Prognozuojama, kad šildymo sezonas bus nelengvas – Kaune energijos kaina pakilo nuo 3,95 iki 10,36 centų už kilovatvalandę. Panašus kainų pokytis stebimas ir kituose Lietuvos miestuose. Žiniasklaidos priemonės skelbia, kad, augant energijos kainoms, ieškoma sprendimų, pavyzdžiui, energijos gamintojams siūloma naudoti kuo daugiau biokuro žaliavų, tačiau ekspertai sako, kad užuot kirtus miškus vertėtų pagalvoti apie pastatų energinio efektyvumo didinimą ir energijos sąnaudų mažinimą juos šildant.

Ar kirsti miškus geriausia išeitis?

UAB ,,Pastatų sertifikavimo biuro“ vadovas Rolandas Samajauskas kritikuoja sprendimą energijos kainas mažinti naudojant biokuro žaliavas. ,,Neseniai skridau lėktuvu į Suomiją. Kelionės metu pastebėjau, kad miškų Lietuvoje nėra daug, o ir esami – išpjauti. Suomijoje priešingai – daugiau nei pusę šalies teritorijos užima miškai ir niekas nesikėsina jų sunaikinti. Kodėl lietuviai taip nesaugo miškų? Kodėl juos pjauna? Jei ruošiamės biokurui gaminti panaudoti dar daugiau medienos, tai kas iš miškų liks? Užuot pasirinkus šį kelią, reikėtų pagalvoti apie pastatų energinio efektyvumo didinimą ir energijos sąnaudų mažinimą juos šildant“, – dalijasi pastebėjimais R. Samajauskas. Pasak eksperto, didžiausios energijos sąnaudos skaičiuojamos nerenovuotuose pastatuose, o energijos pabrangimas aktualiausias trims sektoriams – privatiems ir daugiabučiams namams bei pramoninės/ visuomeninės paskirties pastatams.

Renovuoti verta ne tik dėl sutaupomos energijos

Tyrimai rodo, jog renovavus individualų namą sutaupoma vidutiniškai 63 proc. šilumos energijos. Pasak R. Samajausko, privačiuose namuose šiluma dažniausiai prarandama per nesandarius langus, neapšiltintą stogą ir sienas. Tam pritaria ir UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska: ,,Žmonėms renovacija dažniausiai asocijuojasi su fasado ir stogo apšiltinimu bei langų pakeitimu. Tai yra pakankamai tikslu, nes tokia renovacijos forma yra viena dažniausių, o šie darbai ženkliai sumažina šilumos nuostolius, pagerina namų mikroklimatą ir užtikrina optimalią temperatūrą ir komfortą. Pradėjus namo renovaciją ir modernizaciją nuo šiltinimo, svarbu naudoti efektyvias ir kokybiškas medžiagas.“ Lietuvoje, žmonės, nusprendę atnaujinti individualius gyvenamuosius namus, dažniausiai tai daryti pradeda nuo fasado. Populiarėja efektyvūs vėdinami fasadai, kurie apšiltinami naudojant akmens vatą. Pasak ekspertų, siekiant energinio naudingumo, verta apšiltinti ne tik fasadą ir stogą, bet ir pamatus, požeminio garažo lubas ir sienas. Bendrovės ROOCKWOOL specialistų paskaičiavimu papildomai apšiltinus namą, per 10 eksploatacijos metų šildymui galima sutaupyti apytikslę 19870 eurų sumą.

R. Samajausko teigimu, privačiuose namuose nemažai šilumos prarandama ir dėl karšto vandens ruošimo sistemos ir šilumos šaltinio neefektyvumo. Pasak jo, naudinga pasinaudoti Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teikiamomis kompensacijomis iš Klimato kaitos programos lėšų už „žaliosios“ energijos šaltinių diegimą. Nemažai programos lėšų numatyta atsinaujinantiems energijos ištekliams: saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir kt. Ekspertai yra paskaičiavę, kad norint renovuoti visą namą, numatoma rekonstrukcijos kaina būtų apie 30 tūkst. eurų. Dalį šios sumos galima kompensuoti iš minėtosios programos lėšų – vienas individualaus vienbučio ar dvibučio namo projektas gali pretenduoti į iki 14 500 eurų subsidijos sumą. Renovavę namą ne tik turėsite mažiau išlaidų jam šildyti, bet ir pastebimai geresnį jo klimatą, patrauklesnę išvaizdą, padidėjusią vertę bei ilgiau jį eksploatuosite.

Daugiabučių ir viešosios paskirties pastatų modernizavimo naudos

Daugiabučio renovacija ne tik pakelia namo vertę, bet ir suteikia daug kitų naudų visiems namo  gyventojams. Viena pagrindinių naudų – ženkliai sumažėjusios šildymo sąskaitos. Pernai atlikta Energijos efektyvumo išankstinio vertinimo ataskaita, kurioje paskaičiuota daugiabučių modernizavimo projektų sukuriama pridėtinė vertė. Atlikus investicijų į daugiabučių modernizavimo projektus pirminių ir antrinių šaltinių analizę, buvo nustatyta, kad šilumos sutaupymai po modernizavimo skiriasi tarp skirtingų projektų, tačiau dauguma užbaigtų projektų gerokai viršija minimalų 40 proc. sutaupymų slenkstį. Vidutiniškai po renovacijos daugiabutis namas sutaupo 64 proc. šilumos energijos. Analizė atskleidė, kad jei daugiabučiai būtų ir toliau modernizuojami taikant 30 proc. subsidiją, finansuojamas projektas atsipirktų per apytiksliai 20 m., jeigu šilumos energijos sutaupymai siektų apie 70 – 75 proc. Šilumos sutaupymai yra tik viena iš daugiabučių modernizacijos naudų. Kitos naudos – nekilnojamojo turto kainos išaugimas, higienos normų užtikrinimas, patogesnė, sveikesnė gyvenamoji aplinka, komfortas ir estetinis pastato vaizdas.

Paskaičiuota, kad pasiekus 40 proc. šilumos energijos sutaupymus ir projektams teikiant 20 proc. subsidiją, tipinio viešojo pastato renovacijos projektas atsiperka per 18,6 metų.

Pranešimą paskelbė: Edgaras Misiukas, UAB ROCKWOOL