„Baltic system“ projektas Latvijoje. Atrama tapo įmonės patirtis, iššūkiais – išskirtinio projekto vadyba

UAB „Baltic system“ 2020-aisiais įgyvendino vieną iš didžiausių per savo 10 metų istoriją projektą,– didžiausiame Baltijos šalyse RIMI parduotuvių logistikos centre, įsikūrusiame Latvijos sostinėje, įrengė stacionarias gaisrų gesinimo sistemas. Šis projektas tapo pirmuoju, kurį UAB „Baltic system“ atliko užsienyje.

„Darbų prasme mums tai nebuvo sudėtingas projektas, bet darbų apimtimis tai buvo vienas iš didžiausių objektų per 10 įmonės veiklos metų, – sako Rolandas Patėjūnas, UAB „Baltic system“ direktorius. – Pirmą kartą vykdyti tokios didelės apimties projektą užsienyje ryžomės ir dėl objekto generalinio rangovo „YIT Lietuva“, kuriuo pasitikime, ir dėl pasitikėjimo Latvijos statybinėmis organizacijomis, su kuriomis bendradarbiauta įrengiant „Depo“ prekybos centrus Lietuvoje.“

Pasak įmonės vadovo, „Baltic system“ darbuotojams tai buvo ir iššūkių metas, pakeitęs požiūrį į procesų vadybą, praplėtęs atsakomybių ribas, padėjęs įmonei ūgtelėti ir organizacine prasme.

Vadyba objekte prilygo kariuomenės judėjimo reguliavimui

Didžiausias Baltijos šalyse prekybos tinklo „Rimi“ sandėliavimo ir paskirstymo centras užima 84 tūkst. kv. m plotą. Projekto įgyvendinimo metu naujai pastatyta ir įrengta 37 tūkst. kv. m patalpų bei renovuota 28 tūkst. kv. m anksčiau jau buvusių patalpų. Logistikos centre įrengtos sandėliavimo, biuro bei techninės patalpos. Kaip sako žiniasklaidoje cituojama „Rimi Baltic“ logistikos ir tiekimo bendrovės direktorė Kristīne Pojasņikova, šis centras įmonei svarbus optimizuojant veiklos procesus, užtikrinant efektyvesnį prekių tiekimą į parduotuves visose Baltijos šalyse bei mažinant įmonės poveikį aplinkai.

„Rimi“ logistikos centre įrengtos įvairios sandėliavimo ir šaldymo patalpos, kuriose turi būti užtikrinama skirtinga temperatūra bei sąlygos maisto produktams laikyti.

Inžinerinių sistemų įrengimo įmonė „Baltic system“ sandėliavimo bei naujai pastatytų ir renovuotų techninių ir administracinių patalpų dalyje įrengė stacionarias gaisrų gesinimo sistemas.

„Per metus – Latvijoje dirbome nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. birželio – logistikos centre įrengėme pastato stacionarias gaisrų gesinimo sistemas, gaisrinio vandentiekio sistemas, automatines gaisrų gesinimo stelažuose sistemas, sumontavome signalinius vožtuvus dviejose tokių vožtuvų valdymo patalpose, iš dalies atnaujinome ir naujai pritaikėme gaisrų gesinimo siurblinę“, – pasakojo Martynas Mickus, UAB „Baltic system“ vadovas specialiesiems statybos darbams.

Atskirose sandėlio dalyse turi būti palaikoma nuo +2 iki +5 laipsnių temperatūra ištisus metus, kai kuriose patalpose -25 laipsnių temperatūra. Tad dalį „Baltic system“ įrengtų gaisrų gesinimo sistemų sudarė sauso tipo sistemos, pripildytos suspausto oro. Pirmą kartą Latvijoje esančio sandėlio šaltosiose patalpose įmonė įrengė tarpstelažinio gesinimo sistemą, pripildytą oro.

Pastato aukštis (nuo 7 m iki 15 m) apsunkina inžinerinių sistemų montavimą. Kaip sako M. Mickus, skirtingo tipo keltuvų poreikis, jų paskirstymas skirtingų aukščių zonose, laviruojant tarp kitų rangovų (iš viso objekte vienu metu dirbo apie 450 darbuotojų), darbo zonų įrengimas ir jų atlaisvinimas prilygo kariuomenės judėjimo reguliavimui.

Kas lemią didžiausią naudą už mažiausią kainą

Montuodama sistemas RIMI logistikos centre, įmonė naudojosi jau turima patirtimi, nes Latvijoje diegiama sistema skyrėsi tik dalimi principinių komponentų ir vamzdynų pripildymo medžiaga.

„Tačiau svarbiausias yra proceso sureguliavimas: kaip medžiaga, detalė nuo jos atvežimo į objektą tampa sistemos dalimi. Kiek profesionaliai pavyks tai padaryti, tiek kokybiškas bus ir galutinis rezultatas“, – įsitikinęs M. Mickus.

Statyboje vertinami konkrečiam objektui gamyklose iš anksto pagaminti gaminiai, kuriuos lieka tik sumontuoti objekte. „Svarstėme galimybę naudoti gamykloje paruoštų vamzdynų sistemas, tačiau dėl nepakankamos projektų kokybės to daryti negalėjome. Latvijoje nėra rengiamas darbo projektas, tik naujos esamo projekto laĩdos inicijuojant esminius pakeitimus dėl neatitikimų ar projekto optimizacijos, todėl montavimo darbų įmonė nėra oficialus projektavimo proceso dalyvis“, – teigia M. Mickus.

„Baltic system“ ėjo kitu keliu: užuot, pvz., atsigabenę parengtus montuoti vamzdžius su atšakomis sprinkleriams, visa daro vietoje ir greičiau už konkurentus, naudojančius iš anksto parengtus gaminius. Tokį darbų pobūdį, anot M. Mickaus, lemia tinkamas pasiruošimas darbams ir aukšta darbuotojų kvalifikacija. „Baltic system“ specialistai objekte įvertina konkrečią situaciją ir sprendžia, kaip vykdys montavimo darbus konkretaus projekto rėmuose optimizuodami resursų ir medžiagų poreikį.

„Kai pagal projektą negali dirbti, svarbiausia tampa patirtis: pamatyti, įvertinti ir priimti teisingus sprendimus, – dalijasi įprastais inžinerinių sistemų montavimo ypatumais M. Mickus, aiškindamas, kodėl jie renkasi kitokį principą. – Naudodami pasiteisinusį kelią ir rinkdamiesi vidurį tarp gatavo ir „žalio“ gaminio, mes galime užsakovui pasiūlyti didžiausią naudą už optimalią kainą.“

Nuomos paslaugos atpigo tik įmonei tapus atpažįstama Latvijos rinkoje

Projekto pradžioje „Baltic system“ buvo priversta iš Lietuvos gabentis keltuvus ir kitą nuomotą įrangą. Tam buvo kelios priežastys. Pirmiausia, tuo pat metu Rygoje buvo baigiamas pagrindinis Latvijos LIDL sandėlis, todėl keltuvų paklausa buvo didesnė už pasiūlą. Kita vertus, „Baltic system“ įmonė Latvijoje buvo naujokai, todėl nežinomai įmonei buvo pateikiami tokie brangūs pasiūlymai, kad net įrangos išrinkimas, gabenimas sunkvežimiais ir surinkimas atsiėjo pigiau. Tačiau po kelių mėnesių, kaip pasakojo M. Mickus, rinka juos jau atpažindavo, įmonės buvo suinteresuotos dirbti su lietuviais, todėl po pakartotinių derybų su jų atstovais, įmonė likusį laiką jau naudojosi vietos nuomotojų paslaugomis.

Kai objekte dirba daugybė rangovų, kyla grėsmė, kad net atsigabenus išnuomotą techniką bus problemiška patekti į zoną, kurioje suplanuoti inžinerinių sistemų montavimo darbai.

„Be tiesioginių sistemų montavimo darbų mums dar reikėjo surasti būdą, kaip elgtis svetimoje rinkoje – ir spręsti reikėjo greitai, čia ir dabar“, – dalijasi įspūdžiais M. Mickus, vadovavęs įmonės komandai Latvijoje.

Lietuvoje atsakomybės didėjo palaipsniui, Latvijoje – šuoliais

Dabartinėje statyboje svarbiausiu iššūkiu tampa gebėjimas optimizuoti procesus, nes trumpėja jiems skirtas atlikimo laikas, darbai tampa sudėtingesni, rinka spaudžia mažinti sąnaudas. Todėl įmonei buvo svarbus santykis su generaliniu rangovu, kitais projekto dalyviais – Latvijos įmonėmis.

„Su „YIT Lietuva“, generaliniu rangovu, sieja geroji patirtis ir pasitikėjimas. – Už pasitikėjimą mes atsilyginome kokybišku darbu, laikydamiesi sutartų grafikų, – pasakoja M. Mickus.

Tačiau tinkamas darbų atlikimas ir terminų laikymasis nebuvo labai paprasta užduotis. Ketvirtadalį viso projekto įgyvendinimo laiko buvo paskelbtas karantinas, o valstybių sienos tarp Lietuvos ir Latvijos uždarytos. Tai reiškė atimtą galimybę atsivežti darbuotojų iš Lietuvos ir itin greitą persiorientavimą pasitelkiant resursus, esančius Latvijoje. Tai pareikalavo staigaus projekto valdymo perorganizavimo, didesnės kontrolės, daugiau atsakomybių, didesnių laiko ir pinigų sąnaudų.

„Įgyvendindami projektą Latvijoje, mūsų žmonės įgijo neįkainojamos patirties: jiems buvo suteikta daugiau atsakomybių – ne palaipsniui, bet čia ir dabar, nes to reikalavo situacija, – sako „Baltic system“ direktorius R. Patėjūnas. – Jie nelaukė, kol kas nors palieps, o vertino situaciją ir ieškojo efektyviausių sprendimų konkrečioje situacijoje. Tai vadinu vadybos mokslų šuoliais – didžiuojuosi savo žmonėmis.“

„YIT Lietuva“ nuotr.

Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius”