Ateityje pastatai pusę savo elektros energijos turės skirti elektromobilių įkrovimui. Ar NT rinka tam pasiruošusi?

Prognozuojama, kad iki 2035 m. elektromobilių skaičius pasaulyje išaugs septynis kartus nuo 10,5 mln. (2022 m.) iki 74,5 mln. (2035 m.). Ekspertų skaičiavimu, vien tik elektromobilių įkrovimui elektros poreikis 2030 m. pasaulyje sieks 655 TWh. Apie 45 proc. elektros pastatuose sunaudos elektromobiliai. Specialistai įspėja, kad NT vystytojai ir komercinių pastatų administratoriai jau šiandien turėtų ruoštis energijos suvartojimo šuoliui, kuris taps neišvengiamu, kai nuo 2035 m. Europoje nebebus parduodami automobiliai su vidaus degimo varikliais.

„Jau šiandien palaipsniui keičiasi pastatų paskirtis – jie tampa elektromobilių įkrovimo stotelėmis. Todėl netolimoje ateityje komercinių pastatų energijos poreikis išaugs dvigubai, nes juose kas dieną tūkstančiai darbuotojų norės įsikrauti savo elektromobilius. Galios trūkumas pastatuose taps dideliu iššūkiu, ypač didmiesčių centrinėse dalyse. Užtenka, kad viena įmonė dideliame biurų pastate pareikalautų įrengti 10 -15 įkrovimo stotelių, ir pastato valdytojai gali susidurti su rimtomis problemomis, apie kurias retas NT valdytojas šiandien susimąsto“, – pažymi tarptautinės energijos valdymo kompanijos „Schneider Electric“ inžinierius Arnoldas Minelga.

Kaip pasiruošti didiesiems pokyčiams?

Šiandien projektuojant naujus biuro ir kitos komercinės paskirties pastatus, vystytojai turėtų įvertinti ateities perspektyvas, kurios gerokai skirsis nuo šių dienų teisinių reglamentų.

„Šiandien statybų įstatyme numatyta, jog 20 proc. įrengiamų parkavimo vietų NT objektuose turi būti skirtos elektromobiliams. Akivaizdu, kad 2035 m., kai elektromobilių skaičius išaugs 7 kartus ar dar daugiau, 5-6 įkrovimo stotelių viename objekte gali nepakakti. Tad projektuojant naujus pastatus vertėtų numatyti bent galimybę ateičiai išplėsti įkrovimo stotelių skaičių ir pasirūpinti, kad krovimui pakaktų elektros galios“, – pažymi A. Minelga.

Kiek sudėtingesnė situacija senesnės statybos komerciniuose objektuose, nes ne visuose yra galimybė padidinti elektros galią be didelių investicijų.

„Pastebime, kad pastaruoju metu neretai NT administratoriai sulaukia pasiūlymų nemokamai įrengti elektromobilių stoteles. Susigundę tokiais pasiūlymais ir neišanalizavę savo elektros įvado pajėgumų, pastatų savininkai rizikuoja sutrikdyti visą pastato elektros sistemą. Piko metu tokie pastatai apskritai gali likti be elektros, nes visa energija bus naudojama elektromobilių įkrovimui. Tokie atvejai ypač dažni, kai naudojamos greitojo įkrovimo stotelės. Kad taip nenutiktų, būtina, kad elektros tinklo specialistai įvertintų pastato galimybes padidinti galią ir paskaičiuotų, kiek elektromobilių stotelių pastate galima įrengti bei kaip paskirstyti jų galią. Net jei šiandien įkrovimo stotelių poreikis pastate nėra didelis, jau šiandien valdytojams būtų pravartu pradėti ruošti namų darbus ateičiai ir atlikti savo elektros tinklo galimybių bei pritaikymo e-judumui analizę“, – pažymi „Schneider Electric“ inžinierius A. Minelga.

Problema – įvado galios trūkumas. Ką daryti?

Įvado galios trūkumas – tai skaitmeninio amžiaus problema, su kuria šiandien dažnai susiduria tiek privačių namų, tiek komercinės paskirties objektų savininkai. Pasak, A. Minelgos, šią problemą galima spręsti vienu iš 3 galimų būdų. Vienas jų – kreiptis į ESO, kad padidintų elektros įvado galią. Jei tai techniškai nėra įmanoma arba labai brangu, pastatų savininkams lieka arba įsirengti saulės elektrinę, energijos kaupimo baterijas, arba įsidiegti galios balansavimo sistemą.

„Saulės elektrinės leidžia daugiau energijos skirti elektromobilių krovimui, bet tik tada, kai energija suvartojama vietoje. Įvado galios tai nepadidins. Baterijos – kol kas labai brangus ir didelių investicijų reikalaujantis sprendimas, todėl daugeliui dar sunkiai įkandamas. Balansavimo sistema – optimalus būdas išspręsti galios trūkumo problemą, ypač komerciniuose pastatuose. Jį svarstyti rekomenduojame pirmiausia, nes jis padeda atitolinti kitų, brangesnių priemonių įgyvendinimą. Kalbant paprastai, balansavimo sistema prižiūri, kad piko periodais pastatuose nebūtų suvartojama daugiau energijos, nei leidžia įvado galia, nes ją viršijus pastatų administratoriai iš elektros tiekėjų gali sulaukti baudų ir susidurti su rizika, kai apsaugos sistema atjungs elektrą visose stotelėse ar net pastate“, – atkreipia dėmesį A. Minelga.

Kaip paaiškina specialistas, įdiegus balansavimo sistemą, nustatoma pastato turima galios riba, kurios ji neleidžia viršyti net ir piko metu, kai pastate įjungiama daug skirtingų elektros įrenginių. Tokiais atvejais sistema elektromobilių įkrovimui skiria tik tuo metu laisvą elektros energiją.

Statinis ar dinaminis galios balansavimas. Kuris tinkamesnis dideliems pastatams?

Sprendžiant elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo projektus, pastatų administratoriams dažnai kyla klausimas – kaip valdyti elektromobilių įkrovimo stoteles ir kaip geriau išnaudoti turimus energijos galios resursus.

„Tam, kad įkrovimo stoteles būtų galima valdyti, administruoti ir stebėti jų darbą nuotoliniu būdu, pirmiausia jos turi būti jungiamos prie interneto tinklo, tai nėra sudėtinga. Kur kas daugiau neaiškumų kyla sprendžiant, kokį įkrovimo būdą pasirinkti. Pavienes įkrovimo stoteles galima valdyti naudojant specialias elektromobilio ar stotelės programėles, tačiau komerciniuose objektuose toks metodas vargu ar pasiteisins, nes biure turės būti už tai atsakingas darbuotojas“, – sako A. Minelga.

Komerciniams objektams šiuo metu rinkoje yra prieinami 2 įkrovimo stotelių valdymo būdai: statinis ir dinaminis apkrovos valdymas.

„Statinio balansavimo atveju tiesiog nustatoma fiksuota galia ir ji skirstoma įkrovimo stotelei ar jų grupei, tačiau bendra energijos galia niekada nesikeičia, nors pastato turimos galios rezervas leistų įkrauti ir daugiau elektromobilių. Pastebime, kad vartotojai kartais apsigauna įrengdami įkrovimo stoteles. Yra sistemų su fiksuota dedikuota reikšme elektromobilių krovimui, kurios vadinamos dinaminėmis. Tiekėjai vartotojams tvirtina, kad sistema galią tarp stotelių skirsto dinamiškai, tačiau nutyli, kad galios maksimali riba yra statinė. Tai yra tas pats, kas sakyti, kad aš gulėdamas lovoj judu labai greitai, nes su Žeme skrendu aplink Saulę. Geriausiu atveju tokias sistemas galima vadinti dinaminėmis su statiniu ribos nustatymu, bet jos neatlieka svarbios funkcijos – neskiria maksimalios galios krovimui, o paskirsto tą pačią nekintamą galią stotelių grupei. Todėl pastato energetiniai resursai nėra išnaudojami maksimaliai,“ – pabrėžia A. Minelga.

Šiandien daugelyje pastatų, kuriuose įrengta vos keletas įkrovimo stotelių, statinio valdymo sistemų funkcijos pakanka, tačiau augant jų skaičiui, pastatams labiau reikės dinaminių sistemų.

„Dinaminis apkrovos valdymas leidžia optimaliai išnaudoti turimą galią, nes pati sistema nuolat stebi pastato energijos suvartojimą ir elektromobilių įkrovimui paskirsto visą tuo metu laisvą elektros energiją. Todėl šis būdas optimalus dideliems komerciniams pastatams“, – paaiškina A. Minelga.

Pasak specialisto, dinaminė galios balansavimo sistema veikia automatiškai: pati analizuoja energijos suvartojimą pastate ir automatizuotai paskirsto energiją taip, kad būtų užtikrintas pastato elektros poreikis tiek biurų apšvietimui, vėdinimui, tiek elektromobilių įkrovimui.

„Kompleksinės sistemos, kaip pavyzdžiui, „Schneider Electric“ galios balansavimo sistema „EV Charging Expert“ (EVCE), gali prisitaikyti net prie sudėtingiausių pastatų bei jų vidaus tinklų struktūros. Šis sprendimas leidžia nuo pirmųjų stotelių padėti kurti tokią sistemą, kuri efektyviausiai paskirstys pastato energiją šiandien ir ją bus galima plėsti ateityje, išaugus įkrovimo stotelių poreikiui“, – pažymi A. Minelga.

Tokią balansavimo sistemą galima diegti ir tuose pastatuose, kuriuose veikia ar planuojama saulės elektrinė, nes ji gali nustatyti energijos vartojimą, generavimą ir į tai atsižvelgti valdant srautus.

„Elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas nėra sprintas – tai maratonas. Pastatai stovės ilgus dešimtmečius, todėl šiandien juose svarbu projektuoti ir diegti ilgaamžius sprendimus. Elektros tinklas nuolat kinta, prie jo vis prijungiama naujos įrangos, todėl planuojant pastatus, svarbu numatyti augimo galimybes – jei šiandien komerciniame pastate pakanka 2 elektromobilių įkrovimo stotelių, reikėtų įvertinti, ar jų nereikės dešimt kartų daugiau jau po kelerių metų. Po dešimties metų, daugiau kaip pusė visų automobilių keliuose bus varomi elektra, o pastatuose beveik pusę sunaudojamos energijos teks skirti elektromobilių įkrovimui“, – pažymi A. Minelga.

Pranešimą paskelbė: Ieva Šimkūnaitė-Jansonienė, KPMS ir partneriai