Apklausa: prasti kaimynai daliai Lietuvos gyventojų kelia nepasitenkinimą savo nuosavu būstu

1

Apklausa: prasti kaimynai daliai Lietuvos gyventojų kelia nepasitenkinimą savo nuosavu būstu

Gyvenimo kokybė ir gerovė namuose – tai ne tik gražus ir erdvus būstas ar tvarkingas kiemas, bet ir žmonės, gyvenantys šalia mūsų. Naujausia „Luminor“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad nemaža dalis Baltijos šalių gyventojų norėtų geresnių kaimynų.

Respondentai buvo paprašyti nurodyti, kiek yra patenkinti savo gyvenamąja vieta – ja nepatenkinti arba patenkinti tik iš dalies yra apie pusė gyventojų kiekvienoje šalyje. Tarp šių respondentų, 16 proc. Lietuvoje, 15 proc. Latvijoje ir 19 proc. Estijoje nurodė, jog norėtų „geresnių kaimynų“.

Pasak „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, iššūkių su kaimynais dažniausiai kyla tankiai apgyvendintose vietovėse.

„Senesni daugiabučiai, ypač statyti praėjusio amžiaus viduryje ir antroje jo pusėje, neretai turi prastą garso izoliaciją, todėl normalu, kad erzinti gali tiek televizoriaus garsai, tiek garsesni pokalbiai“, – pažymi jis.

Tačiau triukšmas – tik viena medalio pusė. Santykiai su kaimynais ne visada atitinka lūkesčius ir dėl bendrų erdvių tvarkymo ar automobilių parkavimo vietų. Tai ypač aktualu senesniuose daugiabučiuose, kur bendrų laiptinių, kiemų ar kitų erdvių priežiūra gali tapti „niekieno“ atsakomybe, o konfliktai kilti dėl paliktų šiukšlių, netvarkos ar ne vietoje palikto automobilio ir užstatyto kaimyno.

Socialinis nesuderinamumas – dar viena problema. Skirtingų kartų gyventojai dažnai turi kitokius lūkesčius dėl gyvenamosios aplinkos ir gyvenimo būdo.

„Kai kuriuose rajonuose jaunų šeimų poreikiai stipriai skiriasi nuo vyresnių gyventojų gyvenimo įpročių. Pastarųjų prioritetu dažnu atveju tampa parkai, pasivaikščiojimo takai ir pan., o šeimų prioritetuose vyrauja poreikis vaikų žaidimų ar krepšinio aikštelėms. Šie skirtumai gali tapti įtampos šaltiniu“, – priduria E. Jurevičius.

Ar kaimynai tikrai tokie svarbūs?

Nors 16 proc. respondentų Lietuvoje įvardijo norą turėti „geresnius kaimynus“, ši problema nėra tarp svarbiausių, lyginant su kitais būsto trūkumais, tokiais kaip erdvės trūkumas, būsto vidaus įrengimo ar kosmetinė būklė. Vis dėlto, šis skaičius atskleidžia, kad pasitenkinimas būstu nėra tik techninis rodiklis – gyvenimo kokybę lemia ir socialinė aplinka, o kaimynai tampa svarbia jos dalimi.

„Apklausos rezultatai atspindi platesnį reiškinį: kai techninės problemos išsprendžiamos, socialiniai klausimai tampa vis akivaizdesni. Investicijos į geresnes būsto technines sąlygas, pavyzdžiui, gerą garso izoliaciją, padeda sumažinti konfliktų riziką, tačiau bendruomeniškumas taip pat yra svarbus“, – teigia E. Jurevičius.

Į bendruomeniškumo poreikį atsižvelgia ir naujų gyvenamųjų projektų vystytojai, vis dažniau siūlantys jį skatinančius sprendimus.

„Tai gali būti bendros poilsio zonos, prižiūrėti kiemai su bendromis erdvėmis ar net bendruomenės renginiai. Visa tai gali stiprinti tarpusavio supratimą ir pagarbą“, – pažymi E. Jurevičius.

Luminor banko apklausa atlikta 2024 m. rugsėjo mėn., bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat“. Apklausta po 1000 18–74 metų amžiaus žmonių kiekvienoje Baltijos šalyje.

Apie „Luminor“:

„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. Kaip ir mūsų namų rinkos – Estija, Latvija ir Lietuva – mes esame jauni, dinamiški ir žvelgiantys į ateitį. 

Pranešimą paskelbė: Evelina Laučiūtė, UAB „coagency”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Panevėžio statybos trestas statys gamyklą Radviliškio rajone: pasirašyta beveik 14 mln. Eur vertės sutartis

Panevėžio statybos trestas statys gamyklą Radviliškio rajone: pasirašyta beveik 14 mln. Eur vertės sutartis

Viena didžiausių šalies rangos AB Panevėžio statybos trestas (PST) sutarė dėl medinių padėklų ir jų apvadų „JPackaging“ gamyklos statybos darbų. Panevėžio statybos trestas pasirašė beveik 14 mln. Eur (su PVM) vertės sutartį su „TMV Capital“ įmonių grupės bendrove „JPackaging“ ir Šeduvos pramoniniame parke, Radviliškio rajone, statys gamyklą. 21 ha sklype bus statomas vieno aukšto su […]


Aplinkos ministras P. Poderskis: statybų sektoriaus pokyčius planuosime pagal aiškius duomenis

Aplinkos ministras P. Poderskis: statybų sektoriaus pokyčius planuosime pagal aiškius duomenis

Trečiadienį Vilniuje vykstančioje nekilnojamojo turto konferencijoje „Core” aplinkos ministras Povilas Poderskis pristatė būsimas reformas ir planus mažinti biurokratines kliūtis statybų sektoriuje. „Būsimus darbus planuosime pagal aiškius duomenis ir skaičius. Galima ginčytis dėl idėjų ir nuomonių, tačiau su skaičiais nepasiginčysi. Jeigu, pavyzdžiui, yra skleidžiamas gandas, kad po praėjusių metų lapkričio 1 d. nė vienas statybą leidžiantis […]


Tarp 2024 metais tvarkytų objektų –  ir bažnyčios, ir dvarai, ir kultūros pastatai

Tarp 2024 metais tvarkytų objektų – ir bažnyčios, ir dvarai, ir kultūros pastatai

Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatai – daug dėmesio, emocijų sulaukę statiniai, dėl kurių ateities pastaraisiais metais buvo ir daug dirbama, ir daug diskutuojama. Ledai pajudėjo – abiejuose pastatuose pradėti projektavimo darbai. Juos, šalia kitų tvarkomų ar sutvarkytų mūsų šalies istorijai svarbių statinių mini Kultūros infrastruktūros centro (KIC)  direktorius Šarūnas Šoblinskas, aptardamas pagrindinius 2024 metų […]


2024 m. „Estateguru“ pirmą kartą tapo pelninga, o investuotojai uždirbo daugiau nei 12 mln. Eur

2024 m. „Estateguru“ pirmą kartą tapo pelninga, o investuotojai uždirbo daugiau nei 12 mln. Eur

Sutelktinio finansavimo platformos „Estateguru“ pajamos neaudituotais duomenimis 2024 metais siekė 8,4 mln. eurų, o pelnas pirmą kartą fintech bendrovės istorijoje perkopė 100 000 Eur. Platformos investuotojai pernai uždirbo 12,6 mln. eurų. 2024 m. platformos investuotojams sugrąžinta daugiau kaip 128 mln EUR paskolų, iš kurių 12,6 mln. eurų sudarė uždirbtos palūkanos. Vidutinė investicijų grąža siekė 10,61 […]


Vilniaus Baltupiuose pradedamos gyvenamojo kvartalo „Baltupis“ antrojo etapo statybos ir butų pardavimai

Vilniaus Baltupiuose pradedamos gyvenamojo kvartalo „Baltupis“ antrojo etapo statybos ir butų pardavimai

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Realco“ tęsia gyvenamojo kvartalo „Baltupis“, įsikūrusio Vilniaus Baltupių rajone, plėtrą. Iš pirmuoju etapu statomų 155 butų daugiau nei trečdalis jau yra parduota. Antrojo etapo metu, adresu Didlaukio g. 45B, bus pastatyta dar 200 gyvenamosios paskirties butų ir komercinių patalpų su daline apdaila. Planuojama, kad šio etapo statybos bus baigtos iki […]


„OP Corporate Bank“ skolina 30 mln. Eur MERKO gyvenamųjų namų kvartalui Šnipiškėse

„OP Corporate Bank“ skolina 30 mln. Eur MERKO gyvenamųjų namų kvartalui Šnipiškėse

Verslo bankas „OP Corporate Bank“ ir nekilnojamojo turto plėtros UAB „Merko būstas“ susitarė dėl 30 mln. Eur paskolos. Lėšos bus skirtos finansuoti šešių daugiabučių kvartalo „Šnipiškių URBAN“ statybas Vilniaus Šnipiškių mikrorajone.  „Gyvenamojo būsto paklausa atsigauna – esame ant dar vienos nekilnojamojo turto pakilimo bangos ir didžiausios sėkmės gali tikėtis tie vystytojai, kurie sugebės rinkai operatyviai […]