Jei plastikiniai vamzdžiai ir iš plastiko pagaminti WC puodo bakeliai šiandien yra tapę standartu santechnikoje, dar septintajame dešimtmetyje tai buvo laikoma ekstravagantiška inovacija, o potinkiniai bakeliai ar apiplovimo funkciją turintys puodai atrodė lyg ištraukti iš fantastinio filmo. Santechnikos gaminiai – neišvengiama mūsų gyvenimo kasdienybė, tačiau retas susimąsto apie tai, kaip stipriai inovacijos pakeitė šią pramonę.
„Plastikas pasaulį užkariavo ne iš karto, jo panaudojimu santechnikoje pradėta domėtis XX a. pradžioje, tačiau procesas buvo atsargus ir lėtas – tuo metu dominavo tradicinės medžiagos, tokios kaip ketus, varis ar pluoštinis cementas, o į plastiką buvo žvelgiama kaip į ekstravagantišką naujovę“, – sako „Geberit“ vykdantysis direktorius Baltijos šalyse Gediminas Repšys.
Drąsus žingsnis po Antrojo pasaulinio karo
Pasak jo, 1874-aisiais metais įkurta „Geberit“ anksti pastebėjo plastiko potencialą: „Pirmieji žingsniai žengti dar 1930-aisiais, kai įmonė pradėjo naudoti plastiką praustuvų komplektų detalėms gaminti, o po Antrojo pasaulinio karo buvo priimtas brangus, drąsus, bet perspektyvus žingsnis visiškai pereiti prie plastiko.“
Tadas Ivanauskas, „Geberit“ atstovas Lietuvoje, priduria, kad Šveicarijos bendrovė į santechnikos pramonės istoriją įsirašė 1952-aisiais, kai pristatė pirmąjį plastikinį WC puodo bakelį.
„Palyginus su tuomet plačiai paplitusiais keraminiais bakeliais, jo privalumai buvo akivaizdūs. Tai – atsparumas beveik visoms cheminėms medžiagoms, itin tvirtas, šviesai nejautrus ir šalčiui atsparus korpusas. Šis produktas pralenkė rinkos pasiūlą savo ilgaamžiškumu, be to, buvo lengvas ir daug paprasčiau montuojamas.“
Plastikiniai vamzdžiai 7 dešimtmetyje – ekstravagancija
1966-aisiais santechnikos pramonę sudrebino dar viena naujovė – Šveicarijos bendrovė rinkai pristatė nuotekų vamzdyno sistemos jungčių ir vamzdžių asortimentą, pagamintą ne iš tradicinių medžiagų, o iš polietileno.
„Šis plastikas atlaiko karštį ir šaltį, jis atsparus smūgiams ir korozijai, lengvai apdorojamas ir plačiai pritaikomas. Vis dėlto, polietileno įvedimas į rinką buvo rizikingas žingsnis, nes inžinieriai, santechnikai ir amatininkai tuo metu buvo nusiteikę gan skeptiškai. Jeigu šiandien tai – vienas plačiausiai naudojamų plastikų, septintajame dešimtmetyje tai buvo palyginti nauja medžiaga“, – pasakoja T. Ivanauskas.
Potinkinis bakelis – lūžis vonios kambario interjere
Jeigu projektuodami vonios kambarį dažniausiai net nesvarstome apie klasikinius WC puodus ir renkamės potinkinius bakelius, septintajame dešimtmetyje šis, erdvę vonios kambaryje taupantis ir estetiką kuriantis sprendimas taip pat buvo visiška inovacija.
„1964-aisiais pristatėme pirmąjį potinkinį WC puodo bakelį ir tai buvo esminis pokytis vonios kambario interjere. Vėlgi, nors idėja buvo išradinga, santechnikos pramonės atstovai iš pradžių ją vertino skeptiškai, nes bakelio montavimas sienoje prieštaravo tradicinei montavimo praktikai, daugelis santechnikų galvojo, kad šiam sprendimui įmontuoti reikia didelių pastangų“, – apie laiką pralenkusią inovaciją pasakoja G. Repšys.
Kodėl Japonijoje apiplovimo funkcija – standartas?
Kita inovacija, kuri net šiandien nėra plačiai prigijusi visame pasaulyje, yra apiplovimo funkciją turintys WC puodai. Pirmąjį tokį, įprastas tradicijas laužantį ir vietoje tualetinio popieriaus apiplovimą vandeniu siūlantį puodą Šveicarijos bendrovė pristatė 1978-aisiais.
Nors Azijoje, o ypač – Japonijoje, šie puodai žaibiškai išpopuliarėjo, Vakarų šalys į naujovę reagavo atsargiai. „Vakaruose vis dar vyrauja tualetinio popieriaus kultūra, sunku pakeisti įsišaknijusius įpročius, kai tuo tarpu Japonijos kultūroje nuo seno paplitęs kritinis požiūris į higieną. Vaikai pradinėse mokyklose patys valo savo klases ir vonios kambarius, japonų namuose visad vyrauja nepriekaištinga tvarka. Apiplovimo funkciją turintys WC puodai užtikrina aukščiausią higieną, tad nieko keisto, kad šioje šalyje jie tokie populiarūs“, – teigia T. Ivanauskas.
G. Repšys priduria, kad „Geberit“ šiandien yra šių WC puodų lyderė Europoje, o nuo 2009-ųjų visi apiplovimo funkciją turintys puodai žinomi „AquaClean“ produktų grupės vardu. „Su šiemet gaminti pradėtu modeliu „AquaClean Alba“ siekiame įsilieti į naujus rinkos segmentus. Šis modelis – idealus pasirinkimas pradedantiesiems ir smalsiems vartotojams, nes yra elegantiškas, minimalistinio dizaino, funkcionalus ir prieinamas už patrauklią kainą“, – sako G. Repšys.
Pranešimą paskelbė: – -, Berta And, UAB
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]