Ar 300 metrų Lietuvai gali kainuoti milijardą?

Seimas artimiausiu metu gali imtis Žemės gelmių įstatymo pataisų, kuriomis siūloma nustatyti 300 metrų atstumą tarp karjerų ir gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip siekis pasirūpinti aplinka ir gyventojais, toks sprendimas gali turėti reikšmingų ekonominių pasekmių. Įtvirtinus šį reguliavimą, galimybės naudoti šalies naudingąsias iškasenas būtų smarkiai suvaržytos. Poveikis šalies ekonomikai galėtų būti matuojamas ne vienu šimtu milijonų eurų.

Išteklių išgavimo vieta – geologinė duotybė

Žemės gelmės yra valstybės nuosavybė. Jose glūdinčios naudingosios iškasenos – itin ribotas nacionalinis turtas. Jų telkiniai sudaro vos kelis procentus Lietuvos teritorijos ir aptinkami tik tam tikrose vietose. Todėl racionalus jų naudojimas yra viešasis interesas.

Kitaip nei daugelyje kitų veiklos sektorių, negalime laisvai pasirinkti tokių išteklių „gamybos“ vietos – juos turime išgauti ten, kur jų susiformavimą lėmė unikalios geologinės sąlygos. Todėl kiekvienas apribojimas turi būti itin gerai pasvertas, paremtas duomenimis ir platesniais visos valstybės interesais.

Šiuo metu siūlomas įstatymo pakeitimas nėra pagrįstas: neatliktos ekonominė, socialinė ar poveikio aplinkai analizės. Teisėkūros principai reikalauja tai padaryti, kai siūlomas naujas ar iš esmės keičiamas esamas reguliavimas. Todėl kyla klausimas – kokį poveikį gali turėti šiuo metu įstatymo pataisoje siūlomi 300 metrų?

Apribojimų įtaka palies ne tik karjerus

Preliminarūs mokslininkų skaičiavimai rodo, kad dėl 300 metrų apribojimo Lietuva galėtų prarasti daugiau kaip 500 mln. kubinių metrų įvairių naudingųjų iškasenų. Remiantis naujausiu vartotojų kainų indeksu, vien tiesioginiai mokesčių praradimai siektų apie 669 mln. eurų už šiuo metu detaliai išžvalgytus išteklius.

Tačiau šio apribojimo poveikis būtų juntamas ir platesniu mastu. Visų pirma, jis paveiktų ne tik karjerus, bet ir organinių žaliavų gavybos vietas, pavyzdžiui, durpynus. Taip pat sumažėtų galimybės išgauti žaliavas, kurios reikalingos aukštos pridėtinės vertės gamybai ar ateities technologijoms vystyti. Mažai kam žinomas faktas, kad mūsų vietiniai ištekliai naudojami aukštos pridėtinės vertės gamybai – nuo stiklo ir trąšų žemės ūkiui iki medicininio gipso.

Tuo metu šalies karjeruose išgaunamos nerūdinės medžiagos yra pagrindinė statybų pramonės žaliava. Iš jų gaminamas asfaltas, betonas, gelžbetonis, kelio dangos ir daugelis kitų infrastruktūros elementų. Nors šias žaliavas galima atsivežti iš toliau ar importuoti iš kitų šalių, tai nėra taip paprasta ir gali lemti papildomas finansines bei emisijų sąnaudas.

Transportavimas sudaro reikšmingą statybinių medžiagų kainos dalį. Todėl ilgesni atstumai automatiškai virsta didesne galutine kaina – brangesniais keliais, brangesniais tiltais ar brangesniu būstu.

Tinkamo balanso paieška

Dar viena svarbi sritis, kurią gali paveikti šis apribojimas, tai strateginiai infrastruktūros projektai. Lietuva šiuo metu įgyvendina įvairius didelio masto projektus, tarp jų – europinės vėžės „Rail Baltica“ tiesimą, gynybos infrastruktūros plėtrą, poligonų ir karinių objektų statybą. Visi šie projektai reikalauja milžiniškų kiekių statybinių medžiagų. Jei vietinių žaliavų prieinamumas sumažėtų, šių projektų sąmatos išaugtų, o jų įgyvendinimas galėtų užsitęsti.

Svarbu pabrėžti, kad niekas neginčija gyventojų noro gyventi saugioje ir kuo mažiau trikdomoje aplinkoje. Todėl karjerų veikla jau dabar yra griežtai reglamentuojama: atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, atsižvelgiama į triukšmą, oro taršą ir kitus veiksnius, nustatomos privalomos apsaugos priemonės ir eksploatavimo tvarka.

Lietuvoje turime pakankamai išteklių, kurie leidžia statyti reikalingą infrastruktūrą, įgyvendinti strateginius projektus ir gaminti specifinius aukštos pridėtinės vertės gaminius. Prieš priimant sprendimus, kurie galėtų iš esmės pakeisti tokių išteklių panaudojimo tvarką, būtina itin gerai pasverti visus „už“ ir „prieš“.

Politikams tenka atsakinga užduotis – subalansuoti valstybės strateginius, visuomenės ekonominius ir bendruomenių gerovės interesus. Subalansuoto požiūrio stoka gali brangiai atsieiti visiems mokesčių mokėtojams.

Komentaro autorė dr. Tatjana Kuzavinienė, Lietuvos karjerų asociacijos prezidentė

Pranešimą paskelbė: Kristina Klimavičienė, UAB ADVERUM