Būsto įperkamumas Lietuvoje pastaruoju metu gerėjoir padėtis jau beveik grįžo į priešpandeminį lygį, to priežastis – itin sparčiai augantys atlyginimai. Deja, būsto kainos augo ir toliau, o dėl to vis didesnei daliai pirkėjų didžiausia kliūtimi tampa pradinis įnašas.
Perkant 50 kv. metrų būstą Vilniuje, pradiniam įnašui gali prireikti apie 25 000 eurų. Tokiai ar didesnei sumai sukaupti, net ir gaunant gerą atlyginimą, gali prireikti dešimtmečio, o per tą laiką būsto kainos toliau kils. Vis dėlto tai nereiškia, kad būstas tampa nepasiekiamas, – tereikia įdėti daugiau pastangų ir kūrybiškumo, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Pradinio įnašo pakeitimai galios tik daliai pirkėjų
Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. perkantiems pirmąjį būstą pakaks 10 proc. pradinio įnašo vietoj iki šiol galiojusių 15 procentų. Paskesniam būstui įnašas didės iki 30 proc., išskyrus atvejus, kai daugiau nei pusė ankstesnės būsto paskolos grąžinta.
„Tačiau bankai dažnai prašo didesnio nei minimalaus pradinio įnašo. Jeigu būstas yra prastos būklės ar itin nepopuliarioje vietoje, bankai ir toliau prašys 15 proc., o retais atvejais – ir didesnio įnašo“, – tikslina Ieva Šimkienė, banko „Bigbank“ būsto paskolų skyriaus vadovė.
Be to, ekonomistai skaičiuoja, kad šis pakeitimas dar labiau paspartins nekilnojamojo turto kainų augimą, tad pirkėjams pakeitimo poveikis bus itin ribotas.
Antras pajamų šaltinis gali padėti įnašą sukaupti greičiau
Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad daugiau nei vieną darbą Europos Sąjungoje turi apie 4 proc. visų dirbančiųjų, o vis didesnė dalis papildomai prisiduria prie atlyginimo dirbdami savarankiškai.
Jei turite dizaino, tekstų rašymo, programavimo ar kitokių įgūdžių, tokios platformos, kaip „Upwork“, arba vietinės laisvai samdomų darbuotojų „Facebook“ bendruomenės leidžia uždirbti papildomus 200–400 eurų per mėnesį dirbant po kelias valandas vakarais ar savaitgaliais.
Taip pat pastebima tendencija, kad dalis specialistų savaitgaliais imasi amatų: restauruoja baldus, atlieka statybos darbus, siuva ar veda privačias treniruotes.
„Jei iš dabartinio atlyginimo pradiniam įnašui pavyksta atidėti tik po 200 eurų per mėnesį, tikslui pasiekti gali prireikti daugybės metų. Net jeigu papildomas darbas atneša kelis šimtus eurų pajamų, visas jas atsidedant į atskirą neliečiamą sąskaitą ar indėlį, pradinį įnašą galima sukaupti gerokai greičiau“, – pataria I. Šimkienė.
Verta pastebėti ir tai, kad nors nuo 2026 m. dirbantiems savarankiškai mokesčiai buvo keliami, jeigu apmokestinamosios pajamos neviršija 20 000 eurų, mokesčiai net ir po naujausių pakeitimų išlieka itin žemi.
Galima pasinaudoti ir valstybės parama
Turint galimybę, rekomenduojama pasinaudoti valstybės teikiama finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.
Šios subsidijos dydis priklauso nuo vaikų skaičiaus: jaunoms šeimoms be vaikų – 15 proc. būsto kredito sumos, auginančioms vieną vaiką – 20 proc., du vaikus – 25 proc., tris ar daugiau – 30 proc. būsto kredito sumos. Šie pinigai gali būti panaudojami ne tik daliai paskolos padengti, bet ir pradiniam įnašui.
Kartais papildomas paramos programas paklausiems specialistams (pavyzdžiui, mokytojams, medikams, pareigūnams) siūlo ir savivaldybės, tad perkantiems būstą ne sostinėje verta pasidomėti.
Pinigus leisti reikia atsakingiau
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus žingsnis – išlaidų peržiūra. Tai nereiškia, kad turite atsisakyti laiko kavinėse, tačiau verta atkreipti dėmesį, jog didžiosios išlaidos dažnai slypi ten, kur jų nesitikime.
Statistika rodo, kad daugiau kaip trečdalis žmonių turi bent vieną nenaudojamą prenumeratą, pavyzdžiui, „Netflix“ ar „Spotify“, tačiau dažnai pinigai leidžiami ir nenaudojamoms finansinėms paslaugoms.
„Bigbank“ kasdienės bankininkystės vadovė Ieva Rogozina išskiria investicinį gyvybės draudimą ir brangias kredito korteles: „Kai kurie pasirinko investicinį gyvybės draudimą prieš daugelį metų kaip investicinę priemonę, nors tai visų pirma yra draudimas. Jeigu jo nereikia, investicijoms yra geresnių variantų. Kai kurie turi po keletą kredito kortelių, kurios kainuoja po 5–10 eurų per mėnesį. Jeigu tai nėra būtina, verčiau rinktis alternatyvius nemokamus produktus.“
Panaikinus tokias nedideles sąnaudas, per mėnesį galima papildomai sutaupyti 50 eurų, o norint maksimaliai smarkiai paspartinti kaupimo pradiniam įnašui procesą, galima laikinai persikelti į pigesnį nuomojamą būstą ar net grįžti pas tėvus. Tai gali atrodyti kaip žingsnis atgal, bet per mėnesį sutaupyti 200–600 eurų nuomos mokesčio pradinio įnašo kaupimą pagreitina keleriais metais.
Pranešimą paskelbė: Erik Murin, MB „Morė yra daugiau“
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]