Atsakė į klausimą, ar seni pastatai gali būti sertifikuoti pagal tarptautinius tvarumo standartus

Atsakė į klausimą, ar seni pastatai gali būti sertifikuoti pagal tarptautinius tvarumo standartus

Lietuvoje kylantys nauji verslo centrai įprastai atitinka tarptautinius tvarumo standartus, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė – kur kas didesnę nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalį sudaro senesni, energetiškai mažiau efektyvūs pastatai. Identiška situacija ir gyvenamosios paskirties daugiabučių sektoriuje. Pasak tvarumo ekspertų, senuosius pastatus prikelianti renovacija ar rekonstrukcija taip pat gali juos priartinti prie aukštesnių tvarumo standartų – geresnės ir sveikesnės aplinkos šių pastatų rezidentams.

2021 metų visuotinio Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, beveik 68 proc. šalyje esančių būstų buvo pastatyti nuo 1946-ųjų iki 1990 metų, o naujesnės statybos (1991-2020 m.) būstų buvo vos 22,3 proc. Tuo tarpu šalyje vykdomi renovacijos projektai juda kol kas lėtai – vien Vilniuje per metus renovuojama tik apie 30 daugiabučių.

„Pastatai yra statomi žmonėms, kad jie galėtų juose gerai jaustis, kurti, dirbti, ilsėtis. Kadangi dauguma pastatų yra pastatyti seniau, jie dažnai neatitinka tvarumo reikalavimų, kurie pasaulyje vis labiau griežtėja. Taip atsiranda poreikis kokybiškiems, sveikiems esamiems pastatams, kurie atitiktų naudotojų lūkesčius ir užtikrintų aukštesnį gyvenimo komfortą bei mažesnes komunalines sąskaitas. Vienintelis sprendimas tai pasiekti yra senų pastatų renovacija arba rekonstrukcija“, – komentuoja „Vesta Consulting“ Tvarių pastatų skyriaus vadovas Eugenijus Šapel.

Pasak jo, pastatų atnaujinimo nauda ne tik tiesioginė – padidinti pastato vertę ir kokybę, bet ir turi papildomų privalumų. Pavyzdžiui, įprastai renovacija leidžia sukurti kokybiškesnę ir gražesnę aplinką, pritraukti daugiau viešosios infrastruktūros – kavinių, parduotuvių ir įvairių paslaugų. Teigiamas efektas ir aplinkai – atnaujinti pastatai generuoja mažesnes taršos emisijas.

Nors NT srityje taikomi tvarumo sertifikatai nėra privalomi pastato rekonstrukcijos ar renovacijos metu, vis dažniau NT vystytojai renkasi pastatus atnaujinti pagal pasaulyje pripažintus tvarumo standartus.

„Visų pirma, tvarumo standartų laikymasis vystytojams suteikia konkurencinio pranašumo ir labiau atitinka suinteresuotų šalių lūkesčius. Tiek nuomininkai, tiek investuotojai kelia aukštus reikalavimus, kurie dažnu atveju yra susiję su tvarumo aspektais. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, atsiranda ir finansinės naudos kriterijus – pastatas, rekonstruotas atsižvelgiant į tvarumo kriterijus, efektyviau naudoja gamtos resursus ir energiją, dėl ko mažėja eksploatavimo kaštai, o tai itin aktualu pastarųjų metų aktualijų atžvilgiu“, – sako E. Šapel.

Pašnekovo teigimu, tvarumo standartų paisymas taip pat prisideda prie didesnės pastato vertės – vidutiniškai tvarumo sertifikatas padidina pastato vertę 5-7 proc., palyginti su analogišku, sertifikato neturinčiu pastatu.

Nuo 3 metų iki gyvavimo pabaigos

Apie tvarumo standartus renovuojant ar rekonstruojant pastatus reikėtų galvoti dar prieš pradedant atnaujinimo projektą, sako pašnekovas.

„Svarbu kuo anksčiau nustatyti, kokie yra tvarumo tikslai, kas yra pastato naudotojai, kas jiems yra svarbiausia, kokia yra įstatyminė ir finansinė aplinka, o tada galima atsirinkti labiausiai tinkančią tvarumo sistemą sertifikavimui. Kadangi sertifikavimą atlieka išoriniai konsultantai, būtina juos įtraukti pačioje projekto pradžioje, jei įmanoma – planavimo, užduoties rengimo stadijoje. Tokiu atveju užtikrinamas strategiškas planavimas ir sklandus tvarumo kriterijų įgyvendinimas visuose projekto etapuose optimaliausiomis sąnaudomis“, – pabrėžia E. Šapel.

Ankstyvas tvarumo specialistų įsitraukimas taip pat gali padėti siekiant aukštesnio įvertinimo lygio, kadangi aukštas tvarumo sertifikato įvertis turi griežtesnius reikalavimus, kam reikia daugiau dėmesio ir laiko, norint įgyvendinti reikiamus kriterijus.

Nors tvarumo standartų, kuriais galima remtis sertifikuojant renovuojamus pastatus, yra daug, Lietuvoje šiuo metu populiariausias yra BREEAM standartas.

„Labiausiai pritaikoma BREEAM schema pastatų renovacijai yra „BREEAM Refurbishment and Fit Out“. Ši schema turi skirtingas vertinimo apimtis, nuo pastato konstrukcijų ir esminių inžinierių sistemų iki galutinės jo apdailos, ji vertina ir projektavimo bei statybos darbų apimtis. Išskirtinis šio sertifikato aspektas yra tai, kad jis galioja visą pastato gyvavimo ciklą. Kita vertus – tai nesuteikia galimybės sertifikuoti pastatą dar kartą ir keisti gauto sertifikato lygio“, – pasakoja „Vesta Consulting“ Tvarių pastatų skyriaus vadovas.

Tuo tarpu paprastam remontui, pastato atnaujinimui ar ilgalaikei etapinei renovacijai tinka „BREEAM In Use“ (BIU) schema. Ji apima jau eksploatuojamo pastato vertinimą, į kurį neįtraukia projektavimo ir statybų etapo. Po išdavimo BIU sertifikatas galioja 3 metus, po kurių pastatą reikia sertifikuoti iš naujo, norint išlaikyti galiojantį sertifikatą ir taip pratęsti sertifikato galiojimą dar 3 metams.

Tarp kitų plačiai naudojamų tvarumo standartų – LEED vertinimo sistema, WELL ir „Fitwel“ tvarumo sertifikatai. Pastarieji remiasi pastato naudotojų gerove ir daugiausia dėmesio skiria žmogaus sveikatos ir savijautos aspektams, juos taip pat reikia atnaujinti kas 3 metus.

„Įprastai NT vystytojai siekia kuo aukštesnio tvarumo sertifikato įvertinimo, vis dėlto svarbu suprasti, jog tvarumas nėra baigtinis tikslas – tai nuolatinis procesas, kurio metu galima pradėti nuo mažesnių žingsnių ir palaipsniui judėti geresnių rezultatų link. Pavyzdžiui, BIU vertinimo schema leidžia sertifikuoti eksploatuojamus pastatus kas 3 metus, taip leidžiant vystytojams pasirinkti jiems tinkamą tempą ir paskirstyti resursus, kol bus pasiektas norimas įvertinimas“, – pastebi E. Šapel.

Nors skelbti pastato pelnytą įvertinimą pagal tarptautinius tvarumo standartus po jo renovacijos ar rekonstrukcijos nėra prievolės, skaidrus informacijos atskleidimas yra vienas iš svarbių tvarumo principų. Žemesnis įvertinimas gali būti kaip atspirties taškas, įtrauktas į ilgalaikę strategiją ir įsipareigojimą palaipsniui kelti esamą pastato vertę ie sertifikato lygį.

Be to, nuslėpti  įvertinimo nepavyks – tarptautinės tvarumo vertinimo sistemos įprastai turi viešai skelbiamas duomenų bazes, kuriose galima lengvai pasitikrinti, ar pastatas buvo sertifikuotas ir kokį įvertinimą pelnė.

Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, UAB „Idea Prima”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Pusė visų daugiabučių avarijų kyla dėl užkimštos kanalizacijos: papasakojo, kokių keisčiausių daiktų yra radę nuotėkų vamzdynuose

Pusė visų daugiabučių avarijų kyla dėl užkimštos kanalizacijos: papasakojo, kokių keisčiausių daiktų yra radę nuotėkų vamzdynuose

Kanalizacijos avarijos – dažna ir itin nemaloni avarija daugiabučiuose namuose: net 50 proc. visų daugiabučiuose kylančių avarijų yra susijusios su nuotėkų vamzdynais. Kodėl šios avarijos kyla ir kaip jų išvengti pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ regiono vadovas Deividas Karalius. Pusė visų avarijų daugiabučiuose kyla dėl užkimštos kanalizacijos Pasak „Civinity Namai“ atstovo, apie […]


Prestižinių vilų kompleksui Marbeljoje „Evernord“ fondas pritraukė 8,5 mln. eurų investuotojų lėšų

Prestižinių vilų kompleksui Marbeljoje „Evernord“ fondas pritraukė 8,5 mln. eurų investuotojų lėšų

„Evernord Asset Management“ įsteigtas fondas „Evernord Marbella Property Fund I“ pirmuoju lėšų pritraukimo etapu projektui Ispanijos kurortiniame Marbeljos regione pritraukė 8,5 mln. eurų investuotojų lėšų. Pirmuoju etapu pritrauktos lėšos bus skirtos 1,16 ha ploto sklypui prestižiniame Marbeljos Cascada Camojan rajone įsigyti. Projekto metu sklypą ketinama padalinti į 6 mažesnius sklypus, kuriuose bus projektuojamos maždaug 1000 […]


KTU atsižvelgia į studentų poreikius – kaip per dešimtmetį pasikeitė universiteto veidas?

KTU atsižvelgia į studentų poreikius – kaip per dešimtmetį pasikeitė universiteto veidas?

Šiais metais grįžtančius į paskaitas studentus, ar visiškai naują gyvenimo etapą Kaune pradedančius pirmakursius Kauno technologijos universitetas (KTU) pasitiks pasikeitęs. Šiemet užbaigta Studentų gatvės rekonstrukcija, taip pat šiuo metu daug dėmesio skiriama bendrabučių atnaujinimui, pastatų modernizavimui ir saulės elektrinių įrengimui. Be to, atnaujintose erdvėse studentai galės rinktis iš daugybės laisvalaikio praleidimo galimybių – sporto, meno, […]


S. Gentvilas: Žmonės turėtų lengviau įpirkti būstą

S. Gentvilas: Žmonės turėtų lengviau įpirkti būstą

Aplinkos ministerija ieško būdų, kad būstas gyventojams būtų lengviau įperkamas, socialinį būstą būtų galima gauti paprasčiau, efektyviau vyktų namų atnaujinimas. Apie tai aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo pirmadienį vykusioje konferencijoje „Lietuvos būsto forumas 2024“. „Artimiausiu metu bus sukurti aiškiai apibrėžti pastatų priežiūros standartai, kurie užtikrins, kad visi pastatai atitiktų esminius techninius ir saugos reikalavimus. Tai […]


„Citus“ plečia geografiją: pirmasis žingsnis pajūryje – įspūdingos „Nidos bangos by CITUS“

„Citus“ plečia geografiją: pirmasis žingsnis pajūryje – įspūdingos „Nidos bangos by CITUS“

Nida – išskirtinis ir nepakartojamas Lietuvos kampelis, turintis milžinišką trauką daugumai lietuvių (ir ne tik). Nepakartojama, pasauliniu mastu vertinama gamtos oazė ir meniška aura, daugybę dešimtmečių traukianti skirtingų epochų intelektualus, kūrybiškas sielas ir ramybės išsiilgusias asmenybes, sukūrė šiam, tarp dviejų vandenų įsikūrusiam miesteliui sakralią aurą. Bet koks pokytis tokioje vietoje privalo būti labai atidus ir […]


Komercinio nekilnojamo turto krizė jau pasiekia ir Lietuvą?

Komercinio nekilnojamo turto krizė jau pasiekia ir Lietuvą?

JAV jau kurį laiką kalbama apie komercinio NT krizę – poreikis biurams, milžiniškiems prekybos centrams ar gamykloms nustojo augti, o paimtas paskolas vystytojai grąžinti turi. Nerimaujama, kad ši tendencija jau pasiekia ir Europą. Vokietijoje komercinio NT kainos pirmąjį 2024 metų ketvirtį krito net 9,6 proc., o per paskutinį 2023-iųjų ketvirtį šis kritimas siekė net 12,1 […]