Lietuvos gyventojai labiausiai linkę dirbti iš ofiso arba hibridiniu būdu. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad vos 10 proc. gyventojų dirba vien tik nuotoliniu būdu, iš namų, 12 proc. teigia derinantys darbą iš namų ir biure, o beveik trečdalis (31 proc.) respondentų dirbti kasdien eina į biurą. Likusieji šiuo metu nedirba (24 proc.) arba dirba ne namuose ar biure, o kitoje vietoje (18 proc.).
„Viešojoje erdvėje netylant kalboms apie tai, kad po COVID-19 pandemijos sudėtinga „parsivilioti“ darbuotojus dirbti atgal į biurus, susidaro klaidinga nuomonė, kad kone absoliuti dauguma gyventojų yra pasirinkę nuotolinio darbo formą. Ši apklausa parodė, kad realybė yra kiek kitokia – 42 proc. šalies gyventojų arba nuolat dirba biure, arba hibridiniu būdu. Vadinasi, biurų poreikis, gal kiek ir pakoreguotas pasikeitusių darbo įpročių, vis vien išlieka, ypač didmiesčiuose, kur biure dirba dar daugiau gyventojų“, – komentuoja apklausą inicijavusios NT plėtros bendrovės „Realco“ komercinio NT vystymo vadovė Gintarė Žemaitė.
Daugiausia dirbančių arba vien iš ofiso, arba hibridiniu būdu, yra tarp didmiesčių gyventojų – 50 proc. Tarp kitų miestų ar rajono centrų bei kaimiškųjų vietovių gyventojų tokių yra po maždaug 38 proc.
Svarbi patogi darbo vieta mieste
Apklausa parodė, kad nors didžioji dauguma didmiesčių gyventojų po darbo keliauja namo (85 proc.), nemaža dalis paskiria šį laiką kitoms veikloms. Kone trečdalis (29 proc.) didmiesčiuose gyvenančių apklausos dalyvių nurodė pasibaigus darbo dienai apsipirkinėjantys, 16 proc. teigia einantys pasivaikščioti, po 12 proc. tvarko įvairius reikalus miesto centre arba sportuoja, 10 proc. susitinka su draugais, 7,6 proc. eina į kiną, teatrą, koncertą ar kitaip pramogauja.
Pasak Gintarės Žemaitės, tokie apklausos rezultatai rodo, kad darbuotojams papildomomis pridėtinėmis biuro vertėmis gali tapti jo vieta mieste, patogus susisiekimas su paslaugų teikimo vietomis ar papildomos paslaugos pačiame verslo centre.
„Po darbo dienos užsiimant suplanuotomis veiklomis, ar tai būtų apsipirkimas, ar sportavimas, labai svarbu yra patogumas ir laiko taupymas. Gyventojams išties kur kas patogiau visas reikiamas vietas rasti netoli darbo vietos, kad nereikėtų važiuoti į kitą miesto pusę. Šiuo aspektu beveik visada laimi biurai, esantys centrinėse miesto dalyse, kur koncentruojasi ir įvairios paslaugos, parduotuvės, pramogų vietos, gausu sporto centrų ir galimybių pasivaikščioti. Vietą mieste kaip vieną esminių privalumų akcentuojame ir mūsų vystomo verslo centro „Hero“ projekte sostinės Kalvarijų gatvės pradžioje, centriniame miesto verslo kvartale“, – sako pašnekovė.
2025 m. II ketvirtį planuojamame baigti verslo centre „Hero“ bus 32 tūkst. kv. metrų nuomai skirto biurų ploto, iš kurių 4 tūkst. kv. metrų – viename aukšte. Taip pat numatyta daugiau kaip 400 automobilių parkavimo vietų požeminėje aikštelėje, elektromobilių parkavimo ir įkrovimo vietos, erdvės laikyti dviračius. Verslo centras sieks būti įvertintas sveikųjų biurų WELL sertifikatu bei atitikti kriterijus, būtinus gauti tvarių pastatų vertinimo sistemos sertifikatą BREEAM Excellence.
Verslo centras statomas centriniame Vilniaus verslo kvartale, išsiskiriančiame itin geru susisiekimu tiek viešuoju, tiek privačiu transportu, įskaitant paspirtukus ar dviračius. Netoliese įsikūrę prekybos centrai, restoranai, bankai, viešbučiai, sveikatingumo, grožio ir kitų paslaugų vietos.
Pačiame verslo centre taip pat bus pasiūlytas platus paslaugų spektras, atliepiantis jame dirbančių ir besilankančių poreikius. Planuojama „Hero“ įrengti sveikatingumo centrą, maitinimo vietų, 300 m bėgimo takelį ant pastato stogo, bendro naudojimo darbo ir laisvalaikio erdvių ir kt.
„Spinter tyrimų“ sausio 19-26 d. vykdytoje apklausoje dalyvavo 1008 respondentai nuo 18 iki 65 metų amžiaus. Atsakydami į užduotą klausimą gyventojai galėjo rinktis kelis atsakymus, todėl bendra suma viršija 100 proc.
Pranešimą paskelbė: Eglė Cibienė, UAB „Idea Prima”
Garažo statyba savo sklype gali būti puikus būdas padidinti komfortą ir patogumą, tačiau yra keli svarbūs aspektai, kuriuos reikia žinoti prieš pradedant statybas. Tai apima planavimą, teisės aktus, statybos leidimus ir pačią statybos eigą. Štai svarbiausi žingsniai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį: 1. Žemės sklypo naudojimo paskirtis 2. Statybos leidimas 3. Atstumas nuo sklypo ribų […]
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su daugiabučių renovacijos projektus administruojančia įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir „2XJ“ architektais pristatė „Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires“. Visi norime, kad Lietuvoje renovacija pagaliau įsibėgėtų ir duotų realius energijos sutaupymo ir poveikio klimato kaitai mažėjimo rezultatus. Tačiau ar gali šališka studija ir jos pagrindu parengtos gairės tai užtikrinti? Kieno interesus atstovauja Vilniaus miesto […]
Dušo durys – tai stiklinė arba plastikinė pertvara, skiriančia dušo zoną nuo likusios vonios kambario dalies. Jos užtikrina, kad vanduo nepatektų ant grindų ir kitų paviršių, taip išlaikydamos vonios kambarį sausu. Dėl kokių priežasčių gali prireikti naujų dušo durų? Priežastys, dėl kurių gali prireikti naujų dušo durų: Dušo durys yra svarbi vonios kambario dalis, tačiau […]
Šiandien simbolinio renginio metu atidaryta baigta jau priešpaskutinė rekonstruojamo kelio „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atkarpa. Didžiausią nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros plėtros projektą ketinama baigti kitąmet, šiandien atidarytoje ilgiausioje, techniškai sudėtingiausioje ir naujų statinių skaičiumi didžiausioje „Via Baltica“ atkarpoje modernizavimo darbai vyko vos daugiau nei metus. „Ne taip seniai šiame ruože įkasėme kapsulę […]
Europos investicijų bankas (EIB) patvirtino Lietuvos prašymus, parengtus pagal Aplinkos ministerijos finansavimo kryptis, ir skyrė 214 mln. eurų investicijų iš Modernizavimo fondo: 165 mln. eurų daugiabučių atnaujinimui ir 49 mln. eurų savivaldybių viešiesiems pastatams renovuoti. „Europos investicijų banko ir Europos Komisijos sprendimas skirti daugiau nei 200 mln. eurų Lietuvos modernizavimo prioritetams – daugiabučių ir savivaldybių […]
Jūsų žemės sklype nustatytas kelio servitutas tam, kad gretimame žemės sklype esantis Jūsų kaimynas, turėtų patekimą iki jo žemės sklypo. Ką daryti, jei sugalvojote, jog toje vietoje, kurioje yra nustatytas kelio servitutas, norėtumėte, pavyzdžiui, pasistatyti sandėliuką, o kelio servitutą perkelti į kitą vietą tačiau, kaimynas jau yra pasigerinęs gerbūvį ir jo sukūrimui investavo nemažą sumą. […]