Architektas P. Čepaitis apie lietuvių estetikos suvokimą: vis labiau panašėjame į skandinavus

1

Architektas P. Čepaitis apie lietuvių estetikos suvokimą: vis labiau panašėjame į skandinavus

Lietuva tampa neatsiejama globalaus architektūros pasaulio dalimi, o čia įgyvendinami projektai seka naujausiomis tendencijomis ir galėtų drąsiai varžytis su bet kuria kita moderniojo pasaulio šalimi. Tuo įsitikinęs lietuvis architektas Povilas Čepaitis, ne vienerius metus glaudžiai bendradarbiavęs su pasaulinio garso dizaineriu ir kūrėju Cecil Balmond. Anot P. Čepaičio, šiais laikais architektūra visur yra supanašėjusi, tačiau Lietuvoje ji turi vieną išskirtinį bruožą.

Nuo paprasto gyvenamojo namo iki unikalių kompleksų

Jau daugiau nei dešimtmetį architektu dirbantis vilnietis architektas P. Čepaitis, vienas iš studijos „Fragment“ įkūrėjų, sako, kad architektūra jo gyvenime atsirado jau mokykloje, kai teko bandyti suderinti dvi skirtingas domėjimosi pakraipas.

„Pamenu, nuolat blaškiausi tarp dviejų polių – man labai sekėsi tikslieji mokslai, netgi lankiau mokyklą su tokia pakraipa, bet iš kitos pusės, mane nuolat traukė kūryba, ypač vizualiųjų menų. Galbūt labiausiai ta unikali galimybė tuščiame lape ar erdvėje sukurti tai, ko nebuvo ir nebūtų buvę, jeigu ne menininko vizija ir pastangos. Bandymas suderinti tuos du labai skirtingus pasaulius – kūrybos ir tikslumo – natūraliai ir atvedė link architektūros“, – pasakojo P. Čepaitis.

Noras tobulėti ir įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių tuomet dar tik būsimą architektą paskatino ne tik krimsti mokslus, bet ir pradėti dirbti. „Dar studijuodamas „Vilnius Tech“ paskutiniame kurse, pamenu, susiradau darbą pagal specialybę, nes man vien studijų neužteko, norėjosi kuo plačiau semti patirtį“, – prisiminė architektas.

Troškimas tobulėti P. Čepaitį netrukus nuvedė ir į Jungtinę Karalystę, kur jis baigė architektūros magistro studijas „Architectural Association School of Architecture“. Po jų lietuvis nesuskubo grįžti į tėvynę ir pasinaudojo atsiradusia galimybę dirbti vienoje iš pasaulinio garso architektūros ir kūrybos studijoje „Balmond Studio“.

„Studijoje darbavausi keletą metų. Beveik visi jos projektai buvo tarptautiniai, o aš daugiausia dirbau su užsakymais iš pietryčių Azijos. Patirtis buvo unikali, nes teko labai artimai dirbti ir bendrauti su išskirtiniu kūrėju ir mąstytoju Cecil Balmond. Be to, daug keliavau su darbo reikalais, bendravau su labai skirtingų kultūrų atstovais. Buvimas Londone, vienoje iš architektūros ir dizaino sostinių, kur gimsta mados, tendencijos, įtakos ir pasklinda po visą pasaulį, ir jausmas, kad esi to dalimi, buvo labai svarbus ir formuojantis tolimesnę mano karjerą“, – pasakojo architektas.

Pradėjęs nuo palyginti paprastų darbų, tokių kaip gyvenamieji namai, laikui bėgant ir augant patirčiai P. Čepaitis galėjo imtis vis sudėtingesnių ir įdomesnių projektų. Šiuo metu jo darbų aplanke yra tokie projektai kaip poilsio kompleksas „Vilnius SPA Anykščiai“, Klaipėdos senamiestyje formuojamo gyvenamųjų namų komplekso „Bastionų namai“ trys kvartalai, kartu su kolegomis iš studijos „Fragment“ rengtas ​​Radvilų rūmų muziejaus projektas, tarptautiniame konkurse pelnęs apdovanojimą ir įvertintas antrąja vieta, ir pirmasis Baltijos šalyse dalijimosi būstu ir poilsio kompleksas Palangoje „Futuristai“. Pastarasis projektas yra naujausias jo darbas ir vienas sudėtingiausių, kuriuos savo karjeroje P. Čepaičiui teko kurti.

„Dirbdami su „Futuristų“ projektu, siekėme sukurti jaukų ir gyvybingą poilsio kompleksą, kuriame derėtų daugybė funkcijų, veiklų, o visos veiksmas vyktų išskirtinės architektūros aplinkoje. Mus labai įkvėpė šio projekto vietoje esančios gamtos natūralus, netgi laukinis charakteris, visiškai kitoks nei kitur Palangoje. Norėjome jo kuo daugiau išsaugoti, todėl didelę teritorijos dalį paskyrėme viešajai erdvei – parkui, su laukine augmenija, kūdromis, o pagrindinį komplekso pastatą organiškomis ir net šiek futuristinėmis formomis priderinome prie supančios aplinkos, taip sukurdami išskirtinį projekto veidą“, – dėstė architektas.

Jo teigimu, „Futuristų“ komplekso kūrimas buvo įdomus dar ir dėl to, kad jame teko susidurti su daug pirmų kartų, derinti, regis, nesuderinamus dalykus. Vis dėlto, anot P. Čepaičio, tokia jau yra ta architekto kasdienybė – nuolat derinti tarpusavyje kartais visiškai nederančius dalykus ir surasti tai kas juos jungia ar atvirkščiai, kur yra didžiausios jų priešingybės.

„Kartais būtent skirtumų išryškinimas visiškai netikėtai duoda labai įdomų efektą. Gamtos ir technologijų kontrastas gali būti nepaprastai žavus“, – tikino P. Čepaitis.

Jei yra skandinaviška, tai gal bus ir baltiškoji dizaino banga?

Pasak P. Čepaičio, architekto veikla visame pasaulyje yra labai panaši, nes kuriama visų pirma vadovaujantis bendražmogiškais principais. Vis dėlto tam tikri skirtumai ir ypatybės skirtingose šalyse išryškėja. Savąją turi ir Lietuva.

„Mūsų šalies architektūros mokykla yra nuolat besiformuojanti, veikiama daugelio pasaulinių įtakų. Ar tai būtų Vilniaus barokas, Kauno Art Deco, ar sovietmečiu kūrusių architektų pastangos humanizuoti šaltą ir bejausmę aplinką – atvirumas pasauliui ir siekis geriausias patirtis perkelti į mūsų šalį yra nuolat išliekantis bruožas“, – įvardijo architektas.

Atvirumas ir mokėjimas priimti pokyčius architektūroje, anot pašnekovo, lietuviams leidžia nesunkiai perimti geriausias praktikas ir padeda palyginti sparčiai evoliucionuoti estetikos suvokimui.

Pavyzdžiui, per pastaruosius keletą metų Lietuvoje vis labiau įsivyrauja skandinaviškas požiūris į architektūrą ir išvaizdą, tampame vis labiau panašūs į skandinavus, kuriems svarbiausia yra nuosaikus, bet labai aukštos kokybės dizainas, apgalvotos detalės, šiltos, natūralios ir ilgaamžės apdailos medžiagos, dėmesys tvarumui ir jautriam santykiu su supančia aplinka. Pasak architekto P. Čepaičio, šiomis universaliomis vertybėmis patiki vis daugiau lietuvių.

„Skandinaviška architektūra ir dizainas mūsų kūrėjams šiuo metu yra didžiulis įkvėpimo šaltinis, o tarpusavio bendravimas ir bendradarbiavimas tarp lietuvių ir skandinavų architektų jau tapo kasdienybe“, – pabrėžė pašnekovas.

Tiesa, daugelio įdomių užsienio architektų, tokių kaip japonai Junya Ishigami ar Sou Fujimoto, skandinavai „Norm Architects“, kūrybinį kelią stebintis P. Čepaitis sako norintis, kad mūsų šalyje kuriama architektūra ne tik sektų, bet kartais ir diktuotų madas kituose kraštuose kuriantiems architektams.

„Potencialo ir kūrybinių idėjų Lietuvoje tikrai nestinga. Reikia tik šiek tiek daugiau laiko ir didesnio įdirbio. Po to, kas ten žino, gal gims baltiškojo dizaino banga, kuri bus tokia pat galinga kaip dabar skandinaviškoji“, – svarstė architektas P. Čepaitis.

Pranešimą paskelbė: Rūta Latinytė, UAB „Avenire”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Kelių direkcijos atstovai susitiko su  projektuotojais, kad būtų paspartinti tilto per Nevėžį tvarkymo darbai

Kelių direkcijos atstovai susitiko su projektuotojais, kad būtų paspartinti tilto per Nevėžį tvarkymo darbai

Šiandien, vasario 3 d., AB Lietuvos automobilių kelių direkcijoje įvyko susitikimas su projektuotojais dėl terminų pagreitinimo projektuojant tiltą per Nevėžį Kėdainiuose (valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,339 km), kurio sija šią savaitę įgriuvo į upę, ir veiksmų plano sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Sutarta, kad projektuotojai kitą savaitę pateiks galimus terminus ir veiksmus. Šiuo […]

„Luminor“ bankas finansuoja slaugos namus netoli Jurbarko

„Luminor“ bankas finansuoja slaugos namus netoli Jurbarko

„Luminor“ bankas įmonei „Sematix“ paskolino 2,25 mln. eurų reabilitacijos paslaugas teikiantiems slaugos namams statyti. Įmonė netoli Jurbarko, Klausučiuose, rekonstruoja apleistą pastatą ir kuria modernius namus, kuriuose bus teikiamos apgyvendinimo ir sveikatinimo paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms. Finansavimas šiam projektui skirtas su 50 proc. „Invegos“ garantija. UAB „Sematix“ Jurbarke vysto kelių milijonų eurų vertės slaugos namų investicinį […]

„Citus“ ekspertai: žemas rinkos startas ir paklausos spyruoklė

„Citus“ ekspertai: žemas rinkos startas ir paklausos spyruoklė

Išankstiniais NT paslaugų kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, metai Vilniaus ir Kauno būsto rinkose prasidėjo nuosaikiai – viso abiejuose miestuose sudaryta apie 200 sandorių. Ekspertai vertina, kad dabartinėmis aplinkybėmis kitokio rezultato tikėtis ir nebuvo galima, rinka tam ruošėsi, tačiau įspėja apie galimas įtampas rinkai atsigaunant. Vilniaus pirminėje būsto rinkoje susitarta dėl 151 naujo būsto (butų ir […]

Naujasis išvykimo terminalas Vilniaus oro uoste iš arčiau: apie projekto būtinybę, inovacijas keleivių patirčiai gerinti ir kas laukia jį pastačius ateityje

Naujasis išvykimo terminalas Vilniaus oro uoste iš arčiau: apie projekto būtinybę, inovacijas keleivių patirčiai gerinti ir kas laukia jį pastačius ateityje

Kartu su naujojo išvykimo terminalo Vilniaus oro uoste statybų pradžia Lietuvos oro uostai atvers ir naują veiklos puslapį. Pasak Arno Dūmano, Lietuvos oro uostų operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo, naujasis terminalas bus moderniausias oro uosto terminalas ne tik Lietuvos tinkle, bet ir visame Baltijos šalių regione, o šio projekto pabaiga ateityje leis tęsti esamų terminalų […]

Atsinaujinusioje Rotušėje – įspūdinga muzikos ir šviesų premjera

Atsinaujinusioje Rotušėje – įspūdinga muzikos ir šviesų premjera

Atsinaujinusioje Vilniaus Rotušėje sostinės 700 metų jubiliejaus proga pristatyta išskirtinė premjera – atgimusi Jozefo Haidno oratorija Biblijos motyvais „Pasaulio sutvėrimas“. Simboliška, kad šis kūrinys prieš daugiau nei 200 metų pirmą kartą nuskambėjo ne bet kur, o istorinėje Vilniaus rotušėje ir tik vėliau atlikta kompozitoriaus gimtojoje Austrijoje, Vienoje.   Vasario 1-osios premjeros metu Rotušės scenoje pasirodė […]

„Darnu Group“ iš SEB skolinasi 12 mln. eurų NT projektų vystymui

„Darnu Group“ iš SEB skolinasi 12 mln. eurų NT projektų vystymui

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ skolinasi 12 mln. eurų iš SEB banko. Lėšos bus investuojamos į grupės nekilnojamojo turto projektų vystymą. „Ilgalaikė partnerystė su SEB banku rodo, kad mūsų projektai yra paklausūs ne tik tarp klientų, bet ir yra pozityviai vertinami kredito įstaigų. Turime ambicingų planų ir matome didelį rinkos potencialą, todėl nemažiname apsukų […]