investicija. Advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris pabrėžia, kad sklypą pirkti reikėtų tik kruopščiai išanalizavus ir įvertinus tiek praktinius, tiek teisinius jo pirkimo aspektus. Pasak specialisto, tai užtikrina sklandų verslo vystymą ateityje, o taip pat ir […]


„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

Švedijos investicijų kompanijos „East Capital Real Estate“ fondas „East Capital Real Estate Fund IV“ įsigijo logistikos parką „J13“ netoli Talino. Visiškai išnuomotą parką, kuris yra vienas didžiausių Estijoje, sudaro 40 000 kv. m logistikos ir lengvosios pramonės patalpų. Tai dešimtasis ir paskutinis 350 mln. eurų vertės fondo, kuris šiuo metu yra visiškai investuotas, sandoris.  Logistikos parkas „J13 Logistics […]


Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Nuosavybės teise Jums priklauso nekilnojamasis turtas – sandėlis, slėptuvė ar sodo namelis. Tačiau, minėtas nekilnojamasis turtas stovi ant valstybinės žemės arba yra po ja. Jokios sutarties dėl valstybinės žemės nuomos nesate sudaręs, tačiau vieną dieną gaunate pranešimą, jog nesate įvykdęs pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, nors nesate valstybinės žemės nuomininkas. Apie tai, kokias pareigas […]


„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ nekilnojamojo turto (NT) fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ antrąjį 2023 m. pusmetį užbaigė 15 mln. eurų padidintu turtu. Pastarasis per 12 praėjusių metų mėnesių išaugo net 11,5 proc. – nuo 134,5 mln. eurų 2022 m. iki 149,9 mln. eurų 2023 m. Neaudituotais 2023 m. antrojo […]