Architektas P. Čepaitis apie lietuvių estetikos suvokimą: vis labiau panašėjame į skandinavus

1

Architektas P. Čepaitis apie lietuvių estetikos suvokimą: vis labiau panašėjame į skandinavus

Lietuva tampa neatsiejama globalaus architektūros pasaulio dalimi, o čia įgyvendinami projektai seka naujausiomis tendencijomis ir galėtų drąsiai varžytis su bet kuria kita moderniojo pasaulio šalimi. Tuo įsitikinęs lietuvis architektas Povilas Čepaitis, ne vienerius metus glaudžiai bendradarbiavęs su pasaulinio garso dizaineriu ir kūrėju Cecil Balmond. Anot P. Čepaičio, šiais laikais architektūra visur yra supanašėjusi, tačiau Lietuvoje ji turi vieną išskirtinį bruožą.

Nuo paprasto gyvenamojo namo iki unikalių kompleksų

Jau daugiau nei dešimtmetį architektu dirbantis vilnietis architektas P. Čepaitis, vienas iš studijos „Fragment“ įkūrėjų, sako, kad architektūra jo gyvenime atsirado jau mokykloje, kai teko bandyti suderinti dvi skirtingas domėjimosi pakraipas.

„Pamenu, nuolat blaškiausi tarp dviejų polių – man labai sekėsi tikslieji mokslai, netgi lankiau mokyklą su tokia pakraipa, bet iš kitos pusės, mane nuolat traukė kūryba, ypač vizualiųjų menų. Galbūt labiausiai ta unikali galimybė tuščiame lape ar erdvėje sukurti tai, ko nebuvo ir nebūtų buvę, jeigu ne menininko vizija ir pastangos. Bandymas suderinti tuos du labai skirtingus pasaulius – kūrybos ir tikslumo – natūraliai ir atvedė link architektūros“, – pasakojo P. Čepaitis.

Noras tobulėti ir įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių tuomet dar tik būsimą architektą paskatino ne tik krimsti mokslus, bet ir pradėti dirbti. „Dar studijuodamas „Vilnius Tech“ paskutiniame kurse, pamenu, susiradau darbą pagal specialybę, nes man vien studijų neužteko, norėjosi kuo plačiau semti patirtį“, – prisiminė architektas.

Troškimas tobulėti P. Čepaitį netrukus nuvedė ir į Jungtinę Karalystę, kur jis baigė architektūros magistro studijas „Architectural Association School of Architecture“. Po jų lietuvis nesuskubo grįžti į tėvynę ir pasinaudojo atsiradusia galimybę dirbti vienoje iš pasaulinio garso architektūros ir kūrybos studijoje „Balmond Studio“.

„Studijoje darbavausi keletą metų. Beveik visi jos projektai buvo tarptautiniai, o aš daugiausia dirbau su užsakymais iš pietryčių Azijos. Patirtis buvo unikali, nes teko labai artimai dirbti ir bendrauti su išskirtiniu kūrėju ir mąstytoju Cecil Balmond. Be to, daug keliavau su darbo reikalais, bendravau su labai skirtingų kultūrų atstovais. Buvimas Londone, vienoje iš architektūros ir dizaino sostinių, kur gimsta mados, tendencijos, įtakos ir pasklinda po visą pasaulį, ir jausmas, kad esi to dalimi, buvo labai svarbus ir formuojantis tolimesnę mano karjerą“, – pasakojo architektas.

Pradėjęs nuo palyginti paprastų darbų, tokių kaip gyvenamieji namai, laikui bėgant ir augant patirčiai P. Čepaitis galėjo imtis vis sudėtingesnių ir įdomesnių projektų. Šiuo metu jo darbų aplanke yra tokie projektai kaip poilsio kompleksas „Vilnius SPA Anykščiai“, Klaipėdos senamiestyje formuojamo gyvenamųjų namų komplekso „Bastionų namai“ trys kvartalai, kartu su kolegomis iš studijos „Fragment“ rengtas ​​Radvilų rūmų muziejaus projektas, tarptautiniame konkurse pelnęs apdovanojimą ir įvertintas antrąja vieta, ir pirmasis Baltijos šalyse dalijimosi būstu ir poilsio kompleksas Palangoje „Futuristai“. Pastarasis projektas yra naujausias jo darbas ir vienas sudėtingiausių, kuriuos savo karjeroje P. Čepaičiui teko kurti.

„Dirbdami su „Futuristų“ projektu, siekėme sukurti jaukų ir gyvybingą poilsio kompleksą, kuriame derėtų daugybė funkcijų, veiklų, o visos veiksmas vyktų išskirtinės architektūros aplinkoje. Mus labai įkvėpė šio projekto vietoje esančios gamtos natūralus, netgi laukinis charakteris, visiškai kitoks nei kitur Palangoje. Norėjome jo kuo daugiau išsaugoti, todėl didelę teritorijos dalį paskyrėme viešajai erdvei – parkui, su laukine augmenija, kūdromis, o pagrindinį komplekso pastatą organiškomis ir net šiek futuristinėmis formomis priderinome prie supančios aplinkos, taip sukurdami išskirtinį projekto veidą“, – dėstė architektas.

Jo teigimu, „Futuristų“ komplekso kūrimas buvo įdomus dar ir dėl to, kad jame teko susidurti su daug pirmų kartų, derinti, regis, nesuderinamus dalykus. Vis dėlto, anot P. Čepaičio, tokia jau yra ta architekto kasdienybė – nuolat derinti tarpusavyje kartais visiškai nederančius dalykus ir surasti tai kas juos jungia ar atvirkščiai, kur yra didžiausios jų priešingybės.

„Kartais būtent skirtumų išryškinimas visiškai netikėtai duoda labai įdomų efektą. Gamtos ir technologijų kontrastas gali būti nepaprastai žavus“, – tikino P. Čepaitis.

Jei yra skandinaviška, tai gal bus ir baltiškoji dizaino banga?

Pasak P. Čepaičio, architekto veikla visame pasaulyje yra labai panaši, nes kuriama visų pirma vadovaujantis bendražmogiškais principais. Vis dėlto tam tikri skirtumai ir ypatybės skirtingose šalyse išryškėja. Savąją turi ir Lietuva.

„Mūsų šalies architektūros mokykla yra nuolat besiformuojanti, veikiama daugelio pasaulinių įtakų. Ar tai būtų Vilniaus barokas, Kauno Art Deco, ar sovietmečiu kūrusių architektų pastangos humanizuoti šaltą ir bejausmę aplinką – atvirumas pasauliui ir siekis geriausias patirtis perkelti į mūsų šalį yra nuolat išliekantis bruožas“, – įvardijo architektas.

Atvirumas ir mokėjimas priimti pokyčius architektūroje, anot pašnekovo, lietuviams leidžia nesunkiai perimti geriausias praktikas ir padeda palyginti sparčiai evoliucionuoti estetikos suvokimui.

Pavyzdžiui, per pastaruosius keletą metų Lietuvoje vis labiau įsivyrauja skandinaviškas požiūris į architektūrą ir išvaizdą, tampame vis labiau panašūs į skandinavus, kuriems svarbiausia yra nuosaikus, bet labai aukštos kokybės dizainas, apgalvotos detalės, šiltos, natūralios ir ilgaamžės apdailos medžiagos, dėmesys tvarumui ir jautriam santykiu su supančia aplinka. Pasak architekto P. Čepaičio, šiomis universaliomis vertybėmis patiki vis daugiau lietuvių.

„Skandinaviška architektūra ir dizainas mūsų kūrėjams šiuo metu yra didžiulis įkvėpimo šaltinis, o tarpusavio bendravimas ir bendradarbiavimas tarp lietuvių ir skandinavų architektų jau tapo kasdienybe“, – pabrėžė pašnekovas.

Tiesa, daugelio įdomių užsienio architektų, tokių kaip japonai Junya Ishigami ar Sou Fujimoto, skandinavai „Norm Architects“, kūrybinį kelią stebintis P. Čepaitis sako norintis, kad mūsų šalyje kuriama architektūra ne tik sektų, bet kartais ir diktuotų madas kituose kraštuose kuriantiems architektams.

„Potencialo ir kūrybinių idėjų Lietuvoje tikrai nestinga. Reikia tik šiek tiek daugiau laiko ir didesnio įdirbio. Po to, kas ten žino, gal gims baltiškojo dizaino banga, kuri bus tokia pat galinga kaip dabar skandinaviškoji“, – svarstė architektas P. Čepaitis.

Pranešimą paskelbė: Rūta Latinytė, UAB „Avenire“

Rekomenduojame

carvertical VIN patikra
„Civinity“ per pirmąjį 2022 m. pusmetį uždirbo 34 mln. eurų – perpus daugiau nei prieš metus

„Civinity“ per pirmąjį 2022 m. pusmetį uždirbo 34 mln. eurų – perpus daugiau nei prieš metus

Per pirmąjį šių metų pusmetį viena didžiausių pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupių Baltijos šalyse „Civinity“ uždirbo beveik 34 mln. eurų, jos konsoliduotas bendrasis pelnas viršijo 7,2 mln. eurų, o EBITDA išaugo beveik perpus – iki 2,16 mln. eurų. Lietuvoje, Latvijoje ir Didžiojoje Britanijoje veikianti grupė per šešis 2022 m. mėnesius uždirbo 33,823 mln. eurų, […]

Lietuvoje vyks PropTech inkubatorius, skirtas atrasti būsimus NT technologijų vienaragius

Lietuvoje vyks PropTech inkubatorius, skirtas atrasti būsimus NT technologijų vienaragius

Lapkričio mėnesį Lietuvoje startuoja nekilnojamojo turto (NT) technologijų inkubatorius „PropTech Innovation Camp“. NT investicijų bendrovės „Eastnine“ ir finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „ROCKIT“ organizuojamas renginys sieks atrasti naujų verslo idėjų, suteikti palaikymą bei finansavimą potencialiems PropTech (NT technologijų) verslams.   Lapkričio 14–18 dienomis Vilniuje, „ROCKIT“ centre, vyksiantis „PropTech Innovation Camp“ sujungs Lietuvos ir regiono NT […]

Statant išskirtinį Molėtų objektą, darbai buvo skaičiuojami valandų tikslumu

Statant išskirtinį Molėtų objektą, darbai buvo skaičiuojami valandų tikslumu

Įgyvendinant „Teltonikos“ Technologijų centro statybos projektą, rangovai turėjo aiškias užduotis: aukšta kokybė ir preciziškas darbų kalendorius.Molėtų „Teltonikos“ Technologijų centras.  Statant Molėtų „Teltonikos“ Technologijų centrą, įmonė „Sintervalas“ įrengė viso pastato konstruktyvą, šildymo, vėdinimo, kondicionavimo bei vandentiekio ir nuotekų sistemas, atliko vidaus apdailos darbus. Pastato karkasui buvo panaudotos surenkamojo gelžbetonio kolonospramonin bei sienos. „Perdangas įrengėme iš gelžbetoninių […]

MERKO baigė statyti projekto „Vilnelės skverai“ pirmo etapo namus

MERKO baigė statyti projekto „Vilnelės skverai“ pirmo etapo namus

UAB Merko statyba baigė statyti projekto „Vilnelės skverai“ pirmo etapo namus. Manufaktūrų gatvėje naujakuriai jau kuriasi šešiuose gyvenamuosiuose namuose. Manufaktūrų ir Kaukysos gatvių sankryžoje iškilę namai buriasi aplink vieną erdvų kiemą. Ši bendra erdvė – skveras – ir nulėmė viso kvartalo pavadinimą. Namuose jau kuriasi gyventojai – visi statybos darbai baigti, bendrame kieme žaliuoja augalai, […]

Į Lietuvą skaityti pranešimo atvyksta Europos Proptech asociacijos vadovas Dirk Paelinck

Į Lietuvą skaityti pranešimo atvyksta Europos Proptech asociacijos vadovas Dirk Paelinck

Rugsėjo 29 d. 16 val, finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centre „Rockit“ Vilniuje įvyks ypač svarbus renginys visai nekilnojamojo turto rinkai ir Proptech (angl. property technology, liet. nekilnojamojo turto technologijų) ekosistemai.  Renginyje pagaliau bus atsakyta į klausimą, kas tas Proptech’as. Būtent toks ir yra renginio pavadinimas. Proptech yra nekilnojamojo turto industrijos inovacijas, skaitmenizaciją ir skaitmeninę […]

Vilnius – 15 minučių miestas: ko trūksta, kad kasdieniai vairuotojai taptų gyventojais?

Vilnius – 15 minučių miestas: ko trūksta, kad kasdieniai vairuotojai taptų gyventojais?

Pasaulyje auga susidomėjimas „15 minučių miesto“ koncepcija – gyventi žmonės kviečiami taip, kad jaustųsi gerai, patogiai ir sveikai. Tokia vizija jau sėkmingai realizuojama Paryžiuje, Barselonoje, Melburne, kituose miestuose. O šiuose gyvybinguose kvartaluose automobilis ne tik nereikalingas, bet kai kuriuose ir nelaukiamas.  „15 minučių miesto“ gyventojai gali didžiąją dalį savo poreikių patenkinti tiesiog aplink namus. Nebūtina […]