Įdėti skelbimą

Baltijos šalių gyventojai – sėslūs ir nori nuosavo būsto

Baltijos šalių gyventojams svarbu gyventi nuosavame būste, o ketvirtadalis jų ketina būsto nekeisti visą gyvenimą. „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Latvijos ir Lietuvos gyventojai norėtų gyvenamąją vietą keisti kuo rečiau, o estai šiuo klausimu šiek tiek lankstesni. Tačiau visi Baltijos šalių gyventojai prioritetu laiko nuosavą būstą – taip mano daugiau nei 80 proc. apklaustųjų ir čia vėl išsiskiria Estijos gyventojai – savi namai svarbūs net 86 proc. jų.  

Kuo vyresni respondentai, tuo labiau vertinamas gyvenimas nuosavame būste. Jaunesniems apklausos dalyviams tai nėra taip svarbu ir čia išsiskiria Latvijos jaunimas: 18-29 metų amžiaus grupėje gyvenimas nuosavame būste latviams (59 proc.) atrodo mažiau svarbus, nei estams (68 proc.) ar lietuviams (70 proc.).

„Luminor“ banko klientų duomenys Lietuvoje rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį buvo suteikta daugiau nei 1300 būsto paskolų. Vidutinė paskolos suma – beveik 90 tūkst. eurų.

„Planuojant būsto pirkimą, reikia priimti ne vieną apgalvotą sprendimą – pradedant būsto vieta ir jos privalumais bei trūkumais, baigiant finansinėmis galimybės tiek įsigyti, tiek išlaikyti naujuosius namus. Tad gal ir nėra keista, jog dalis žmonių ryžtasi per šį procesą eiti tik kartą ir  būstą įsigyja visam gyvenimui. Tiesa, maždaug kas dešimtas žmogus teigia, kad šiuo metu, deja, iš viso negali sau tokio pirkinio leisti“,  – sako „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.

Beveik pusė Latvijos ir Lietuvos gyventojų norėtų visą gyvenimą gyventi tame pačiame būste arba gyvenamąją vietą pakeistų tik vieną kartą, Estijoje šie rodikliai šiek tiek mažesni – taip atsakė mažiau nei trečdalis respondentų.

Apklausos rezultatai rodo, kad estai dažniau nei Latvijos ir Lietuvos gyventojai keičia savo gyvenamąją vietą – du, tris ar daugiau kartų, jei to reikia. Už dažnesnį gyvenamosios vietos keitimą pasisako šiek tiek daugiau nei trečdalis latvių ir lietuvių bei pusė estų. Apklausos duomenimis, gyvenamąją vietą Baltijos šalių sostinių rezidentai keičia dažniau, o gyvenantys kaimo vietovėse yra sėslesni.

„Žmones dažniausiai gąsdina tai, kad keičiant gyvenamąją vietą gali atsirasti nepatogumų – vaikams gali tekti keisti mokyklą, gali prailgėti kelionė į darbą, bet nereikia pamiršti, kad gyvenamosios vietos keitimas gali atnešti ir daug teigiamų pokyčių – gaivesnį orą ar didesnes erdves, jei persikeliama gyventi į užmiestį. Taip pat yra situacijų, kai keičiant gyvenamąją vietą galima gauti ir finansinės naudos, pavyzdžiui, tais atvejais, kai vaikai pradėjo gyventi savarankiškai ir visas būsto plotas nėra efektyviai išnaudojamas“, – pasakoja „Luminor“ ekspertė.

Prieš apsisprendžiant keisti gyvenamąją vietą, specialistai rekomenduoja apsibrėžti savo norus, poreikius bei finansines galimybes ir tuomet jau pabandyti rasti situaciją geriausiai atitinkantį būstą.

„Norint patogiai gyventi, būtina ieškoti geriausių sprendimų, atsižvelgiant į dabartinį gyvenimo etapą, net jei dabar turima paskola dar nėra grąžinta“, – ragina Ž. Rakauskaitė. Anot jos, optimalaus sprendimo, atitinkančio galimybes ir poreikius, galima ieškoti ir konsultuojantis su banko paskolų specialistais.

„Luminor“ banko užsakyta apklausa buvo atlikta 2022 metų balandį bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat Latvia“. Jos metu buvo apklausta daugiau nei 1000 18-74 metų amžiaus respondentų visose Baltijos šalyje.

Apie „Luminor“:

„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. Kaip ir mūsų namų rinkos – Estija, Latvija ir Lietuva – mes esame jauni, dinamiški ir žvelgiantys į ateitį.

 Daugiau informacijos:
Agnė Mažeikytė
„Luminor“ komunikacijos projektų vadovė
Tel.: +370 673 46337
El. p.: agne.mazeikyte@luminorgroup.com

Pranešimą paskelbė: Ineta Stravinskaitė, Publicum Financial Communications, UAB

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
SSVA: Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms Ukrainoje sukurti ortofotografiniai žemėlapiai

SSVA: Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms Ukrainoje sukurti ortofotografiniai žemėlapiai

VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms.  2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]


KONFERENCIJOJE „GERVĖ 2026“ APTARTI ESMINIAI STATYBŲ SEKTORIAUS POKYČIAI

KONFERENCIJOJE „GERVĖ 2026“ APTARTI ESMINIAI STATYBŲ SEKTORIAUS POKYČIAI

Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]


Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos

Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos

Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]


KTU tyrėjai primena mokykloms: neužtenka tik apšiltinti, reikia pasirūpinti ir vėdinimu

KTU tyrėjai primena mokykloms: neužtenka tik apšiltinti, reikia pasirūpinti ir vėdinimu

Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo.  2024 metų kovą–gegužę […]


Neries pakrančių rekonstrukcija Vilniaus centrinėje dalyje: išduotas statybos leidimas Goštauto g. atkarpos atnaujinimui

Neries pakrančių rekonstrukcija Vilniaus centrinėje dalyje: išduotas statybos leidimas Goštauto g. atkarpos atnaujinimui

Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]


Statybos leidimų tendencijos: ką atskleidžia 2026-ųjų pirmas ketvirtis?

Statybos leidimų tendencijos: ką atskleidžia 2026-ųjų pirmas ketvirtis?

VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]