Įdėti skelbimą

Audros poveikis saulės elektrinėms: vos per parą žalų daugiau nei per visus metus

1

Audros poveikis saulės elektrinėms: vos per parą žalų daugiau nei per visus metus

Rugpjūčio mėnesį Lietuvą talžiusios audros negailėjo ne tik medžių, automobilių ir statinių stogų. Retai matomo dydžio krušos ledėkai, kritę ant pastaraisiais metais išpopuliarėjusių saulės energijos modulių, per trumpą laiką pridarė gerokai daugiau nuostolių, nei per visus 2022 metus.

„Per visus 2022 metus dėl saulės elektrinėms padarytos žalos atlyginimo į mus gyventojai kreipėsi 9 kartus. Vien po rugpjūčio audros su krušomis jau sulaukėme 11 prašymų atlyginti žalą. Praktika rodo, kad šis skaičius dar augs. Maža to, praėjusiais metais žalos buvo santykinai nedidelės, kelių šimtų eurų dydžio. Šiemet dėl neįprastai galingos krušos žalų dydžiai siekia net dešimtį tūkstančių eurų“, – besikeičiančio klimato daromus nuostolius apibūdina Mindaugas Ratkevičius, BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Nuosavybė ir atsakomybė

„Kuomet saulės moduliai pastatomi arba ant būsto stogo, arba kitoje gyventojui priklausančioje vietoje, jie fiziškai tam gyventojui ir priklauso. O tai reiškia, kad gyventojas pats tampa atsakingu už savo turto priežiūrą ir apsaugą, jam pačiam tiesiogiai tenka patirti ir nuostolius, kuriuos sukelia gamtos reiškiniai ar piktavaliai asmenys“, – aiškina M. Ratkevičius.

Jis pasakoja, kad ankstesniais metais privačių savo turtą apdraudusių asmenų paraiškų atlyginti žalą, padarytą saulės elektrinėms, buvo santykinai nedaug. Šiemet pagausėjo ne tik stogų, kuriuos puošia saulės kolektoriai, bet ir gamtos reiškinių, kurie tiems kolektoriams kelia grėsmę. Ir panašu, kad gausėjant ekstremalių gamtos reiškinių rizika ateityje tik augs.

„Ankstesniais metais žala įprastai buvo patiriama dėl vėjo, kuris modulį nuplėšdavo ar sniego, kuris savo svoriu apgadindavo laikančias konstrukcijas arba pačius modulius. Rugpjūtį Lietuvą talžiusi kruša aiškiai parodė naują klimato kaitos lemiamą pavojų – staigų, sunkiai prognozuojamą, visišką saulės elektrinės sunaikinimą, kuriam prevencijos priemonių sunku sugalvoti. Modulių taip paprastai neišmontuosi ir nepaslėpsi nuo ledėkų, todėl bene vienintelė išeitis – pasirūpinti, kad patyrus žalą, netektų nuostolių dengti iš savo santaupų“, – sako BTA ekspertas.

Jo teigimu, per šią audrą didžiausią žalą patyrė žmonės, gyvenantys Panevėžio, Mažeikių, Utenos rajonuose – ten, kur krušos ledėkai buvo didžiausi.

Saulės parkų naudotojai – saugūs

Būtent Panevėžio rajone, Bliūdžių kaime vos kiek daugiau nei prieš mėnesį pradėjo veikti įmonės „Elektrum“ pastatytas „Aušros“ saulės parkas. Statytojams pasisekė – krušos debesys šį parką aplenkė keliolikos kilometrų atstumu, žalos šį kartą išvengta. Tačiau, net jei kruša ir kristų ant saulės parko, jo dalininkai – privatūs asmenys – nuostolių nepatirtų.

Nors vartotojai, įsigydami saulės parko dalį, gali įsivaizduoti, kad perka turtą, už kurį yra atsakingi patys, ekspertų teigimu, iš tiesų jie gauna paslaugą. Atsakomybė už turtą (saulės modulius ir kitą susijusią įrangą), taip pat – ir jo draudimą, tenka projekto vystytojams.

„Mes klientams parduodame ne kvadratinius plotus, o reikiamą elektros energijos galią. Mūsų rūpestis – užtikrinti jiems reikalingą elektros kiekį, patiems klientams dėl nieko rūpintis nebereikia. Visa parko priežiūra ir jo efektyvus veikimas yra mūsų atsakomybė. Klientai už tai kasmet moka fiksuotą parko priežiūros mokestį ir dėl visko gali būti visiškai ramūs“, – saulės elektrinių parkų veikimo principą paaiškina „Elektrum“ atstovė spaudai Milda Basijokienė.

Apie BTA:               

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2022 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2022 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1,1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 80 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
SSVA: Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms Ukrainoje sukurti ortofotografiniai žemėlapiai

SSVA: Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms Ukrainoje sukurti ortofotografiniai žemėlapiai

VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms.  2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]


KONFERENCIJOJE „GERVĖ 2026“ APTARTI ESMINIAI STATYBŲ SEKTORIAUS POKYČIAI

KONFERENCIJOJE „GERVĖ 2026“ APTARTI ESMINIAI STATYBŲ SEKTORIAUS POKYČIAI

Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]


Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos

Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos

Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]


KTU tyrėjai primena mokykloms: neužtenka tik apšiltinti, reikia pasirūpinti ir vėdinimu

KTU tyrėjai primena mokykloms: neužtenka tik apšiltinti, reikia pasirūpinti ir vėdinimu

Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo.  2024 metų kovą–gegužę […]


Neries pakrančių rekonstrukcija Vilniaus centrinėje dalyje: išduotas statybos leidimas Goštauto g. atkarpos atnaujinimui

Neries pakrančių rekonstrukcija Vilniaus centrinėje dalyje: išduotas statybos leidimas Goštauto g. atkarpos atnaujinimui

Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]


Statybos leidimų tendencijos: ką atskleidžia 2026-ųjų pirmas ketvirtis?

Statybos leidimų tendencijos: ką atskleidžia 2026-ųjų pirmas ketvirtis?

VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]