Suaktyvėjus nekilnojamojo turto rinkai, ne visi pirkėjai, rinkdamiesi namus, įvertina, per kiek laiko nuo savo būsto pasieks miesto centrą, kuriame daugelis dirba ar vyksta į susitikimus. Piko metu iš vienų Vilniaus mikrorajonų miesto centre galima atsidurti vos per 10 minučių, kai tuo tarpu iš kitų – gali tekti važiuoti ir pusantros valandos.

Vilniaus centras lengviau pasiekiamas – vairuojantiems  

Lietuvoje veikianti dirbtinio intelekto taikyme ir kibernetiniame saugume besispecializuojanti informacinių technologijų įmonė UAB „Acrux cyber service“, pasitelkdama dirbtinį intelektą, išanalizavo Vilniaus miesto transporto srautus ir paruošė infografikus, kurie padės pamatyti, kuriose sostinėse vietose transporto srautai piko metu yra didžiausi.

UAB „Acrux cyber service“ direktorius Jokūbas Drazdas mano, kad sistemos atlikta viešojo ir privataus transporto sostinėje judėjimo analizė, gali būti naudinga ne tik miesto gyventojams, kurie, ieško, kurioje miesto dalyje pirkti būstą, bet ir sostinės valdžios atstovams, architektams, planuojantiems miesto infrastruktūrą bei statybų bendrovėms, besirenkančioms teritoriją nekilnojamo turto plėtrai.

„Patogus susisiekimas nuo namų iki miesto centro sutaupo laiką, leidžia kokybiškiau gyventi. Niekas nenori gaišti brangaus laiko stovėdamas spūstyse. Transporto srautai iki miesto centro turėtų būti svarbus faktorius ir renkantis gyvenamąją vietą. Transporto situacija Vilniuje vairuojantiems automobilį nėra tokia sudėtinga, kaip daugelyje didžiųjų Europos ir pasaulio miestų, tačiau patekti į  centrą iš miesto pakraščio viešuoju transportu jau yra ne visada lengva“, – sako informacinių technologijų kompanijos vadovas.

Ilgiausiai kelionė automobiliu iki miesto centro trunka iš šiaurės rytų ir pietvakarinių  Vilniaus rajonų

Dirbtinio intelekto transporto srautų Vilniuje analizei buvo pateikti 53023 pastatai. Nuo kiekvieno pastato sistema pažymėjo maršrutus automobiliu ir viešuoju transportu rytinio piko metu iki Katedros aikštės. Vėliau sistema suformavo išsamius žemėlapius su maršrutais iki kiekvieno namo, kuriuos galima priartinti ir apžiūrėti detaliau.

Paaiškėjo, kad ilgiausiai kelionė automobiliu iki centro trunka iš šiaurės rytų (Verkių Riešės, Ožkinių) ir pietvakarinių Vilniaus rajonų (Panerių). Kelionė vidutiniškai užtrunka apie pusvalandį (orientuotasi į tai, kad į centrą darbo dieną reikia atvykti iki 9 val.).  Tuo tarpu iš rytinio Pavilnių regioninio parko (Naujoji Vilnia) pakraščio, kuris taip pat yra nutolęs nuo centro, į jį pakliūti nėra sudėtinga. Kelionė užtrunka apie 15-20 minučių.

Tyrimas parodė rajonus, iš kurių susisiekimas viešuoju transportu su sostinės centru – greičiausias. 

„Labai geras rodiklis yra tai, kad iš bet kurios miesto vietos į centrą galite patekti per 30 minučių, net ir piko metu. Daugelyje Europos sostinių šis laikas yra daug ilgesnis. Visgi situacija, susijusi su viešuoju transportu, yra kur kas blogesnė. Kelionė iš atokesnių miesto vietų užtrunka 30-50 minučių. O iš miesto pakraščių gali užtrukti iki 1,5 valandos. Iš daugelio miesto vietų centrą galima pasiekti per 10-20 minučių, tačiau iš labiau nutolusių miesto rajonų kelionės laikas gali skirtis ir 50 minučių. Didžiausią pranašumą viešuoju transportu pasiekti centrą turi tokių šiaurinių miesto rajonų, kaip Didžioji Riešė, Avižieniai, gyventojai. Ir tik centrinės miesto dalies gyventojai troleibusuose ar autobusuose nepraranda daug laiko. Palankiausi rajonai kelionėms iki centro viešuoju transportu – Žirmūnai, Šnipiškės, Žvėrynas, Naujamiestis, Naujoji Vilnia. Kelionė iš jų trunka 15-30 minučių“, – teigia Jokūbas Drazdas.

Vilniaus centro pasiekiamumą iš nutolusių rajonų sunkina tiesioginių viešojo transportų maršrutų stoka

Analizė taip pat parodė ir priežastis, kodėl nutolusių Vilniaus rajonų gyventojų kelionė į miesto centrą užtrunka.

„Pagrindinės priežastys yra dvi: ilgas kelias iki viešojo transporto stotelės, taip pat nepakankamai išvystytas susisiekimas. Vilniaus pakraščiuose praktiškai nėra maršrutų, kurie leistų tiesiogiai patekti į miesto centrą. Iš miesto pakraščių kelionės prailgsta ir dėl to, kad sostinėje nėra metro, elektrinių traukinių ar tramvajų, kurie judėtų jiems skirtomis juostomis. Daugelyje didžiųjų Europos miestų šios transporto rūšys leidžia pakankamai greitai iš miesto pakraščio nuvykti į centrą be spūsčių ir sustojimų prie šviesoforų“, – sako Jokūbas Drazdas.

Jokūbas Drazdas pastebi, kad dirbtinio intelekto atlikta  analizė verčia daryti išvadas, kad Vilniuje sumažinti transporto sukeliamą taršą nebus lengva, jei nebus įgyvendinta viešojo transporto reforma.

Pranešimą paskelbė: Sonata Dirsytė , UAB „Acrux cyber service“