Biržos planas ar fiksuota kaina: ekspertas pasakė, kuris pasirinkimas šiandien gali būti naudingesnis

Artėjantis ruduo ir vėstantys orai daugelį skatina pradėti galvoti apie namų energetinį efektyvumą ir pasirūpinti, kad šaltasis sezonas taptų kuo mažesne našta šeimos biudžetui. Ekspertai pastebi, kad iki šiol didžioji dalis lietuvių, siekdami apsisaugoti nuo galimų kainų svyravimų, vis dar renkasi fiksuotus elektros tiekimo planus. Tačiau rekordiniais tempais augant energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, su birža susietas planas gali tapti ekonomiškai naudingesniu pasirinkimu.

Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius sako, kad šiuo metu fiksuotos kainos elektros tiekimo planus yra pasirinkę maždaug aštuoni iš dešimties bendrovės klientų, tačiau su kainomis „Nord Pool“ elektros biržoje susietų planų populiarumas pastaruoju metu auga. Vasaros laikotarpiu jie tampa dar patrauklesni – kas trečias naujai prisijungęs klientas pasirenka būtent su birža susietą planą. Pasak A. Junevičiaus, tai rodo augantį vartotojų sąmoningumą, norą išnaudoti palankesnes rinkos sąlygas bei didesnį atvirumą eksperimentuoti su skirtingais elektros tiekimo sprendimais.

Kainų biržoje kryptis – žemyn

„Tradiciškai daugelis vartotojų renkasi fiksuotos kainos planus, ir tai buvo protingas sprendimas – stabilios sąskaitos visą sutarties laikotarpį, jokių staigmenų, aiškus šeimos biudžeto planavimas. Bet vis dažnesnės pastarojo meto naujienos apie biržoje susiformavusias ypač mažas ar net neigiamas elektros energijos kainas gyventojus skatina savo pasirinkimus persvarstyti“, – pastebi „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas.

Pavyzdžiui, Lietuvos energetikos duomenimis, vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje birželį siekė 43,01 Eur/MWh, liepą – 46,28 Eur/MWh. Tokių mažų didmeninės kainos mėnesio vidurkių nefiksuota nei pernai, nei 2023 m., nei 2022 metais. Šių metų birželį pirmą kartą istorijoje vieną parą vidutinė elektros kaina netgi buvo neigiama.

Pasak A. Junevičiaus, pagrindinė tokių žemų biržos kainų priežastis – nuolat auganti elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių.

„Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros tempą geriausiai parodo keli skaičiai. Dar 2023 m. Lietuvoje fiksuotos 39 valandos, kai vietinė generacija buvo didesnė nei vartojimo poreikis, o pernai tokių valandų jau buvo 436, šiemet, tikėtina, jų bus dar daugiau. Apskritai per pirmuosius septynis šių metų mėnesius šalyje pasigaminome beveik 82 proc. suvartotos elektros energijos. Didžiąja dalimi tai yra pigi ir žalia energija, generuojama saulės ir vėjo elektrinėse“, – aiškina ekspertas.

Pasirinkimas su valdoma rizika

„Atsinaujinančios energijos išteklių, ypač vėjo, plėtra sudaro prielaidas, kad reikšmingą elektros energijos kiekį galėsime pagaminti net ir žiemos mėnesiais. Tai reiškia, kad biržos kainos, kurios anksčiau tamsiuoju metų laikotarpiu įprastai kildavo, ateityje gali išlikti stabilesnės. Todėl nedidelė rizika išbandyti su birža susietus planus gyventojams gali tapti realia galimybe sutaupyti“, – sako „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius.

Jo teigimu, žvelgiant iš vartotojo perspektyvos, pasirinkus su birža susietą elektros kainą galima pastebimai sumažinti išlaidas, ypač turint galimybę pakoreguoti savo elektros vartojimo įpročius ir daugiau vartojimo perkelti į tas valandas, kuomet kainos biržoje yra mažiausios.

„Žinoma, kainos biržoje priklauso nuo rinkos dėsnių, o situacija rinkoje tam tikrais laikotarpiais gali būti skirtinga. Tačiau tai yra valdoma rizika, o tikrąją biržos plano naudą reikia vertinti ne pagal momentines kainas, o iš ilgesnio laikotarpio perspektyvos. Gali būti, kad tam tikrą mėnesį biržos plano sąskaita bus didesnė, palyginti su fiksuotu planu, tačiau per metus bendros išlaidos bus mažesnės“, – pažymi A. Junevičius.

Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas taip pat pažymi, kad energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių toliau augs tiek Lietuvoje, tiek regione, tad sąlygos žemoms kainoms išliks palankios. Tokie šuoliai, kokie fiksuoti karo Ukrainoje pradžioje, pasikartoti neturėtų. Be to, klientai, nusprendę, kad kainų svyravimai biržoje viršija jų tolerancijos rizikai ribą, bet kada gali savo planą keisti ir kainą fiksuoti.

„Energetikos sektorius išgyvena transformaciją. Jau pernai pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasigaminome daugiau nei pusę šaliai reikalingos elektros energijos, o šiemet bus pasiektas naujas rekordas. Visa tai vartotojams atveria galimybes lanksčiai reaguoti į situaciją ir geriausiai išnaudoti liberalios elektros tiekimo rinkos privalumus. Jei anksčiau fiksuoti planai buvo saugiausia investicija, tai šiandien, atsižvelgiant į sparčią atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir besikeičiančią rinkos dinamiką, su birža susietas planas gali tapti ekonomiškai protingu pasirinkimu“, – teigia A. Junevičius.

Pranešimą paskelbė: Rūta Pastarnokienė, Fabula Rud Pedersen Group