„Alvora“ atmeta naujas 2,2 mln. EUR „Amber Grid“ pretenzijas dėl GIPL dujotiekio detalių

1

„Alvora“ atmeta naujas 2,2 mln. EUR „Amber Grid“ pretenzijas dėl GIPL dujotiekio detalių

  • Vadina valstybės įmonės reketu ir įžvelgia piktnaudžiavimą galia

Strateginio Lietuvą ir Lenkiją prieš trejus metus sujungusio GIPL dujotiekio statybų generalinė rangovė “Alvora” spalio 10 d. iš projekto užsakovės “Amber Grid” sulaukė naujų pretenzijų – reikalaujama sumokėti dar  2,2 mln. EUR garantijų dėl galimų jungiamųjų dujotiekio detalių neatitikčių. „Alvora“ vadina šiuos „Amber Grid“  reikalavimus nepagrįstais ir plėšikiškais bei tikisi, kad jų netenkins ir banko garantijas užsakovui suteikęs „Luminor“ bankas.  

„Vertinime šį naują „Amber Grid“ išpuolį kaip nesiliaujančio valstybės įmonės reketo pavyzdį ir sistemingą kenkimą, turint aiškų tikslą sunaikinti mus kaip įmonę. Šįkart „Amber Grid“ mūsų pareikalavo išmokėti 2,2 mln. EUR banko garantijų už dujotiekio trečiojo ir ketvirtojo statybų etapams suteiktas garantijas, nors jokio pagrindo tam nėra, o darbai šiuose etapuose niekada nebuvo ginčo dėl 127 jungiamųjų detalių objektas.

„Norima išsireikalauti suma yra visiškai neadekvati – baigiamuosiuose GIPL tiesimo darbuose papildomai esame sumontavę vos 6 detales, dėl kurių jokių pretenzijų niekada nesulaukėme ir kurių kaina yra apie 1 tūkst. EUR. Daugiau jokių detalių nesame montavę – virinome ir tiesėme „Amber Grid“ mums tiektus dujotiekio vamzdžius. „Amber Grid“ ir patys neneigia, kad priežasčių reikalauti garantinių mokėjimų neturi, nes galimų darbų apimtis, jų teigimu, „dar iki galo nėra identifikuota“ ir egzistuoja tik „objektyvi rizika“ „Amber Grid“ reikalavimams pagal garantijas atsirasti. Nepaisant to, valstybės įmonė vis tiek reikalauja, kad jau dabar, nenustačius jokių konkrečių darbų trūkumų, o tik jų atsiradimo riziką, būtų sumokėta likusi banko garantija. Mūsų nuomone, tai nesąžiningi, piktnaudžiavimą galia primenantys veiksmai“, – teigia Vaidas Kazlauskas, „Alvoros“ generalinis direktorius.

Pasak V. Kazlausko, „Alvora“ ir toliau neabejoja, kad visus savo įsipareigojimus dėl GIPL dujotiekio įvykdė tinkamai ir laikydamasi saugumo plano, o kilusius ginčus dėl detalių sertifikatų neatitikčių galima išspręsti taikiai ir nepjaustant dujotiekio. „Dujotiekis sumontuotas kokybiškai, jis jau kelerius metus puikiai funkcionuoja, ką pripažįsta ir pats užsakovas. Tikimės, kad abejones dėl detalių patikimumo išsklaidys nepriklausomas tyrimas, kurį užsakovas delsia atlikti. Be to, byla dėl jungiamųjų detalių kilmės sertifikatų tebėra prokuratūroje, kur jokie sprendimai taip pat nėra priimti. Tačiau „Amber Grid“ vis tiek atakuoja „Alvorą“ naujomis pretenzijomis, kenkia reputacijai, stabdo mūsų veiklą, nuolatos mėgina įšaldyti lėšas sąskaitose ir kitą įmonės turtą. Nors iki tol buvome „Amber Grid“ konkursų vienu pagrindinių generalinių rangovų, dabar esame paskelbti persona non grata, šalinami iš visų konkursų, rinkoje beveik nebeliko jokios konkurencijos, todėl valstybei nauji konkursai atsieina brangiau“, – sako V. Kazlauskas.

Kilus rezonansui dėl GIPL dujotiekyje sumontuotų jungiamųjų detalių plieno kilmės sertifikatų ir užsakovo bei generalinio rangovo atsakomybių, šiemet balandį „Amber Grid“ iš „Alvoros“ išsireikalavo sumokėti 5,8 mln. EUR pagal banko suteiktą garantiją bei pasiekė, kad būtų areštuota 4,8 mln. EUR bendrovės lėšų bei turto. Nors Vilniaus apygardos teismas šią to paties teismo nutartį balandį panaikino, dvi savaites „Alvoros“ veikla buvo visiškai paralyžiuota. Vėliau „Amber Grid“ ir toliau bandė siekti, kad „Alvoros“ lėšų ir turto areštas būtų atnaujintas, tačiau nesėkmingai – Lietuvos apeliacinis teismas šiemet rugsėjį nutarė, kad „Alvoros“ turto areštas panaikintas teisėtai.

„Alvoros“ vadovo teigimu, „Amber Grid“ siekia kuo labiau išpūsti galimo jungiamųjų dujotiekio detalių keitimo kainą ir teisme teigia, kad detalių keitimo kaina yra net penkis kartus didesnė nei „Alvoros“ pasitelktų kvalifikuotų specialistų skaičiavimai. Reali detalių pakeitimo kaina yra net 8,5 mln. EUR mažesnė. „Amber Grid“ teisme teigia, kad jungiamųjų detalių keitimo išlaidos sudarys 10,6 mln. EUR, kurių dalį (5,8  mln. EUR) užsakovė jau yra išsireikalavusi kaip banko garantiją. Reali detalių pakeitimo kaina yra net 8,5 mln. EUR mažesnė – mūsų pasitelkto kvalifikuoto išorinio eksperto parengta detalių keitimo sąmata rodo, kad reali jungiamųjų detalių keitimo kaina yra tik 2 mln. EUR“,  – teigia „Alvoros“ vadovas.

Savo ruožtu šiemet balandį „Alvora“ kreipėsi į generalinę prokuratūrą dėl šmeižto, kurį, bendrovės vertinimu, viešai paskleidė Energetikos ministras, „Amber Grid“, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) ir „EPSO-G“ atstovai.

Energetikos profesionalus vienijanti asociacija LESK liepos mėn. kreipėsi į Seimą, prašydama inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl  suplanuotų žalingų strateginiam GIPL dujotiekiui veiksmų – išpjauti iš saugiai veikiančio dujotiekio jungiamąsias detales ir keisti jas naujomis.

30 metų veikianti UAB „Alvora“ yra viena iš didžiausią kompetenciją turinčių infrastruktūros statybos įmonių Lietuvoje, reikšmingai prisidėjusi prie Lietuvos ir kitų ES šalių energetikos sektoriaus plėtros. Iš viso bendrovė yra nutiesusi daugiau nei 500 km. magistralinių dujotiekių sausumoje ir jūros dugnu.

Pranešimą paskelbė: Arvydas Žilinskas, Strateginės komunikacijos agentūra „Proto vėtra“

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]


Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir  Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos […]


Spalio mėnesį Vilniaus pirminė NT rinka išlaikė visų metų butų pardavimų vidurkio lygį

Spalio mėnesį Vilniaus pirminė NT rinka išlaikė visų metų butų pardavimų vidurkio lygį

Spalio mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduoti 526 butai. Bendras vidutinis 2025 m. būstų pardavimų lygis išlaikomas ir toliau – kiekvieną šių metų mėnesį sostinėje vidutiniškai buvo parduota beveik po 480 butų. „Maždaug tokiu pat intensyvumu NT plėtotojai kas mėnesį papildo ir būstų sandėlį – pavyzdžiui, spalį penkiuose naujai pradėtuose pardavinėti projektuose arba […]


Liberalai vėl siekia atverti sodus daugiabučių statyboms

Liberalai vėl siekia atverti sodus daugiabučių statyboms

Sodininkų bendruomenės pasipiktinimas dėl S. Gentvilo siūlomų įstatymo pataisų Lietuvos sodininkų bendruomenės reiškia nepritarimą Seimo nario Simono Gentvilo siūlomoms įstatymo pataisoms, kurios leistų dvibučių ir daugiabučių namų statybas sodininkų bendrijų teritorijose be bendrijų ar gyventojų pritarimo. Pagal siūlomus pakeitimus, sodininkų bendrijose statant dvibučius namus nebereikėtų vykdyti teritorijų planavimo procedūrų, o statant daugiabučius – derinti teritorijos […]


„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda

„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda

Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]


Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa.  Naujausios apklausos rezultatai […]