Geras interneto ryšys namuose dažnam atrodo kaip savaime suprantamas dalykas. Dėl to kartais pamirštame, kad jį užtikrina nedidelis ir dažnai net nepastebimas prietaisas, vadinamas modemu. Ne visuomet žinome, kur jį geriausia statyti, kada verta perkrauti ar kaip dažnai atnaujinti. Pasak „Tele2“ mobiliosios įrangos produktų grupės vadovo Edgaro Bartos, tokie sprendimai gali turėti daugiau įtakos namų interneto kokybei nei atrodo.
„Iš tikrųjų modemas yra vienas svarbiausių gero ryšio grandinės elementų. Galima turėti naujausio modelio telefoną ar kompiuterį, bet jei namuose stovi kelių metų senumo įrenginys, jis paprasčiausiai nesugebės išnaudoti viso galimo interneto greičio. Interneto kokybei įtakos gali daryti faktoriai, apie kuriuos dažnas net nesusimąsto. Kokybė gali suprastėti dėl netinkamai parinktos vietos modemui pastatyti, dėl per storų namo sienų, pasenusios įrangos ar per didelio prijungtų įrenginių skaičiaus“, – sako E. Bartos.
Kodėl modemo nereikėtų slėpti spintelėje
Pasak specialisto, žmonės interneto modemą dažnai laiko ten, kur jis mažiau matomas – spintelėje, už televizoriaus ar po stalu. Tačiau ryšiui tai ne visada palanku, nes modemas ne tik priima signalą iš bokšto, bet ir skleidžia „Wi-Fi“ ryšį namuose, todėl kuo daugiau kliūčių aplink, tuo mažiau galimybių išnaudoti visą jo potencialą.
„Modemo vieta iš tikrųjų turi nemažą įtaką interneto kokybei. Jis ne tik priima signalą iš bokšto, bet ir skleidžia „Wi-Fi“ radijo bangas. Jos elgiasi panašiai kaip šviesa – kuo daugiau kliūčių pakeliui, tuo silpnesnis bus signalas. Pavyzdžiui, spintelės sienelė, storos sienos ar metaliniai paviršiai gali gerokai susilpninti signalą. Televizorius taip pat nėra geras kaimynas modemui, nes jo metalinės dalys gali veikti kaip savotiškas skydas, kuris blokuoja ar atspindi radijo bangas – dėl to taip pat gali susilpnėti ryšys“, – aiškina E. Bartos.
Anot jo, dažniausiai geriausia vieta modemui yra atvira erdvė, maždaug 1–1,5 metro aukštyje, o 4G ir 5G modemams dažnai naudinga vieta arčiau lango. Svarbu tik vengti užstatymo baldais ir tiesioginių saulės spindulių.
Naujos statybos namas ryšiui nebūtinai palankesnis
Nemažai žmonių nustemba, kai naujos statybos name ryšio galimybės kartais būna kuklesnės nei senesniame bute. Pasak eksperto, tam yra labai paprastas paaiškinimas.
„Modernūs langai dažnai turi metalizuotą sluoksnį, kuris padeda išlaikyti šilumą, tačiau jis gali slopinti ir radijo signalą. Be to, naujuose pastatuose dažnai naudojama daug armuoto betono. Sienose esanti armatūra veikia kaip metalinis tinklas, kuris gali gerokai susilpninti mobiliojo ryšio signalą. Dėl to kartais nutinka paradoksas – senesniame plytiniame name internetas gali veikti net geriau nei visiškai naujame, labai sandariame pastate“, – pasakoja E. Bartos.
Anot jo, tokiais atvejais vienas iš galimų sprendimų gali būti išorinis 5G modemas, montuojamas lauke. Taip galima geriau apeiti pastato konstrukcijų įtaką ir namuose stabiliau paskirstyti ryšį.
Perkrauti modemą tikrai verta
Dar vienas dažnas klausimas – ar tikrai verta perkrauti modemą, jei norisi stabilesnio veikimo. Pasak E. Bartos, tai nėra tik įprotis ar senas patarimas iš technikos laikų. Modemas iš esmės yra nedidelis kompiuteris, todėl jam, kaip ir kitiems išmaniems įrenginiams, kartais praverčia paprastas perkrovimas.
„Perkrovus modemą jis iš naujo nuskenuoja aplinką ir gali pasirinkti mažiau apkrautą „Wi-Fi“ kanalą. Be to, perkrovimas tiesiog išvalo laikinas klaidas ir leidžia įrenginiui veikti stabiliau. Tiesa, verta žinoti, kad modernūs modemai dalį šių procesų atlieka ir automatiškai, vartotojui to net nepastebint“, – sako E. Bartos.
„Dar veikia“ nereiškia, kad atitinka poreikius
Pasak eksperto, dar vienas labai gajus įsitikinimas – kad modemą verta keisti tik tada, kai jis visai nustoja veikti. Tai patvirtina ir „Tele2“ atlikta klientų apklausa, parodžiusi, kad 64 proc. apklaustųjų modemą naudoja nuo pat paslaugos įsigijimo ir jo nėra keitę nė karto. Tačiau technologijos keičiasi greičiau nei pats įrenginys nusidėvi fiziškai. Per tą laiką pasikeičia ir „Wi-Fi“ standartai, ir namuose naudojamų įrenginių kiekis.
„Senesni modemai dažnai palaiko tik „Wi-Fi 4“ ar „Wi-Fi 5“, o nauji telefonai, kompiuteriai ir televizoriai geriausiai veikia su „Wi-Fi 6“ ar naujesnėmis technologijomis. Dėl to net turint greitą interneto planą senas modemas gali tapti silpniausia vieta visoje sistemoje. Būtent todėl ryšio specialistai dažniausiai rekomenduoja modemą atnaujinti maždaug kas 3–4 metus, kad jis atitiktų dabartinius greičio, saugumo ir įrenginių kiekio poreikius. O jei kyla abejonių, skirtumą paprasčiausia įvertinti praktiškai – „Tele2“ klientai atnaujintą modemą gali 14 dienų išbandyti nemokamai“, – teigia E. Bartos.
Pranešimą paskelbė: Asta Buitkutė, UAB Tele2
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]